Sekite 15min Google
Šiuo metu nagrinėjant naujus projektus galima rasti ir ekonomiškesnių variantų miegamuosiuose rajonuose, ir istorinio būsto Senamiestyje, ir naujos statybos projektų prie Danės, o išskirtiniuose objektuose kainos jau pasiekia prestižinio segmento lygį.
Tuo pat metu Klaipėda tampa įdomesnė ne vien vietos gyventojams – čia būsto ieško žmonės ir iš kitų Lietuvos miestų, taip pat pirkėjai, galvojantys apie antrąjį būstą pajūryje.
„Klaipėda – pajūrio miestas, ir daugeliui atrodo patraukli vieta gyventi, tačiau būsto rinkoje emocinio pasirinkimo nepakanka – galutinį sprendimą lemia konkretaus objekto charakteristikos, pastato kokybė ir lokacija“, – sako „Inreal“ turto vertintoja Jūratė Bertašiūtė-Kučerova.
Vienos Klaipėdos būsto rinkos nebėra
Dar prieš keletą metų Klaipėdos būsto rinką buvo galima gana paprastai suskirstyti: centras ir Senamiestis – brangiau, miegamieji rajonai – pigiau, nauja statyba – brangiau nei senos statybos būstas. Šiandien tokia schema jau per daug primityvi.
Du panašaus ploto ir panašaus amžiaus butai gali kainuoti labai skirtingai.
Vienas jų gali būti vos keliolika minučių pėsčiomis nuo Senamiesčio, kitas – rajone, kuriame pirkėjui teks labiau vertinti automobilio, viešojo transporto ar infrastruktūros galimybes.
Skirtumą dar labiau išryškina pastato būklė, renovacija, energinis efektyvumas, aplinka, automobilių stovėjimo galimybės ir net tai, kas matoma pro langą.
„Klaipėdoje nėra vieno bendro kainų lygio, kuris vienodai atspindėtų visą miestą. Skirtingos teritorijos turi skirtingą patrauklumą, ir tai atsispindi būsto kainose“, – pastebi J. Bertašiūtė-Kučerova.
Vienas aiškiausių pavyzdžių – Senamiestis. Istorinė aplinka, architektūra, ribota pasiūla ir miesto centro privalumai čia sukuria vertę, kurios neįmanoma paaiškinti vien buto kvadratinių metrų skaičiumi.
Senos statybos būsto kainos Senamiestyje dažniausiai siekia apie 2 500-3 500 eurų už kvadratinį metrą, tačiau galutinę kainą lemia konkreti vieta, pastato būklė, renovacija ir paties būsto charakteristikos.
Tuo metu naujos statybos projektuose kainos dažniausiai svyruoja apie 2 500-4 000 eurų už kvadratinį metrą, o išskirtinėse vietose ar aukštesnio segmento projektuose gali būti ir gerokai didesnės.
„Inreal“ pastebi, kad tai matyti ir iš konkrečių rinkos pasiūlymų: „Bastionų namuose“ kainos siekia apie 2 900-3 800 eurų už kv. m, „Trinyčių rezidencijoje“ – apie 3 300-4 300 eurų, „Miško jūroje“ – apie 3 000-3 200 eurų. „Memelio miesto“ ir „Teatro namų“ projektai jau išsiskiria visiškai kitu kainų lygiu – atitinkamai apie 6 000-7 000 ir 5 500-6 500 eurų už kv. m.
Tačiau specialistai pabrėžia: šie skaičiai nėra tiesioginis vieno projekto ar visos rinkos palyginimas. Naujo būsto kaina priklauso ir nuo pardavimo etapo, įrengimo lygio bei konkretaus buto.
Į Klaipėdą ateina ne tik klaipėdiečiai
„Memelio miesto“ vadovas Justinas Striška pasakoja, kad šiuo metu pirkėjų daugumą vis dar sudaro vietiniai gyventojai, tačiau atsiranda ir žmonių, kurie būstą Klaipėdoje perka kaip antrąjį.
Pasak jo, dalis pirkėjų, nusiteikusių įsigyti būstą prie jūros, vis dažniau į savo pasirinkimų sąrašą įtraukia ne vien Palangą ar Nidą.
Klaipėda tampa alternatyva, kuri leidžia turėti pajūrį, tačiau kartu suteikia gerokai daugiau miesto gyvenimo.
Uostamiesčio patrauklumas ypač išryškėja ne sezono metu, kai poilsį prie jūros galima derinti su kultūrine programa ir kitais miesto privalumais.
Tai – ne tik jūra. Klaipėdoje yra kultūra, koncertai, renginiai, restoranai, pramogos, Senamiestis.
