26-erių žurnalistė Aistė, gyvenanti Vilniuje, neturi nuosavo automobilio ir tik neseniai pradėjo lankyti vairavimo kursus, todėl dažnai kelionėms į darbą Žvėryne renkasi pavėžėjimą. Nors gyvena netoliese, Naujamiesčio rajone, tiesioginio viešojo transporto maršruto iki biuro nėra, o persėdimai užima per daug laiko, ypač rytais, kai skuba. Tokiais atvejais „Bolt“ jai tampa greičiausiu ir patogiausiu sprendimu – per 10 minučių mergina jau būna darbe. Grįždama namo Aistė dažniausiai eina pėsčiomis per Vingio parką, o kai blogas oras – pasirenka viešąjį transportą.
Ji pasakoja, kad pavežėjų paslaugomis teko naudotis ne tik skubant, bet ir dėl saugumo. Vilnietė prisimena atvejį prieš maždaug mėnesį, kai su keturiomis studijų laikų draugėmis nusprendė linksmai praleisti vakarą žaisdamos boulingą Šiaurės miestelyje.
„Neslėpsiu, matėmės seniai, tad nusprendėme atšvęsti su keletu kokteilių. Linksmai bežaidžiant ir besišnekučiuojant, prabėgo pora valandų. Visgi taip greitai skirstytis nenorėjome – planavome pratęsimą Senamiestyje. Bediskutuojant, kaip ten nusigauti, viena iš mano draugių, iki boulingo atvažiavusi nuosavu automobiliu, ėmė siūlytis mus visas iki centro nuvežti pati. Na, čia dabar? Juk kokteilių gėrė ir ji! Puolėme jai aiškinti, kaip pavojinga tai būtų, ne tik jos pačios, bet ir mūsų visų atžvilgiu. Juk nuolat girdime, kaip alkoholio pavartoję žmonės patenka į įvairiausias nelaimes. Atkakli buvo draugė, kartojo mums, kad jaučiasi tik truputį apsvaigusi, kad tikrai gali sėsti prie vairo, tačiau nenusileidome. Pasakėme griežtai: jokiu būdu nevairuosi, geriau išsikvieskime pavežėją. Taip bus ne tik paprasčiau, bet ir saugiau“, – sakė Aistė.
Tuomet draugės per programėlę išsikvietė didesnį automobilį, kad visos penkios tilptų kartu, ir netrukus be jokių rūpesčių riedėjo link Senamiesčio. Vairuotojas buvo itin malonus ir bendraujantis – linksmai juokavo, dalijosi vietomis, kur pats mėgsta leisti laiką mieste. Atvykusios į Vilniaus centrą, merginos išlipo ir pėsčiomis nuėjo ten, kur planavo. Po kelių valandų, kai visos nusprendė grįžti namo, kitokio pasirinkimo kaip vėl išsikviesti pavežėją net nesvarstė – tai atrodė natūraliausias ir patogiausias sprendimas.
„Buvo po vidurnakčio, viešojo transporto nesugaudysi, o ir iš miegų kelti vairuojančius draugus būtų buvę negražu. Tad vėl suspaudėme kelis mygtukus ir jau netrukus smagiai bei saugiai riedėjome kas sau. Grįžusios namo, visos per „Messenger“ susirašėme, jog mums viskas gerai, ir patenkintos nuėjome miegoti. Nežinia, ar taip laimingai viskas būtų pasibaigę, jeigu prie vairo būtume leidusios sėsti savo draugei“, – pasakoja mergina.
Rizika – net ir truputį išgėrus
Apmaudu, tačiau ne visiems mūsų šalies gyventojams pavyksta laiku sau ar artimiesiems pasakyti „ne“. Remiantis statistika, Lietuvoje vairavimas išgėrus išlieka viena pagrindinių eismo saugumo problemų. 2022 m. dėl neblaivių transporto priemonių vairuotojų kaltės žuvo 15 asmenų, 2023 m. – 10. Įvairūs tyrimai rodo, kad jau esant 0,2 promilės alkoholio koncentracijai kraujyje, pradeda blogėti gebėjimas susikaupti, o reakcijos laikas pailgėja.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, rizika patekti į eismo įvykį padidėja net esant minimaliam alkoholio kiekiui organizme, nes alkoholis slopina centrinę nervų sistemą ir silpnina regėjimo aštrumą bei gebėjimą vertinti atstumą.
Kiti tyrimai rodo, kad vairuotojai, kurių kraujyje yra vos 0,5 promilės alkoholio, eismo įvykį sukelia dvigubai dažniau nei blaivūs vairuotojai.
