Prieš keletą mėnesių draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad, nors šalyje vis didėja registruotų automobilių skaičius, nemaža dalis gyventojų nevairuoja – 16–65-erių metų grupėje nevairuoja net 28 proc. Lietuvos gyventojų. Trečdalis nevairuojančių net neketina įgyti vairuotojo pažymėjimo ir tik ketvirtadalis jų ateityje vairuotojo pažymėjimą įgyti planuoja.
Dauguma jaunesnių apklausos respondentų svarstė apie vairuotojo pažymėjimą ateityje, tačiau 55-erių ir vyresnių lietuvių grupėje daugiau kaip pusė jau neplanuoja vairuoti patys.
Minėta apklausa parodė itin ryškią tendenciją – nevairuojančių žmonių Lietuvoje padaugėjo ženkliai. Dar prieš ketverius metus tokių buvo vos 16 proc., o dabar – 28 proc. Natūralu, kad miestuose nevairuojančių šiek tiek daugiau. Tai paaiškinti nesunku. Kuo didesnis miestas – tuo labiau prieinamos kitos galimybės greitai keliauti.
Kodėl nuo vairavimo sparčiai tolsta būtent vyresnio amžiaus žmonės? Apklausa atskleidė, kad taip jie daugeliu atvejų tiesiog pasirenka ekonomiškesnį ir sveikesnį gyvenimo būdą.
Tokią versiją patvirtina ir 59-erių vilnietis Saulius, kuris nusprendė neturėti nuosavo automobilio. Jo poreikius patenkina „Bolt“ dalijimosi automobiliais paslauga ar taksi.
„Automobilis yra rimtas gyvenimiškas rūpestis. Šiuo metu man neapsimoka rūpintis draudimu, padangomis, tepalais, stovėjimu. Finansiškai aš tai tikrai ištverčiau, tačiau nematau reikalo išlaidauti. Geriau dažniau su žmona nueisiu į restoraną, nei pro virtuvės langą žiūrėsiu į savo niekam nereikalingą automobilį“, – tikina vyras.
Pasak Sauliaus, per pastaruosius metus, kuomet neturi nuosavo automobilio, jis gerokai daugiau vaikšto. Dėl aktyvesnio gyvenimo būdo jam pagerėjo sveikata ir net šiek tiek sumažėjo svoris.
„Man atrodo, kad tai susiję. Kai vairuodavau, privalėjau rasti laiko pasportuoti. Sportuoju ir dabar, tačiau savaime judu žymiai daugiau“, – teigia vilnietis.
Jaunimui automobilis – tolstanti ateitis
Pastaruoju metu daugėja ir nevairuojančių jaunų žmonių. Gal ši tendencija susijusi su tuo, kad gauti vairuotojo pažymėjimą darosi sudėtingiau? Kai kuriais atvejais gali taip būti, tačiau dažniausia ir įtikimiausia priežastis – geros galimybės mieste greitai judėti ir kitokiomis transporto priemonėmis. Pavyzdžiui, be viešojo transporto gana dažna susisiekimo priemonė jaunimo gretose – elektriniai paspirtukai.
22-ejų studentė Eglė sako: jei tik yra tinkamos oro sąlygos, ji ir jos draugai po Vilnių keliauja nuomojamais elektriniais paspirtukais.
„Prieš porą metų pabandėme ir patiko. Manėme, kad tai bus tiesiog pramoga. Net negalvojome, kad elektriniai paspirtukai taps patogia susisiekimo priemone“, – prisimena mergina.
Vilnietė šiuo metu lanko vairavimo kursus ir tikisi greitu laiku įgyti vairuotojo pažymėjimą. Visgi pirkti nuosavo automobilio ji dar neplanuoja.
„Tėvai siūlo padėti įsigyti automobilį, tačiau aš neskubu. Pirmiausia – norisi gyventi savarankiškai ir pagal savo išgales, o antra – žinau, kad automobilio eksploatacija daug kainuoja. Ne tik pinigų, bet ir laiko prasme“, – aiškina Eglė.
Socialinis lūžis – statusas be automobilio
Anot tyrimo rezultatų, 36 proc. nevairuojančių mūsų šalies gyventojų nesėda prie vairo ir nė neketina įgyti vairuotojo pažymėjimo. 64 proc. mūsų šalies jaunimo nevairuoja, tačiau ketina gauti vairuotojo pažymėjimą. Beveik penktadalis nevairuojančių žmonių turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau prie vairo nesės. Ar tai reiškia, kad nuosavas automobilis pamažu gali tapti nebūtinu dalyku?
Jei prieš keletą metų pagrindiniai būdai keliauti buvo viešasis transportas arba nuosavas automobilis, dabar patogių būdų yra daugiau – kažkur nuvykti mums pagelbėti gali pavežėjai, yra ir įvairių dalijimosi automobiliais, paspirtukais, dviračiais paslaugų. Pasaulyje palengva daugėja ir autonominių taksi be vairuotojo.
A. Pakėnas, saugaus eismo ekspertas ir Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos vadovas, akcentuoja, kad visuomenėje galima pastebėti socialinį lūžį – žmonėms jau nėra taip aktualu ir svarbu būtinai turėti savo asmeninį automobilį. Kai kuriuose sluoksniuose asmenybei tai jau nesuteikia papildomo statuso.
„Automobilis jau nebūtinai yra žmogaus statuso visuomenėje požymis. Daliai visuomenės jau pakanka vien mokėti vairuoti, o ne turėti nuosavą automobilį. Jei žmogus gyvena centrinėje miesto dalyje, automobilis tampa asmeninio pasirinkimo klausimu, net jei tai įmonės vadovas ar profesorius“, – teigia pašnekovas.
Saugaus eismo ekspertas pabrėžia, kad pats mokėjimas vairuoti išlieka aktualus, nors ir yra pranašaujančių, jog ateis ir savaeigių automobilių, kuriems vairuotojo nereikia, era.
„Žmonės nori turėti nuosavo automobilio teikiamą patogumą, tačiau ne visiems patinka ir ne visi gali vairuoti patys. Net vairuojanti auklė dažnai yra labiau paklausi, nes ji vaikus nuveš į būrelius. Tačiau auklei nebūtina turėti automobilį. Ji gali naudotis nuomojamų automobilių platforma.
Žinau labai aktyvių dviratininkų, kurie mielai nuomojasi automobilius. Pats mokėjimas vairuoti niekam netrukdo, tačiau eismas darosi vis judresnis, automobiliai galingesni, greitesni. Natūralu, kad dalis žmonių tam tikrose situacijose pagal galimybes renkasi nevairuoti”, – tikina A. Pakėnas.
Šis straipsnis yra „Bolt“ vykdomo projekto „Alternatyva tavo automobiliui“ dalis.
