Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti
2018 10 03 /13:48

Kainų komisijos vadovė ramina dėl naujų šildymo tarifų: pokyčiai nebus dideli

Nors biokuro kainos ir išaugo, poveikis šilumos kainoms nebus ženklus, Seimo Energetikos komisijos narius trečiadienį ramino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Inga Žilienė. Tačiau kilo ir abejonių – vis daugėja medienos supirkėjų, daug jos eksportuojama.
Algirdas Butkevičius, Virgilijus Poderys
Seimo Energetikos komisija aptarė padėtį biokuro rinkoje ir šilumos kainas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

15min jau skelbė, kad šildymo sezono metu šilumininkai brangiau perka ir biokurą, ir gamtines dujas. Tai lems ir šilumos kainų augimą. Tačiau VKEKK ramina, kad didelių pokyčių nebus.

VKEKK pirmininkė I.Žilienė suskaičiavo, kad šildymas didžiuosiuose miestuose kol kas nebrangsta – vidutinė šilumos kaina rugsėjį siekia 4,94 centų už kilovatvalandę. Anot jos, kainų pokyčius daugiausia lems tik kuro kainų pokyčiai.

„Kainos, kokios susiformavusios 2018 metais, yra bet kokiu atveju mažesnės nei 2014–2016 metais“, – apie reikšmingą brangimą nekalbėjo I.Žilienė.

Anot jos, Vilniuje nesimato didelių pokyčių šilumos tiekimo veikloje, išskyrus kuro kainą. Kaune kaina netgi sumažėjusi apie 8 proc. Klaipėdoje, anot jos, spalio 5 dieną planuojama nustatyti naują šilumos kainą, kuri turėtų būti panaši į ankstesnę. Šiauliuose ir Panevėžyje, išskyrus kuro kainų pokyčius, pokyčių taip pat nelaukiama.

Tačiau I.Žilienė pripažino, kad biokuras pabrangęs apie 30 proc., o gamtinės dujos – apie 28 procentus. Tai, anot jos, reikšmingai nepaveiks šilumos kainų.

„Gamtinių dujų kaina susiformuoja pasaulinėse biržose, ir čia yra ženklus pokytis. Matome ateities sandorius ties 27,5 eurų už megavatvalandę (MWh), kai praėjusiais metais – 21,5 Eur/MWh, tai yra augimas apie 28 procentus“, – sako I.Žilienė ir pažymi, kad tiekėjų marža nedidelė ir sudaro apie 1 eurą už MWh.

Tačiau ji ramino, kad net ir dideli kuro kainų pokyčiai stipriai nepaveiks galutinės šilumos kainos. Jei biokuras Kaune pabrangsta 10 procentų, esą tai šilumos kainą padidintų 0,04 cento už kilovatvalandę, o jei 20 proc. – 0,1 cento. Kituose miestuose 20 proc. biokuro brangimas šildymą taip pat pabrangintų apie 0,1 cento, kai dabar šilumos kaina apie 4,94 euro už kilovatvalandę.

Ji akcentavo, kad labiausiai gyventojai gali sutaupyti ne mažinant šilumos kainą, o mažinant suvartojimą, nes dabar senų namų šilumos poreikis būna ir 8–10 kartų didesnis nei naujų namų.

„60 kvadratinių metrų buto šildymas senuose namuose kainuoja apie 60 eurų, kai renovuotuose – apie 28 eurus. Matome tikrai, kad šeimos biudžete tai turi ženklią įtaką. O ką gali komisija – galbūt 20 proc. sumažinti šilumos kainą, bet tas mažinimas ne begalinis“, – sako VKEKK pirmininkė, pažymėjusi, kad Seimui pateikti siūlymai stiprinti šilumos gamintojų sąnaudų auditą.

V.Jonutis: biokuras jau dabar 30–40 proc. brangesnis

„Baltpool“ prekybos biokuru vadovas Vaidotas Jonutis rėžė, kad jau šiuo metu prasidedant šildymo sezonui biokuro kaina yra vidutiniškai 30 proc. didesnė, o kai kuriuose miestuose – ir 40 proc. Anot jo, toliau didėjant biokuro poreikiui, jo kaina gali brangti ir toliau.

„Kaina iš tiesų šiuo metu yra viename iš istorinių pikų, nes šiuo metu siekia apie 230 eurų už tonų naftos ekvivalento (tne). Paėmus 7 metų grafiką matyti, kad pastarąjį kartą tokia kaina buvo 2012 metais. Dabar žaliava rinkoje kainuoja dvigubai daugiau nei prieš 5 metus“, – sako V.Jonutis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Seimo Energetikos komisija aptarė padėtį biokuro rinkoje ir šilumos kainas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Seimo Energetikos komisija aptarė padėtį biokuro rinkoje ir šilumos kainas

Jis sakė, kad šiuo metu Vilniuje statomi nauji biokuro pajėgumai – sostinėje biokuru bus gaminama 80 proc. šilumos poreikio. Jis akcentavo, kad biokuro prekyboje kaina susiformuoja pagal paskutinį parduotą kubinį metrą, kuris yra brangiausias – tokia kaina vykdoma visa prekyba.

„Jei lipsime į kalną aukščiau, nori nenori ta kaina didės“, – sako V.Jonutis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Seimo Energetikos komisija aptarė padėtį biokuro rinkoje ir šilumos kainas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Seimo Energetikos komisija aptarė padėtį biokuro rinkoje ir šilumos kainas

Anot jo, kai baldų poreikis rekordinis, dalis medienos išvežama, neverta tikėtis, kad situacija stipriai pasikeis.

Jis įžvelgė kelis būdus, kas galėtų pristabdyti biokuro brangimą.