Net vienas kokteilis gali tapti lemtingas – alkoholio poveikis ne visada jaučiamas akivaizdžiai, tačiau jis veikia smegenis ir mažina vairavimo saugumą.
Nematomos grėsmės prie vairo
Vis dėlto pavojų vairuotojo ir aplinkinių gyvybei bei sveikatai kelia ne tik alkoholis. Kaip laiku pastebėti, kad tavo organizmas nėra pasiruošęs vairuoti, nors ir esi visiškai blaivus?
Kaip darbine patirtimi dalijasi „Affidea“ klinikos šeimos gydytoja Elena Šukė, vis dar pasitaiko atvejų, kai vairuotojai sveikatos patikros tikisi tik kaip formalumo – norėdami gauti pažymą, bet ne įvertinti realią savo būklę. Visgi gydytoja sako, kad tokia praktika yra labai pavojinga tiek vairuotojui, tiek eisme dalyvaujantiems aplinkiniams.
Kaip aiškina E. Šukė, yra tiek daug veiksnių, kurie gali pakenkti saugumui vairuojant, kad būtų net galima parašyti knygą. Šįkart ji įvardijo net 7 faktorius, kurie dažnai daro neigiamą įtaką vairuotojų atidumui.
„Vienas pagrindinių veiksnių, kenkiančių vairavimo saugumui, yra miego stoka ir nuovargis. Apie tai žmonės labai retai pagalvoja. Įprasta galvoti, kad jei jau turi vairuotojo pažymėjimą – vadinasi, ir gali vairuoti. Bet realybė tokia, kad miego trūkumas stipriai neigiamai paveikia reakciją“, – sako šeimos gydytoja E. Šukė.
Tyrimas, atliktas Utrechto universitete Nyderlanduose, atskleidė, kad nuovargis vairuojant gali turėti panašų poveikį kaip alkoholio vartojimas. Tyrimo metu nustatyta, kad vos 2 valandos naktinio vairavimo prilygsta 0,5 promilės girtumui. Vairuojant 3 valandas, poveikis atitinka 0,8 promilės, o po 4,5 valandos – net 1 promilę.
„Tikrai įvyksta daug avarijų vien dėl to, kad vairuotojas paprasčiausiai buvo nepailsėjęs. Nesvarbu, kad jis buvo blaivus, pavargus smegenys tiesiog tinkamai nedirba“, – teigia gydytoja.
Trukdyti gali net ir sąnarių skausmas
Kitas labai dažnas veiksnys, trukdantis vairuotojui saugiai važiuoti – suprastėjęs regėjimas. „Žmonės dažnai nesupranta, kad blogai mato. Ypač jei regėjimas blogėja pamažu. Atrodo: „Taigi visą gyvenimą mačiau – ir dabar gi matau.“ Bet kai pasitikriname, paaiškėja, kad mato vos 50–70 proc., ir dažnai net nesuvokia, kad tai – pavojinga“, – sako E. Šukė.
Kaip dar vieną dažną neigiamą veiksnį vairuojant specialistė įvardija nugaros skausmus ir sąnarių problemas.
„Žmogus atsisėda į mašiną ir atrodo – viskas gerai. Bet jeigu nutinka kažkokia netikėta situacija, kur reikia staiga sukti vairą, greitai sureaguoti – jeigu žmogui skauda, tarkim, nugarą ar kelio sąnarius, jis to judesio paprasčiausiai negali padaryti, – aiškina šeimos gydytoja. – Savo pacientams vis sakau: žiūrėkit į vairavimą kaip į sportą. Gal vairuojant ir neprireiks tų greitų judesių, bet jei prireiks – turite būti pasiruošę. Jeigu jūsų kūnas negali reaguoti staigiai – tai jau yra pavojus.“
Svarbi ir bendra savijauta
Psichologinė būsena vairuojant irgi labai svarbi. Kai žmogus labai susinervinęs – dažnai daro kvailus sprendimus. Pavyzdžiui, bando pravažiuoti mirksint geltonam šviesoforo signalui, skuba, rizikuoja.
„Be to, žmonės su gilia depresija dažnai būna labai lėti, slopinti, jų reakcijos taip pat pavėluotos. Jie net nesuvokia, kad gali būti pavojingi kelyje. Ir čia nekalbam apie tai, kad jie kažką specialiai daro – tiesiog jų smegenys taip veikia tuo metu“, – sako gydytoja E. Šukė.
