Skrydis į kosmosą – apgaulė?
„Plokščia ta Žemė“, – balandžio 5-ąją, įpusėjus „Artemis II“ astronautų Reido Wisemano, Victoro Gloverio, Christinos Koch ir Jeremy Hanseno skrydžiui į kosmosą, pareiškė vienas „Facebook“ vartotojas.
Jis pasidalijo kito internauto paskelbtu filmuku, kuriame reiškiamos abejonės dėl erdvėlaivio „Orion“, kurį pati įgula pavadino „Integrity“, skrydžio.
Įrašo autorius, rodydamas astronautų pakilimą iš Žemės, tvirtina, kad jie neišskrido į kosmosą, o „Artemis II“ apskritai yra apgavystė. Tolesniuose kadruose planeta rodoma kaip pusrutulis su plokščiu viršumi, o jį gaubia keli kupolai.
Panašiais išvedžiojimais „Facebook“ vartotojas kolumbietis, kaip galima suprasti iš paskyroje matomos šios šalies vėliavos, dalijosi ir keliuose ankstesniuose savo įrašuose.
Jis ispaniškai aiškino, neva raketos neskrenda į kosmosą, iš tikrųjų esą niekada neskridome į Mėnulį, tariamai gyvename simuliatoriuje ir esame didžiuliame kupole, be to, neva niekas niekada nepaliks Žemės per šį.
Beveik 700 tūkst. sekėjų turintis internautas įrašuose priminė mitą apie skliautą – dangaus arba dausų sinonimą. Šis naratyvas iš dalies susijęs su plokščios Žemės teorija.
Taip pat skaitykite: Pasigedo brangios „Artemis II“ misijos dalyvių nusileidimo Mėnulyje: ar tai buvo planuota?
Antikos laikais Artimuosiuose Rytuose tikėta, kad dangiškuosius vandenis nuo Žemės skyrė tam tikras barjeras. Biblinėje kosmologijoje tai buvo didžiulis tvirtas kupolas, kurį Dievas sukūrė Pradžios knygos laikais, kad atskirtų pirmykštę jūrą į viršutinę ir apatinę, o iš pastarosios galėtų atsirasti sausuma.
Šia koncepcija buvo paremti klasikiniai ir viduramžių dangaus sferų modeliai. Tobulėjant astronomijai, XVI-XVII a. jos atsisakyta.
Kaltina dirbtinį intelektą
Kitas „Facebook“ vartotojas kovo 26-ąją – prieš pat ketveriukės skrydį – pakartojo lygiai trejais metais anksčiau savo paties publikuotą įrašą. Anuomet jis pasidalijo ankstyvą rytą pro lėktuvo langą padarytomis keliomis horizonto nuotraukomis. „Žemės vaizdas 50 min. Žemę plokščia“, – pakomentavo jis.
Fotografijose tikrai užfiksuota tiesi horizonto linija. Tačiau, kaip sufleruoja vaizdas pro langą, lėktuvas tuo metu buvo gana žemai, tad planetos apvalumo tiesiog nebuvo matyti. Nepaisant to, savo nuomonės šiuo klausimu internautas nepakeitė: „Kas sakė, kad Žemė apvali.“
Įrašų su teiginiais, kad „Žemė yra plokščia“, šiame socialiniame tinkle būta ir kiek anksčiau. Komentaruose prie jų dar priminta, neva meluojama ne tik apie planetos formą, bet ir apie žmonių skrydžius į Mėnulį ar „Artemis II“.
Taip pat skaitykite: Internautai verčiasi per galvą bandydami įtikinti senomis sąmokslo teorijomis apie Mėnulį
Taip pat skaitykite: „Artemis II“ nesibaigė, o mitų jau yra: kas įamžino erdvėlaivį ir kiti internautų „atradimai“
Kiti aiškino, neva Žemės rutulys nuotraukose gali būti sukurtas pasitelkus dirbtinį intelektą, plokščios Žemės atvaizdą įžiūrėjo and 1999 m. San Marino lirų monetų ir pačioje NASA būstinėje.
Prieš šimtmetį nufotografavo rutulį
Žemė yra Saulės sistemos planeta, trečia pagal nuotolį nuo šios žvaigždės. Didžiausia, tankiausia ir masyviausia iš keturių Žemės grupės (kieto paviršiaus) planetų. Bene akivaizdžiausias planetos formos patvirtinimas yra nuotraukos, padarytos iš kosmoso.
Pirmą nuotrauką, kurioje buvo aiškiai matomas Žemės išgaubtumas, padarė kapitonas Albertas Stevensas kartu su kapitonu Orvilu A. Andersonu. 1935 m. jie helio pripildytu balionu pakilo į tuo metu rekordinį 72 395 pėdų (22 066 metrų) aukštį. Karininkų padaryta nuotrauka parodė troposferos bei stratosferos ribą ir Žemės išlinkimą.
1966 m. sovietų ryšių palydovas „Molnija 1-3“ padarė pirmą nuotrauką, kurioje Žemė buvo matoma visa.
Nuotraukos, kurias iš kosmoso padarė ką tik įvykusio misijos „Artemis II“ skrydžio dalyviai, kaip ir kadrai iš ankstesnių „Apollo“ misijų, tik patvirtina planetos formą esant apvalią.
