Sekite 15min Google
Pavogta viena ypatingiausių senovinių lobių kolekcijų pasaulyje.
Rugpjūčio 27-osios rytą 5.16 val. Ispanijos Villenos mieste esančiame sporto centre suveikė signalizacija, atkreipusi dėmesį į šį objektą.
Vos po kelių minučių signalizacija suveikė ir Villenos muziejuje (MUVI), esančiame maždaug už 2 kilometrų.
Kai dar po kelių minučių į vietą atvyko policija, vagių jau nebebuvo – kartu su savimi jie išsinešė didžiąją dalį neįkainojamo Villenos lobio – bronzos amžiaus dirbinių kolekcijos, kurią daugiausia sudaro iš spindinčio aukso nukaldinti ar pagaminti daiktai.
Tyrėjai mano, kad vagystę įvykdė trys kaukėti asmenys, pasinaudoję keliais automobiliais ir surengę gerai koordinuotą išpuolį. Kaip praneša Ispanijos naujienų agentūra EFE, neatmetama, kad sporto centro signalizacija galėjo būti panaudota kaip nukreipiamasis manevras, siekiant atitraukti dėmesį nuo muziejaus.
Tačiau tarp tų kelių paliktų daiktų buvo vienas iš vertingiausių visoje kolekcijoje. Iš pirmo žvilgsnio jis neatrodo ypatingas – tiesiog surūdijusi sena apyrankė.
Tačiau ji buvo nukaldinta iš medžiagos, atkeliavusios iš žvaigždžių – meteoritinės geležies. Tai vienas iš dviejų tokių dirbinių Villenos lobyje ir vienas seniausių žinomų geležies dirbinių Pirėnų pusiasalyje.
Villenos lobis buvo aptiktas 1963 metais, kai archeologas José María Soleris iškasė 66 maždaug 3 tūkst. metų senumo dirbinius, tarp jų – dubenis, butelius, apyrankes ir kitus papuošalus, pagamintus iš aukso, sidabro, geležies ir gintaro.
Iš viso lobį sudarė stulbinami beveik 10 kilogramų aukso.
Tačiau du lobio dirbiniai kėlė klausimų. Viena apyrankė, panaši į antkaklę, ir auksu dekoruotas tuščiaviduris pusrutulis buvo išraižyti duobutėmis, surūdiję ir iš pirmo žvilgsnio visiškai neįspūdingi.
Tuo metu, kai buvo pagamintas lobis, geležies lydymas Pirėnų pusiasalyje dar nebuvo paplitęs. Tad iš kur galėjo būti gautas šis metalas?
Atsakymas paaiškėjo tik 2023 metais, kai komanda, vadovaujama Salvadoro Rovira-Llorenso, buvusio Ispanijos nacionalinio archeologijos muziejaus konservavimo skyriaus vadovo, rado svarių įrodymų, kad šie du dirbiniai buvo nežemiškos kilmės.
Tai buvo pirmieji kada nors Pirėnų pusiasalyje identifikuoti dirbiniai, pagaminti iš meteoritinės geležies. Dabar iš jų liko tik apyrankė.
Vagių grobiu tapo ir tuščiaviduris pusrutulis, tikėtina, dėl jį puošiančio spindinčio aukso, o kukliau atrodanti apyrankė liko nepaliesta.
Tai, ką vagys paliko, verčia sunerimti. Kartu su geležine apyranke išliko trys sidabriniai indai, taip pat didžioji dalis apeiginės lazdos puošybos ir keli nedideli aukso dirbiniai. Panašu, kad viena iš lobio karūnų buvo pamesta nusikaltimo vietoje.
CSIC Istorijos instituto mokslinis profesorius ir vienas iš mokslininkų, tyrusių meteoritinę geležį, Ignacio Montero mano, kad tai leidžia daryti niūrią išvadą.
„Tai patvirtina, kad vienintelis vagių interesas buvo ekonominė aukso vertė ir kad vagystė nesusijusi su kultūros paveldo istorine verte. Jei pagrindinis motyvas apsiriboja ekonomine aukso verte, tampa akivaizdi negrįžtamo sunaikinimo grėsmė. Tai reikštų nepataisomą praradimą, dėl kurio ateityje būtų neįmanoma atlikti jokių tyrimų“, – „ScienceAlert“ sakė jis.
Archeologams dabar rūpi ne tik tai, ar dingusį lobį pavyks susigrąžinti, bet ir ar jis išliks nepažeistas iki tol, kol bus rastas.
Tokį grobį būtų itin sunku atvirai parduoti. Villenos lobis Ispanijoje yra pripažintas kultūros vertybe, o jo išskirtiniai dirbiniai yra gerai dokumentuoti ir lengvai atpažįstami.
Tačiau jei vagis pirmiausia domino pati aukso vertė, dirbiniai galėtų būti išardyti arba išlydyti. Taip būtų sunaikinti neįkainojami artefaktai, tūkstantmečius išlikę nepažeisti, o jų vertė sumažėtų iki paprasčiausios aukso kainos.