„Reikėtų skatinti kuo galima prastesnį biokurą naudoti, diskutuoti su Valstybinių miškų urėdija – jie kaip ir žada, kad bus didinamas kirtimo atliekų kiekis. Tikėkimės, kad tai padidins žaliavos pasiūlą. Jei galima sukurti paskatas, kad eksportas mažėtų – tą galima daryti, jei neprieštarauja bendriesiems teisės principams“, – vardijo V.Jonutis.

Jis skaičiavo, kad Lietuva jau dabar importuoja 15–20 proc. biokuro iš Baltarusijos ir šie kiekiai labai reikalingi.

Tačiau trumpuoju laikotarpiu jis lauktų biokuro kainų mažėjimo.

„Mes prognozuodami kitų metų kainas sakome, kad kainos gali būti šiek tiek mažesnės, lyginant su dabartinėmis kainomis. Prielaidos tokios – pradės vartoti blogesnį kurą pirkėjai, antra, mūsų kainos pasiekė Švedijos kainos lygį, ir galvojame, kad švedai pradės vartoti savo vietinius resursus, tai nustos daryti spaudimą mūsų kainoms. Trečia, ekonomikos augimas nebus toks didelis kaip dabar, nes dabar ekonomika yra pike ir baldų pramonė išgyvena aukso amžių“, – sako V.Jonutis.

Urėdija žada daugiau biokuro

Valstybinių miškų urėdijai vadovaujantis Marius Pulkauninkas patikino, kad valstybė padvigubins patiekiamų kirtimo atliekų kiekį.

„Įmonės tikslas – didinti kirtimo liekanų paėmimą iš miško. Mes turim planą liekanų pajėgumą didinti nuo 250 tūkst. kubinių metrų iki 400 tūkst. kubinių, o vėlesniais metais iki 500 kubinių metrų – čia ta dalis, kuri lieka miške“, – sakė M.Pulkauninkas.

Seimo narė Virginija Vingrienė siūlė papildomą apmokestinimą eksportui, kad žaliava būtų naudojama aukštesnei pridėtinei vertei.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Seimo Energetikos komisija aptarė padėtį biokuro rinkoje ir šilumos kainas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Seimo Energetikos komisija aptarė padėtį biokuro rinkoje ir šilumos kainas

„Yra 2 rinkos dalyviai, tai yra tarpininkai, kurie daugiausia ir kelia kainą. Eksportuojama 40 proc. medienos ir 50 proc. iš jos sudaro biokuro žaliava, tai yra ženklus kiekis. Mano siūlymas, pačios iniciatyva, galbūt reikėtų iš tiesų mokesčius padidinti išvežamai ar žaliavinei medienai. Šiuo metu yra 5 proc. už parduodamą žaliavinę medieną ar iš miškų perkamą, tai galime padidinti ir kreiptume į gamybą šalies viduje“, – siūlė V.Vingrienė.

Tačiau pasigirdo ir abejonių, kad tai būtų diskriminuojantis veiksmas, tiesiogiai prieštaraujantis ES teisės aktams.

Užvirė audringa diskusija dėl kainų

Parlamentaras Algirdas Butkevičius kaltinimus žėrė tarpininkams – esą šie prisidėjo prie kainų augimo paspartėjimo. Seimo narys Paulius Saudargas kritikavo biokuro pardavėjus: problema neatsirado per naktį, o biokuro kainos pakilo staiga – esą ir anksčiau didėjo ir atlyginimai, ir eksportas egzistavo.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Seimo Energetikos komisija aptarė padėtį biokuro rinkoje ir šilumos kainas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Seimo Energetikos komisija aptarė padėtį biokuro rinkoje ir šilumos kainas

Lietuvos biomasės energetikų asociacijos „Litbioma“ direktorė Vilma Gaubytė teisino biokuro pardavėjus – ne nuo jų priklauso kainų augimas.

„Jeigu žaliavos kaina kilo 45 proc., žaliavą sudaro 70 proc. biokuro tiekimo kainos, o biokuro kaina šiai dienai kyla 20–30 proc. Kai mums užduoda klausimus – tai ką, atėjo auksiniai laikai, norisi verkti. Nes kai kurios įmonės neištvėrė praėjusių nuostolingų metų ir užsidarė“, – teigė V.Gaubytė ir aiškino, kad biokuras brangsta dėl objektyvių priežasčių.

Ji pridūrė, kad biokuras nėra kaupiamas, tiesiog įmonės tapo atsargesnės.

„Kiek iš mūsų įmonių girdime, realiai įmonės laikosi to saugaus atstumo dėl praėjusių metų patirčių, kai kaina buvo labai maža, kažkokios maržos ten nebuvo. Tada turėjome situaciją su lietingu periodu ir negalėjome įvažiuoti į miškus ir dalis įmonių negalėjo įvykdyti sutarčių“, – aiškina V.Gaubytė.

M.Pulkauninkas Seimo nariams aiškino, kad medienos kirtimo normos didinamos tik nuo kitų metų, o šiuo metu, baigiantis penkmečiui, normos jau yra išnaudotos, todėl medienos kirtimai yra mažesni.

„Kodėl kyla kainos šiais metais – matome dvi priežastis. Viena yra – bendra medienos kaina auga. Kainų nenustatinėja urėdija – yra aukcionai, kur pirkėjai, pasiūlę didžiausią kainą, ir nusiperka. Kyla pasaulinės medienos kaina, todėl jie gali savo produktus parduoti brangiau“, – aiškino M.Pulkauninkas.

Kita priežastis, anot jo – vidinė konkurencija tarp baldų ir biokuro gamintojų. Plokščių gamintojai konkuruoja dėl tos pačios biokuro rūšies, kuri naudojama ir katilinėms kūrenti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius