Iš tiesų galime eiti dar toliau ir teigti, kad fizinis aktyvumas mūsų sveikatai yra toks pat būtinas kaip kvėpavimas ar maitinimasis, o sėdimas gyvenimo būdas ir judėjimo stoka gali būti priskirti prie ligų priežasčių.
Miokinai – tai hormonai, kurie per kraują perduoda signalus įvairiems organams, įskaitant smegenis, riebalinį audinį, kepenis, kaulus ir imuninę sistemą. Remiantis 2024 m. apžvalga, būtent jie lemia, kad fizinis aktyvumas yra naudingas imuninei sistemai.
Iki šiol labiausiai ištirtas miokinas yra interleukinas-6 (IL)-6. Nors jis išsiskiria ir ramybės būsenoje, intensyvių ar aerobinių ištvermės pratimų metu jo koncentracija padidėja iki 100 kartų.
Taip pat svarbūs yra irizinas, kuris yra esminis palaikant kūno riebalų pusiausvyrą, ir iš smegenų kilęs neurotrofinis faktorius (BDNF), kuris dalyvauja neuroplastikoje ir kognityvinėse funkcijose.
Fizinis aktyvumas taip pat skatina kitus organus išskirti ekserkinus, kurie yra ne mažiau svarbūs. 2022 m. apžvalgoje buvo atskleistas šių molekulių vaidmuo širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos, imuninės bei neurologinės sveikatos srityse.
Jei esame fiziškai neaktyvūs – tai reiškia, kad mūsų organizme cirkuliuoja mažai ekserkinų – padidėja ligų rizika ir mirtingumas dėl visų priežasčių.
Miokinai skirtingose kūno dalyse veikia skirtingai:
Imuninė sistema
Naujausios mokslinės publikacijos rodo, kad mažiausiai devyni miokinai daro įtaką tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui.
Tarp jų yra irisinas, dekorinas ir interleukinai IL-6, IL-7 bei IL-15. Fizinio aktyvumo metu išsiskirdami šie miokinai skatina imuninių ląstelių dauginimąsi ir diferenciaciją, taip sustiprindami organizmo gebėjimą atpažinti ir pašalinti ligų sukėlėjus.
Jie taip pat mažina lėtinį sisteminį uždegimą, kuris yra vienas svarbiausių daugelio medžiagų apykaitos ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, IL-6 veikia kaip priešuždegiminis signalas, galintis reguliuoti limfocitų, makrofagų ir natūraliųjų žudikių (NK) ląstelių aktyvumą.
Nervų ir pažinimo sistema
Raumenys daro tiesioginę įtaką smegenims per vadinamąją raumenų ir smegenų ašį. Fizinio aktyvumo metu išsiskiriančios medžiagos, tokios kaip BDNF, irisinas ir katepsinas B, skatina naujų neuronų formavimąsi, gerina atmintį ir mokymosi gebėjimus bei gali apsaugoti nuo su amžiumi susijusio pažinimo funkcijų silpnėjimo. Būtent todėl fiziškai aktyvūs žmonės dažniau pasižymi geresne pažinimo ir emocine sveikata.
Gliukozės ir riebalų apykaita
Fizinio aktyvumo metu miokinas IL-6 atlieka svarbų vaidmenį išlaisvinant riebalų rūgštis iš riebalinio audinio, ypač iš pilvo ertmėje besikaupiančių visceralinių riebalų. Tai skatina riebalų deginimą ir padeda palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje.
Be to, IL-6 gerina organizmo jautrumą insulinui, todėl raumenys efektyviau pasisavina gliukozę. Šis mechanizmas padeda paaiškinti, kodėl reguliarus fizinis aktyvumas mažina 2 tipo diabeto riziką.
Apskritai raumenys veikia tarsi organizmo „medžiagų apykaitos termostatas“, reguliuojantis energijos sąnaudas ir sprendžiantis, kada energiją kaupti, o kada ją panaudoti.
Širdies ir kraujagyslių sistema
Nors fizinį aktyvumą žmonėms, sergantiems širdies ligomis, turėtų skirti gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, jis gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų.
Mankštos metu išsiskiria ekzerkinai – biologiškai aktyvios medžiagos, kurios plečia kraujagysles, gerina jų funkciją ir mažina arterijų standumą.
Tai padeda paaiškinti, kodėl fiziškai aktyvūs žmonės rečiau serga padidėjusiu kraujospūdžiu, koronarine širdies liga ir širdies nepakankamumu.
Kaulai ir osteoporozė
Raumenys glaudžiai sąveikauja ir su kaulais. Įvairūs miokinai skatina kaulinio audinio formavimąsi ir atsinaujinimą – aktyvina osteoblastus (kaulą formuojančias ląsteles) bei padeda palaikyti normalų kaulų mineralinį tankį.
Kartu su fizinio krūvio sukeliamu mechaniniu poveikiu tai padeda stiprinti kaulus ir mažina osteoporozės riziką.
