„Laivyba Nemunu – strategiškai svarbi šalies transporto arterija ir aplinkai draugiška krovinių gabenimo alternatyva. Svarbu, kad Klaipėdos uostas, būdamas reikšminga Lietuvos ekonomikos dalimi, vartais į pasaulį, investuoja ir į mažuosius uostelius, mato potencialą juos plėtoti. Neabejoju, kad atgimstantys upiniai uostai duos impulsą regionų augimui ir čia įsikūrusių verslų plėtrai”, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Neabejojama, kad modernus ir tvarus krovinių gabenimo vidaus vandens keliais mazgas, sustiprins Lietuvos vidaus logistikos sistemą ir atvers naujas galimybes vienu metu didelį kiekį krovinių gabenti upiniu keliu.
Laivyba Nemunu – strategiškai svarbi šalies transporto arterija ir aplinkai draugiška krovinių gabenimo alternatyva.
-
Klaipėdos uoste – marinų renesansas: dvi naujos prieplaukos pakeis buriavimo žemėlapį
-
Žaliasis vandenilis Klaipėdos uoste: gautas statybų pabaigą patvirtinantis dokumentas
-
Klaipėdos uostas: infrastruktūra, formuojanti Lietuvos ekonomikos kryptį
-
Klaipėdos uosto direkcijai „Investors‘ Forum“ įvertinimas: apdovanota už socialiai atsakingą veiklą
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pabrėžia, kad vidaus vandens keliai Lietuvoje turi didžiulį potencialą.
„Klaipėdos uosto direkcija nuosekliai siekia gaivinti laivybą Nemunu, nes įžvelgiame to potencialą. Gyvybinga ir aktyvi upinė laivyba galėtų svariai stiprinti visos mūsų valstybės logistikos sistemą“, – Jurbarko uosto vystymo svarbą pabrėžia A.Latakas.
Pasak jo, Jurbarkas turi ne tik geografinį, bet ir istorinį pamatą tapti svarbiu vidaus vandenų uostu.
„Pirmasis istorinis Lietuvos jūrinis uostas buvo Jurbarke. Pirmieji jūriniai laivai, plaukę į Klaipėdą, buvo registruoti būtent čia“, – teigia A. Latakas. Anot jo, kadaise Nemunas net šešis šimtmečius buvo aktyvi prekybos arterija, o šiandien yra puikios sąlygos jo proveržiui.
Nemunu gabenama daugiau krovinių
A.Latako teigimu, projektas jau peržengė planavimo etapą – pradėti konkretūs darbai: prieš pora metų pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Jurbarko rajono savivaldybės, išsinuomota teritorija veiklos vystymui, vyksta jos projektavimas.
Numatoma, kad naujai projektuojamos krantinės 210 m bus pritaikyta krovos darbams. Sklype prie krantinės bus suprojektuoti grūdų saugojimo bokštai, svarstyklės, elevatorius, transporteriai ir kita numatomai veiklai reikalinga infrastruktūra.
Iš viso trimis etapais planuojama išvystyti beveik 20 hektarų teritoriją, pastatyti perkrovos įrengimus, vystyti kelių infrastruktūrą.
Projektą pagrindžia aiškūs ekonominiai skaičiavimai. Anot A. Latako, įvertinta, kad regione yra apie milijonas tonų krovinių, kuriuos Nemunu būtų galima transportuoti į Klaipėdą.
„Tai leistų mažinti kelių apkrovą. Šiame regione nėra geležinkelio, todėl upės tampa realia alternatyva“, – teigia jis.
Pastaraisiais metais fiksuojamos Nemunu gabenamų krovinių augimo tendencijos: per kelerius metus krovos apimtys išaugo daugiau nei dešimt kartų – nuo 4 tonų 2023-iais iki kone 50 tūkst. tonų pernai, o laivų reisų skaičius padidėjo penkis kartus – nuo 8 iki 40.
Kuriama ekonominė ekosistema
Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius šį projektą vertina kaip kur kas platesnį nei vien infrastruktūros objektą. Jo teigimu, Jurbarko uostas istoriškai buvo svarbi regiono dalis – apie šimtmetį čia veikė krovos sistema, dirbo kranai, vyko aktyvus krovinių judėjimas.
„Uostas Jurbarke veikė apie šimtą metų – čia buvo išvystyta sistema, kraunami kroviniai, veikė kranai. Visa tai sunyko apie 2000-uosius, tačiau šiandien turime visas prielaidas tai atkurti“, – sako jis.
Savivaldybė jau investuoja į šalia uosto vystomą pramonės zoną. Vandens, nuotekų ir kitai būtinai infrastruktūrai skirta apie 2 mln. eurų, o artimiausiu metu planuojama dar apie 6 mln. eurų investuoti į kelius ir privažiavimus. Tokios investicijos, mero vertinimu, sudaro pagrindą platesnei ekonominei plėtrai.
„Tai nėra tik uosto projektas – tai visos ekonominės ekosistemos kūrimas. Šalia kurtųsi verslai, paslaugos, atsirastų naujų darbo vietų“, – pažymi S. Mockevičius.
Tai nėra tik uosto projektas – tai visos ekonominės ekosistemos kūrimas.
Svarbi projekto dalis – logistinis Nemuno potencialas. Mero teigimu, vandens transportas gali tapti efektyvia alternatyva didelių gabaritų ir sunkiasvorių krovinių gabenimui. „Didelių gabaritų, sunkiasvoriai kroviniai sunkiai transportuojami keliais. Nemunas šiuo atveju tampa efektyviausia alternatyva – pigesne, tvaresne ir patogesne“, – pažymi jis. Didžiausias potencialas matomas statybinių medžiagų, žemės ūkio produkcijos ir pramoninių gaminių transportavimo srityse.
Projektas svarbus ir kompetencijų kaupimo požiūriu. Bendradarbiaudama su Klaipėdos uostu, savivaldybė įgyja praktinių žinių, kurios ateityje galėtų būti pritaikomos plėtojant kitus upinius uostus Lietuvoje.
„Dirbdami kartu gauname metodinę paramą, mokomės iš jų patirties. Jurbarkas, kaip besiformuojantis uostamiestis, turės sukaupęs patirtį, kurią galės perduoti kitiems, norintiems kurti uostus prie Nemuno“, – sako meras.
Regionų stiprinimo pavyzdys
Jurbarko uosto atkūrimas tampa ir regionų stiprinimo pavyzdžiu – nacionalinės reikšmės infrastruktūra plečiama už didmiesčių ribų, kuriant ekonominę grąžą vietos bendruomenėms. Mero vertinimu, svarbus vaidmuo tenka Klaipėdos uosto įsitraukimui, kuris leidžia idėją paversti praktiniu modeliu.
„Pozityvu tai, kad visi kalba apie regionų atgaivinimą, vystymą, bet neduoda recepto. Klaipėdos uostas pasižiūrėjo plačiau – viena didžiausių valstybės įmonių grąžą kuria regionams, nes investuoja į juos, suprasdama, kad stiprus regionas kuria stiprią Lietuvą“, – pabrėžia S. Mockevičius.
