„Neturėtume susidurti su apribojimais perkeliant karinę įrangą iš vienos kaimyninės NATO šalies į kitą. Tai turėtų vykti taip pat sklandžiai kaip civiliniame eisme, o gal net sklandžiau. Turėtume rasti silpnąsias vietas ir sritis, kuriose mums reikia kažką pakeisti. Tai gali būti, pavyzdžiui, tiltai, kurie negali išlaikyti sunkių krovinių“, – sako LTG valdybos narys Peteris Nielsenas.
Jo teigimu, Lietuvai, šalia visų mobilumo planų, svarbu papildomai įvertinti judėjimą iš Lenkijos, Latvijos, taip pat gynybos pajėgų iš kitų Europos šalių, kaip Vokietijos ar Nyderlandų, pasiekiamumą.
„Transporto sistema tampa labai sudėtinga. Laimei, NATO turi planavimo programą. Į ją įvedami visi duomenys apie poreikius ir galimybes, o sistema sukuria judėjimo planą. Tai ne tik planavimo įrankis – jis leidžia matyti bendrą operacinį vaizdą ir numato kelių alternatyvas“, – teigia P. Nielsenas.
Kariniam mobilumui – 4 mlrd. eurų
Išvystyta ir atspari susisiekimo infrastruktūra yra vienas pagrindinių atgrasymo bei pirminio reagavimo į grėsmę veiksnių, tačiau tuo pačiu tai ir taikinys agresoriui. Ekspertai ragina jau dabar užtikrinti, kad būtų pasiruošta visiems įmanomiems scenarijams, ypatingą dėmesį skiriant ne tik infrastruktūros atnaujinimui, bet ir regioninių projektų plėtrai.
Jau kiek anksčiau Krašto apsaugos ministerija skelbė nustačiusi daugiau kaip 20 karinio mobilumo infrastruktūros projektų, kurių bendra vertė siekia apie 4 mlrd. Eur. Didžiausia investicijų dalis numatyta „Via Baltica“ projektui. Įgyvendinus šiuos projektus, bus pagerintos karinės technikos judėjimo galimybės ir užtikrintas atitikimas ES bei NATO standartams.
Pasak Geležinkelių paslaugų įmonių asociacijos „Gelpa“ prezidento, LTG projektų ir investicijų valdymo vadovo Vytauto Žirgučio, ginkluotosios pajėgos yra prioritetinis šalies infrastruktūros naudotojas, todėl į susisiekimo projektus jau įprasta žvelgti per nacionalinio saugumo prizmę.
„Karinio mobilumo planas turi apimti kelių, geležinkelių, jūros ir oro transportą. Krašto apsaugos ministerija identifikavo karinio mobilumo projektus už 4 mlrd. Eur, tad atrodo, kad karinis mobilumas ir intermodalumas tampa nacionaliniu prioritetu. Tačiau tikrasis klausimas slypi ne finansavime, o ar mes atitinkame karinio mobilumo principus“, – „Kelių forume 2026“ kalbėjo V. Žirgutis.
Anot jo, įvykus krizei, susisiekimo infrastruktūra patirtų didžiulį spaudimą: kibernetines atakas, sabotažo aktus bei kitus bandymus sutrikdyti svarbius transporto mazgus.
Tiltų ir viadukų stiprinimas – prioritetas
Lietuvos Respublikos prezidento vyriausiojo patarėjo Ramūno Dilbos teigimu, viena svarbiausių investicijų krypčių turėtų būti regioniniai projektai, tokie kaip „Via Baltica“ ar „Rail Baltica“, kurie padėtų mūsų sąjungininkams šalį pasiekti kaip įmanoma greičiau.
Pasak jo, planai ir strategijos yra itin svarbūs, tačiau tik pratybos gali parodyti realius visos kelių sistemos trūkumus.
„Jei galime atstatyti sugadintą geležinkelio ruožą per dvi ar tris valandas, tai jau yra konkretus pajėgumo įrodymas. Turi veikti visa grandinė. Pavyzdžiui, kariniai kroviniai atkeliauja į mūsų jūrų uostą, bet krovimo įmonės yra privačios. Ar jos turi specialų personalą, galimybę dirbti ir dieną, ir naktį? Ar jis tam yra apmokytas? Manau, kad tai yra tai, ką mes turime daryti ateityje, ir tai bus labai gera priešo atgrasymo priemonė“, – akcentuoja jis.
Karo akademijos Logistikos ir gynybos technologijų vadybos mokslo grupės vadovas Aidas Vasilis Vasiliauskas pastebi, kad tokių didelių projektų įgyvendinimas gali trukti net dešimtmečius, tad svarbu lygiagrečiai ieškoti ir kitų sprendimų, leidžiančių stiprinti susisiekimą.
„Transporto mazguose svarbiausia tampa pervežimo greitis ir tinkama krovos įranga, todėl būtinas glaudus civilinis ir karinis bendradarbiavimas bei efektyvus informacijos dalijimasis.
Turime siekti holistinio požiūrio – kiekviena sistemos dalis prideda savo vertę, ir visos jos yra vienodai svarbios. Tiltų ir viadukų stiprinimas yra labai svarbus“, – įsitikinęs A. Vasilis Vasiliauskas.
