Sekite 15min Google
Pasak Londono universiteto profesorės Julienne Stroeve, šie atviro vandens plotai yra „išties įspūdingi“, tačiau tai nėra pirmas kartas, kai vanduo tokiu būdu prasiveržia į Arkties ledo zoną.
„Kartais prie Šiaurės ašigalio galime matyti atviro vandens, tačiau nemanau, kad kada nors jo buvo tiek daug“, – elektroniniame laiške „Live Science“ sakė J. Stroeve.
Pavyzdžiui, 2016 metų rugsėjo pradžioje centrinėje Arkties vandenyno dalyje ir regionuose į šiaurę nuo 80-osios šiaurės platumos lygiagretės ledas buvo labai suskaidytas.
Klimato mokslininko Zachary Labe teigimu, viena iš priežasčių, kodėl dabar šiame regione matyti vandens, yra metų laikas.
„Vasaros pabaigoje, rudens pradžioje jūros ledas paprastai tampa labiau suskaidytas, o tarp atskirų ledo lyčių atsiranda daugiau atviro vandens plotų“, – elektroniniame laiške „Live Science“ sakė Z.Labe.
Pasak jo, dėl vietinių orų sąlygų ir vandenyno srovių tarp ledo lyčių gali susidaryti dideli tarpai. Pavyzdžiui, stiprūs vėjai gali suspausti ledo lytis arba išsklaidyti jas į skirtingas puses, todėl vandens plotai per kelias valandas ar dienas gali išsiplėsti arba susitraukti.
„Atskiruose palydoviniuose vaizduose, darytuose aplink Šiaurės ašigalį vos per pastarąsias dvi savaites, matyti dramatiški atviro vandens kiekio ir jo išsidėstymo pokyčiai“, – pažymėjo jis.
J.Stroeve teigimu, dabartinis Arkties jūros ledo plotas, palyginti su rekordiniais metais, nėra itin mažas, tačiau dėl suskaidyto ledo situacija gali greitai keistis.
„Pasikeitus vėjams, ledas gali būti suspaustas į vientisesnį ledo sluoksnį, todėl bendras jo plotas gali staiga sumažėti“, – sakė ji.
