Tačiau likus devyniems mėnesiams iki Rusijos prezidento rinkimų, kuriuos, kaip prognozuojama, V. Putinas be vargo laimės, vis dar neaišku, ar V. Putinas kada nors išpildys savo nuolat kartojamus pažadus reformuoti šalies ekonomiką.
Kam reformuoti?
Ekonominis modelis, leidęs Rusijos ekonomikai tiesiog klestėti ir sparčiai augti per pirmas dvi V. Putino prezidento kadencijas, nebeveikia. Dabar šalis nebegali kliautis tik naftos ir dujų sektoriumi dėl smukusių naftos kainų.
Tačiau jau prieš naftos kainų smukimą ir sankcijas, kurios Rusijai buvo įvestos dėl Ukrainos, šalies ūkio plėtra lėtėjo.
Neseniai Prancūzijos draudimo bendrovės „Coface“ atliktas tyrimas parodė, kad Rusijai stinga darbo jėgos ir investicijų, kad ji galėtų diversifikuoti savo ekonomiką. Gruodį pats V. Putinas perspėjo įstatymų leidėjus, kad ūkio augimas „gali išlikti artimas nuliui daugelį metų“.
Kokios reformos?
V. Putinas įpareigojo dvi gerbiamus ekspertus parengti alternatyvius reformų planus kitai prezidento kadencijai 2018-2024 metais.
Griežtos biudžeto politikos rėmėjas, buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas ragina daugiau pinigų skirti švietimui, o ne kariuomenei. Taip pat jis ragina pertvarkyti teismų sistemą ir biurokratinį aparatą.
Tuo tarpu verslo sektoriaus atstovas Borisas Titovas mano, kad valdžia turi atverti piniginę ir leisti pinigus, kad augtų šalies ekonomika.
Šiuo metu Rusijos valdžia veikia atsargiai ir mažina išlaidas bei išlaido dideles palūkanų normas, kad pažabotų infliaciją. Tačiau esminių struktūrinių problemų spręsti nesiima. Pareigūnai siekia išlaikyti Rusijos įmonių konkurencingumą, kurį mažina smunkantis rublio kursas.
Tušti žodžiai?
Nepaisant V. Putino kiekvienais metais per Sankt Peterburgo ekonomikos forumą kartojamų žodžių, kad Rusija liberalizuos savo ekonomiką, iki šiol nepastebima ženklų, kad Kremliaus vadovas pildytų savo pažadus.
Priešingai, jo prezidentavimo metu dar labiau sustiprėjo valstybinių įmonių pozicijos, o priklausomybė nuo energetikos sektoriaus dar labiau išaugo. O dabar, kai Rusijos ekonomika kapstosi iš recesijos, o ir šiek tiek atsigavo naftos kainos, kai kas baiminasi, kad Kremliui bus dar mažesnė paskata imtis reformų.
„Carnegie“ centro analitikas Andrejus Kolesnikovas mano, kad V. Putinas gali kai ką paimti iš A. Kudrino, ir kai ką iš B. Titovo plano. Tačiau jis nemano, kad įvyks radikalių pokyčių.
„Iki šiol nepavyko nė vienas mėginimas autoritariškai modernizuoti ekonomiką iš viršaus. Todėl nėra pagrindo manyti, kad dabar kažkas bus kitaip, ypač žinant, kad Rusija yra blogesnėje padėtyje“, – sakė jis.