Forma suprasta jau Antikoje
Sąmokslo teorija, neva mūsų planeta yra plokščia, skaičiuoja jau ne vienerius metus. Tarp ją patvirtinančių argumentų minimas ir toks, kad lėktuvų pilotai, skrisdami virš Žemės, kažkodėl neišskrenda į kosmosą.
Taip pat skaitykite: Nauji argumentai už „plokščią Žemę“: kitaip lėktuvai išskristų tiesiai į kosmosą
Anot jos platintojų, jei planeta būtų sfera – kitaip tariant, rutulys, pilotams esą reikėtų nuolat keisti aukštį, kad neišskristų tiesiai į beribę erdvę. Bet aukštis kaip tik nuolat koreguojamas, mat Žemės paviršius vis kyla aukštyn arba leidžiasi.
Taip pat skaitykite: Kaip pasikeistų mūsų gyvenimas, jei Žemė iš tiesų būtų plokščia
Lėktuvo aukštis matuojamas atsižvelgiant į jūros lygį – pasaulio vandenyno paviršiaus padėtį, kuri yra nulemta traukos dėsnio, Žemės sukimosi momento, potvynių ir atoslūgių, kitų faktorių. Šis dydis kinta veikiamas vėjo krypties, temperatūros, garuojamumo, vandens prietakos.
Kaip tik dėl Žemės išgaubtumo lėktuvai neskrenda tokia tiesia linija, kokią būtų galima nubrėžti ant žemėlapio. Jie turi skristi lanku.
Žvilgsniu nuo Žemės paviršiaus neaprėpiama jos forma nuo seno buvo didelio susidomėjimo objektas. Norint pamatyti planetos išgaubtumą, reikia pakilti į maždaug 35 tūkst. pėdų (10 668 metrų) aukštį. Neturėdami priemonių jį pasiekti, žmonės tūkstantmečius rėmėsi tuo, kurį matė aplink.
Senovės Egipte ir Mesopotamijoje buvo tikima, kad Žemė yra savotiškas diskas, plūduriuojantis vandenyje. Panašiai galvota Senovės Graikijoje ir Indijoje, dabartinės Norvegijos ir Vokietijos teritorijose, o Senovės Kinijoje – kad Žemė yra plokščia, bet kvadratinė.
VI a. pr. m. e. gyvenęs Pitagoras metė iššūkį tokiam įsitikinimui – tikino, kad planeta yra sferos formos. Maždaug 330 m. pr. m. e. Aristotelis ne tik pritarė šiai idėjai, bet ir paskelbė numanomą pusiaujo ilgį. Jį pirmasis po šimtmečio apskaičiavo Eratostenas.
Krikščionybės pradžioje buvo kalbama apie rutulį. Islamo mokslininkai jau prieš daugelį šimtmetį manė, kad Žemė yra apvali.
Kaip pačiam patikrinti Žemės formą?
XIX d. 4-ajame deš. bendruomenė, vadovaujama britų rašytojo Samuelio Birley Rowbothamo, atgaivino plokščios Žemės, kurios kraštus juosia ledo siena, įvaizdį kaip pasipriešinimą sparčiai mokslo pažangai.
Tai, kas tapo šiuolaikine plokščios Žemės koncepcija, tyliai atsirado 1956 m. kaip Plokščios Žemės draugija (Flat Earth Society) – nedidelė marginalinė grupė taip pat Jungtinėje Karalystėje, kuriai priklausė mažiau nei 4 tūkst. žmonių. Dėl didėjančios interneto ir socialinės žiniasklaidos įtakos 2009 m. organizacija pradėjo veikti visame pasaulyje.
Nors kadruose iš kosmoso Žemė, kaip ir kitos planetos, atrodo apvali, ji yra netaisyklingos formos elipsoidas. Dėl išcentrinės jėgos, atsirandančios jai sukantis, Šiaurės ir Pietų ašigaliai yra šiek tiek plokšti. Beveik 9 km aukščio aukščiausi kalnai ir apie 11 km siekiančios vandenynų įdubos dar labiau iškreipia Žemės formą.
Yra dar keletas priežasčių, kodėl mokslininkai žino, kad Žemė yra apvali. Kai ką galime patikrinti ir patys.
Jei planeta būtų plokščia, lauke galėtume įžvelgti labai toli esančius dalykus – kitus miestus, jūrose plaukiojačius laivus, Eifelio bokštą, Laisvės statulą, Everestą ir pan. Tačiau šiuos objektus galime tik įsivaizduoti, nes dėl išlenkto kraštovaizdžio jų nematome.
Vienas iš būdų tai patikrinti – stebėti saulėlydį. Kai saulė pasislepia už horizonto, palypėjus aukščiau galima vėl ją išvysti, bet tik trumpam. Jei Žemė būtų plokščia, šešėliai visur būtų vienodo ilgio, nes Saulės spinduliai į visas vietas kristų tuo pačiu kampu.
Taip pat skaitykite: Plokščios Žemės šalininkų atsirado ir Lietuvoje
15min verdiktas: melas. Žemės forma yra sfera. Tai patvirtina ne tik iš kosmoso padarytos nuotraukos, bet ir įvairūs eksperimentai, kuriuos įprastomis sąlygomis gali atlikti kiekvienas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.