„Klaipėda šitoje vietoje tikrai pradeda išnaudoti rezervą, kurio neturėjo anksčiau“, – apie antrojo būsto segmentą kalba J. Striška.
Jo vertinimu, Klaipėda gali tapti realia alternatyva tiems, kurie dairosi į Palangą ar Nidą, tačiau nori miesto infrastruktūros. Tokiam pirkėjui svarbu ne vien atostogos prie jūros. Jis nori, kad būstas būtų naudojamas ir kitu metų laiku.
Tai Klaipėdos būsto rinkai suteikia papildomo aktyvumo.
Prabanga ne bet kokia kaina
Kitas svarbus pokytis – pats pirkėjas.
J. Striška pastebi, kad pirkėjai vis geriau žino, ko nori. Vis dėlto jo atstovaujamame projekte tai ne visada reiškia pageidavimą įrengti kuo daugiau papildomų funkcijų. Dažnai pakanka aiškiai parodyti, kas jau padaryta ir kokią vertę siūlo pats projektas.
Tačiau vienas poreikis išryškėjo itin aiškiai – didesnis būstas, ypač aukštesnės klasės segmente, kai būstas įsigyjamas gyventi.
Pasak J. Striškos, žmonės vis dažniau nori didesnių erdvių, todėl „Memelio mieste“ jau yra atvejų, kai pirkėjams siūloma sujungti būstus ir suformuoti didesnį butą su daugiau kambarių.
Tai logiška: būstas perkamas ne vien tam, kad tilptų baldai. Žmonės dirba iš namų, keičiasi gyvenimo būdas, pirkėjai per pastaruosius kelerius metus dažnai jau būna pakeitę ne vieną būstą – nuomojamą ar nuosavą. Todėl jie realiai įsivaizduoja savo poreikius būstui, kuriame planuoja gyventi ilgiau.
Ar galima perkaitimo rizika?
Kitas klausimas, kurį vis dažniau kelia Klaipėdos NT rinkos dalyviai: ar mieste nepradėjo rastis per daug naujo būsto?
J. Striška atkreipia dėmesį į rinkos statistiką – pastatytų ir neparduotų būstų skaičius auga sparčiau nei pardavimai. Vien apytiksliais skaičiavimais, Klaipėdos NT naujų projektų rinkoje jau yra per 1 000 pastatytų, bet neparduotų butų.
Tam yra objektyvus paaiškinimas – rinkoje vienu metu atsirado tiek jau anksčiau atidėtų projektų. Ypač tai matyti miesto centre, kur investicinis aktyvumas itin didelis. Tačiau dabartinė situacija išsiskiria tuo, kad projektai konkuruoja dėl ypač skirtingų pirkėjų.
Anot J. Striškos, aukštesnio segmento būstui svarbios ne vien kvadratinio metro kaina ar kambarių skaičius. Čia parduodama lokacija, architektūra, gyvenimo koncepcija ir išskirtinumas.
Todėl vien tik neparduotų naujų butų skaičius nepasako visos istorijos.
Pirkėjas nebenori tik kvadratinių metrų
Šią tendenciją pastebi ir „Eriado“ vadovė Vita Žutautaitė. Jos teigimu, Klaipėdoje atsirado kur kas daugiau pasirinkimo žmogui, kuris anksčiau galėjo svarstyti tik vieną alternatyvą – išsikelti iš miesto į priemiesčius.
„Anksčiau galėdavai rinktis išsikelti gyventi už Klaipėdos, į rajoną, o dabar atsirado pasirinkimas pačiame mieste. Žmonės vertina gyvenimo kokybės privalumus, nori, kad viskas būtų pasiekiama ranka“, – apie besikeičiantį pirkėjų požiūrį kalba V. Žutautaitė.
Anot jos, Klaipėda pagaliau pasekė sostinės pavyzdžiu ir gyventojai pradeda grįžti iš priemiesčių į miestą.
Tai iš esmės keičia ir naujų projektų paskirtį. Būstas centre tampa alternatyva ne tik senam butui tame pačiame rajone, bet ir individualiam namui už miesto. Žmogus gali norėti daugiau erdvės, tačiau kartu nenori atsisakyti miesto patogumų.
Būtent todėl naujuose projektuose vis dažniau svarbus ne vien buto plotas. Pirkėjas vertina kompleksiškai, kas yra už jo durų: ar netoliese yra parduotuvės, mokyklos, kavinės, parkai, upė, Senamiestis, viešasis transportas, ar galima patogiai vaikščioti pėsčiomis.
Kitaip tariant, parduodamas ne tik būstas – parduodama gyvenimo vieta.
