Lietuva 2025 m. Europos inovacijų švieslentėje priskiriama „nuosaikių novatorių“ kategorijai, pasiekusi 81 proc. ES vidurkio. Šalies bendras inovacijų indeksas rodo teigiamą pokytį – nuo 2018 m. jis padidėjo 17,4 procentų. Nors tai viršija bendrą ES augimą per tą patį laikotarpį, Lietuvos rezultatai vis dar yra žemiau ES nuosaikių novatorių vidurkio (81 proc., palyginti su 85,9 proc. ES vidurkio 2025 m.).
O ir progresas sulėtėjo, nes nuo praeitų metų Lietuvos novatoriškumo rodiklis sumažėjo (apie 2024 m. „Inovacijų švieslentę“ skaitykite čia).
Sritys, kuriose Lietuvai sekasi geriausiai
Nuo 2018 m. Lietuva padarė didelę pažangą gerindama savo inovacijų aplinką. Pastebimas ypač stiprus debesų kompiuterijos naudojimo augimas – jis padidėjo beveik 3 kartus.
Šiuo metu Lietuva užima pirmą vietą ES pagal aukštos kvalifikacijos specialistų darbo vietos keitimo dažnumą, beveik 2 kartus lenkdama ES vidurkį, o tai rodo dinamišką darbo rinką ir talentų judėjimą.
Lietuva užima antrą vietą ES pagal dideles inovacijų išlaidas, kurios nesusijusios su moksliniais tyrimais ir plėtra (MTEP). Lietuvos įmonės tokioms inovacijoms skiria daugiau kaip pusantro karto daugiau nei ES vidutiniškai. Tai rodo, kad inovacijos kuriamos kasdieniuose procesuose.
Nors pastebėtas staigus kritimas nuo 2024 m. (113 procentinių punktų), rizikos kapitalo išlaidos išlieka aukštos – 138,5 proc. ES vidurkio. Vadinasi, Lietuvoje išlieka tvirta finansinė parama startuoliams ir augančioms įmonėms.
Dar vienas Lietuvos privalumas, atspindintis stiprų žmogiškųjų išteklių pagrindą inovacijoms, yra Lietuvos ketvirtas rezultatas Europoje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių – jų pas mus beveik 80 proc. daugiau nei ES vidutiniškai.
Neišnaudotas inovacijų potencialas
Visgi tam tikros sritys kelia iššūkių ir reikalauja papildomų pastangų. Darbo našumas Lietuvoje siekia tik apie trečdalį ES vidurkio. Kitaip tariant, dirbame daug, bet sukuriame mažiau vertės nei daugelis kitų ES šalių.
Be to, MTEP išlaidos verslo sektoriuje išlieka mažos ir sudaro vos šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį ES vidurkio. Tai rodo poreikį labiau skatinti privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Dėl sudėtingų procedūrų ir riboto mokestinių paskatų naudojimo valstybės parama verslo tyrimams ir inovacijoms taip pat išlieka maža – trečdalis ES vidurkio.
Lietuva užima vieną žemiausių vietų pagal patentų paraiškas, teikiamas vadovaujantis Patentinės kooperacijos sutartimi (apie ketvirtadalį ES vidurkio), todėl susiduria su iššūkiais komercializuojant inovacijas ir saugant intelektinę nuosavybę.
Svarbiausia – nesustoti pusiaukelėje
Europos Sąjunga remia ir skatina pokyčius inovacijų srityje. Pavyzdžiui, programa „Europos horizontas“ – iniciatyva, pagal kurią finansuojami moksliniai tyrimai ir inovacijos nuo fundamentinių mokslų iki rinkai parengtų technologijų.
ES taip pat teikia tikslinį švarių technologijų finansavimą per Inovacijų fondą ir siūlo kapitalo bei konsultacinę paramą per Europos investicijų banką. Šias finansines priemones papildo strateginės iniciatyvos, pavyzdžiui, Naujoji Europos inovacijų darbotvarkė ir Europos mokslinių tyrimų erdvė, kuriomis siekiama sukurti vieningą ir novatoriams palankią aplinką.
Galiausiai ES skatina mokslininkų ir tyrėjų stipendijų programas ir tvirtas inovacijų ekosistemas per tokias iniciatyvas kaip Europos inovacijų ir technologijos institutas ir „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“.
Naujojoje finansinėje perspektyvoje 2028–2034 metais parama inovacijoms ne tik nemažės, bet ir didės. Štai finansavimą „Europos horizontui“ numatyta didinti 2 kartus, skaitmeniniams projektams – 5 kartus, švarių technologijų plėtrai – 2 kartus.
Tad galimybių kiekvienai ES narei kilti inovacijų švieslentėje tikrai yra. Garsus graikų stoikas Epiktetas sakė: „Pirmiausia pasakyk sau, kuo nori būti. Tuomet daryk, kas būtina, kad juo taptum“. Per pastaruosius septynerius metus Lietuva padarė įspūdingą pažangą – inovacijų indeksas augo sparčiau nei daugelyje kitų ES šalių. Tačiau kelias į lyderius dar tik prasideda: produktyvumas, tyrimų finansavimas ir idėjų pavertimas realiais produktais tebėra silpnosios grandys.
Dar ne laikas švęsti pasiekimus, laikas dirbti ir siekti tolimesnio pokyčio.