„Yra ir kitų rizikų, kurias žmonės nuvertina. Tai lėtinės ligos, tokios kaip širdies ligos, insultai, diabetas. Sakykim, žmogus patyrė infarktą. Pabuvęs ligoninėje, jaučiasi „kaip ir gerai“, bet rizika, kad tai pasikartos – labai didelė. Ir jei pasikartos prie vairo? Pasekmės gali būti tragiškos, – įspėja gydytoja. – Jei žmogus serga diabetu ir jam staiga nukrenta cukraus kiekis kraujyje, jis gali tiesiog prarasti sąmonę. Tai tikrai ne juokai.“
Dar viena labai rimta problema – miego apnėja. „Tai tokia būklė, kai žmogus miegodamas trumpam nustoja kvėpuoti – po 20–30 sekundžių ar ilgiau. Žmonės knarkia, dūsta, o jiems atrodo, kad miegojo visą naktį. Bet iš tikrųjų smegenys ilsisi nepakankamai – visą laiką būna streso būsenoje, – aiškina šeimos gydytoja. – Tokie žmonės dieną būna pavargę, mieguisti – ir jų reakcija kelyje vėlgi labai prasta. „Kai pildome vairuotojo sveikatos pažymą, yra klausimynas, kurį vadiname Epvorto mieguistumo skale – ten ir tikriname, ar nėra miego apnėjos požymių“.
Vairavimo saugumui nemažą riziką kelia ir vaistai, tikina gydytoja. „Ir tai ne tik migdomieji ar raminamieji. Net paprasčiausi vaistai nuo slogos ar alergijos, kuriuos nusiperki be recepto, gali sukelti mieguistumą, – pabrėžia ji. – Ir jeigu žmogus neišsimiegojo, nes serga, blogai jaučiasi, dar išgėrė sudėtinio vaisto nuo peršalimo, sėda į automobilį – tai reakcija bet kokioje kritinėje situacijoje bus labai prasta.“
Kaip vaistus, galinčius neigiamai paveikti mūsų galimybes vairuoti automobilį, specialistai įvardija šiuos:
-
Raminamieji ir migdomieji (diazepamas, lorazepamas, zolpidemas)
-
Antidepresantai (ypač senosios kartos) (amitriptilinas, doksepinas)
-
Antipsichotikai (haloperidolis, olanzapinas, risperidonas)
-
Vaistai nuo alergijos (antihistamininiai) (difenhidraminas, chlorfeniramino)
-
Vaistai nuo skausmo (ypač narkotiniai) (morfinas, kodeinas, tramadolis)
-
Vaistai nuo epilepsijos (karbamazepinas, valproatas, fenobarbitalis)
-
Kai kurie vaistai nuo aukšto kraujospūdžio ar širdies ligų (metoprololis, klonidinas)
-
Vaistai nuo peršalimo ar kosulio (sudėtiniai) (kodeinas, difenhidraminas, pseudoefedrinas)
Juos vartodami, žmonės gali patirti mieguistumą, sulėtėjusią reakciją, susilpnėjusį dėmesį, galvos svaigimą, neryškų matymą, koordinacijos stoką bei kitas vairavimui riziką keliančias būsenas.
Kaip įsivertinti, ar galiu vairuoti?
Prieš sėdant prie vairo, labai svarbu objektyviai įvertinti savo būklę. Jei jaučiate nuovargį, mieguistumą, lengvą galvos svaigimą ar emocinį nestabilumą – tai ženklai, kad verta susilaikyti nuo vairavimo. Ypač jei teko vartoti vaistų, kurie gali slopinti reakcijas, arba neišsimiegoti – rizika padaryti klaidą kelyje išauga.
Gydytojai dažnai pabrėžia paprastą taisyklę: jeigu kyla bent menkiausia abejonė dėl savo gebėjimo vairuoti – greičiausiai šiuo metu vairuoti nereikėtų. Svarbiausia – įsiklausyti į savo kūno siunčiamus signalus ir nepervertinti savo galimybių, nes net menkas neapsisprendimas gali tapti nelaimės priežastimi.
Šiais laikais vairavimui pačiam yra daugybė alternatyvų – nuo viešojo transporto iki pavežėjimo paslaugų. Tai sprendimai, kurie leidžia saugiai grįžti namo net ir tada, kai negali pats vairuoti. Kartais tokie paprasti sprendimai yra ne tik patogesni, bet ir gyvybiškai svarbūs.
Šis straipsnis yra „Bolt“ vykdomo projekto „Alternatyva tavo automobiliui“ dalis.
-
Psichologu dirbantis Arūnas vairuoti nenori: „Sėdėdamas keleivio sėdynėje labiau valdau savo gyvenimą“
-
Nuosavas automobilis vilniečiui Andriui tapo našta: 3 priežastys, kodėl į darbą keliauja ne juo
-
Vilnietė Karolina nusprendė gyventi be automobilio: „Kasdien vairuojant gyvenimas pasidaro kampuotas“
