Kalbėdamas gruodžio 9 d. Saugumo tarybos posėdyje Aliaksandras Lukašenka pateikė savo versiją, dėl ko lietuviški vilkikai tebėra Baltarusijos teritorijoje.
Anot jo, jais čia gerai pasirūpinama, o lietuviai transporto priemones „tiesiog numetė“.
„Jie ėmė garsiai piktintis dėl tų automobilių, kurie mėtėsi pakelėje, kai buvo uždaryta siena. Tačiau jeigu Lietuvoje įprasta, kad automobiliai mėtosi pakelėje, pas mus tai yra nepriimtina. Mes tuos automobilius sustatėme į aikšteles, saugome juos, kad niekas neprasiskverbtų ir kad kroviniai būtų išsaugoti. Jeigu reikia, esame pasirengę supirkti greitai gendančius krovinius, kurie galėtų būti parduoti Baltarusijoje.
Mes rūpinamės šių vilkikų vairuotojais: juos maitiname, aprūpiname vandeniu, sudarome sąlygas nusiprausti, išsivalyti ir išsilyginti drabužius. Darome viską, kad situacija būtų normali“, – tikino A.Lukašenka.
Jo kalbos įrašas paskelbtas Baltarusijos prezidento veiklą nušviečiančiame „Telegram“ kanale „Pul pervovo“.
Vilkikų neišleidžia
Tačiau A.Lukašenka, kalbėdamas apie „numestus vilkikus“ nutylėjo svarbią konteksto detalę – jų iš šalies neišleidžia patys baltarusiai.
Lietuva spalio 30-ąją sieną su Baltarusija mėnesiui uždarė su tam tikromis išimtimis, reaguodama į kontrabandinių balionų civilinei aviacijai keliamą grėsmę.
Vis dėlto, nuspręsta 10 dienų anksčiau, nei planuota, atverti sieną su Baltarusija.
Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų veikla buvo atnaujinta, tačiau nė vienas iš stovėjimo aikštelės Baltarusijoje vilkikas neišvažiavo iki šiol. Tai yra Minsko atsakas į sankcijas: lietuviški vilkikai yra sulaikyti. Taip pat A.Lukašenka nepaminėjo, kad už priverstinį vilkikų saugojimą, kad šie neva „nesimėtytų“ pakelėje, iš transporto kompanijų reikalaujama nemenko atlygio.
Didžioji dalis vilkikų nugabenta į specialias aikšteles, kur už kiekvieną stovinčią transporto priemonę ar puspriekabę imamas 120 eurų mokestis už dieną – nesumokėjus, Minskas mašinas grasina konfiskuoti. Lietuvos vežėjai teigia, kad kai kurie sumokėjo už neva saugojimą nemažas sumas, bet vilkikai vis tiek neišleidžiami.
Pareiškė, ko pageidautų mainais
Gruodžio 9 d. Saugumo tarybos posėdyje A.Lukašenka pagaliau įvardijo, ko norėtų mainais, už įkaitais laikomą Lietuvos transporto kompanijų turtą.
„Iš po kilimo ar iš po grindjuosčių kyšo galvos – atiduokite mums tuos automobilius. Prašom, pasiimkite. Bet grąžinkite mums 20 automobilių, ar ten 17, kuriuos jūs pasisavinote – tų, kurie buvo skirti kaip gaisrinės mašinos Zimbabvei.
Atkurkite mūsų sanatorijos veiklą, kurioje gydėme Černobylio vaikus. Jie iš vaikų faktiškai atėmė sanatoriją. Ir grąžinkite mums pinigus, investuotus į uosto statybas“, – reikalavo A.Lukašenka.
Apie ką jis kalba?
2023 m. kovo 7 d. Klaipėdos jūrų uoste, Malkų įlankoje buvo konfiskuota 17 ugniagesių automobilių.
Sunkvežimiai buvo gabenami iš Baltarusijos į Zimbabvę, tačiau Lietuvos valdžia juos konfiskavo, nes juos pagamino bendrovė, kuriai taikomos ES sankcijos.
Vėliau jie buvo parduoti aukcione. Zimbabvė ketina Lietuvos prašyti kompensacijos dėl ugniagesių automobilių.
2022 m. vietinės valdžios ministras July Moyo sulaukė naujų kaltinimų, kad apėjo viešųjų pirkimų konkursų sistemą ir nurodė kaimo ir miesto taryboms perskirstyti lėšas, kad būtų sumokėta už prezidento Emmersono Mnangagvos bendražygiui Aliaksandrui Zingmanui priklausančios Baltarusijos bendrovės parduotus ugniagesių automobilius.
A.Zingmanas laikomas A.Lukašenkai artimu verslo magnatu, išplėtojusiu savo verslą Afrikoje. Jis 2019 m. tapo Zimbabvės garbės konsulu Baltarusijoje, vadinamas Baltarusijos diktatoriaus pinigine.
Sanatorijos reikalai
2020 m. gruodžio 16 d. ES paskelbė trečiąjį sankcijų Minsko režimui paketą.
Druskininkuose veikianti sanatorija „Belorus“ į jį pateko todėl, jog jos veiklą kontroliavo Baltarusijos prezidento reikalų valdyba ir jai vadovaujantis įtakingas A.Lukašenkos režimo politikas Viktoras Šeimanas. Šiam politikui ES sankcijos įvestos dar nuo 2011 m.
2020 m. gruodžio 18 d., motyvuojant įvestomis sankcijomis, bankas „Swedbank“ įšaldė sanatorijos „Belorus“ sąskaitas.
2021 m. liepos pradžioje paskelbta, kad Baltarusijos valstybės valdomai sanatorijai po šešių mėnesių buvo atblokuotos sąskaitos ir ji vėl gali tęsti veiklą. Įtemptos politinės situacijos fone tai lėmė ne atleisti Lietuvos ir ES sankcijų varžtai – sanatorija buvo perduota kitos Baltarusijos institucijos žinion.
Kaip skelbė portalas „Mano Druskininkai“, į įprastas vėžes sugrįžusį sanatorijos gyvenimą sujaukė Rusijos invazija į Ukrainą. Rusijai padėjo Baltarusija, suteikusi savo teritoriją, iš kurios rusų kariai įsiveržė į Ukrainą.
2022 m. kovo 7-ąją „Belorus“ gavo tuometinio sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pasirašytą raštą, draudžiantį toliau čia vežti ir gydyti vaikus iš Baltarusijos.
Po kelių dienų Seimas įvedė nepaprastąją padėtį, kuria buvo sugriežtintas vizų režimas, – Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nutarta nebeišduoti Lietuvos vizų, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija (URM).
Baltarusijos valdžia ėmė reikalauti, kad sergantiems vaikams bei juos lydintiems tėvams ar pedagogams būtų taikomos vizų išdavimo tvarkos lengvatos.
Užsienio reikalų ministerija portalui lrytas.lt tuomet komentavo, kad jokių išimčių sergantiems ir neįgaliems vaikams daryti neplanuojama, – tam nesą nei priežasties, nei galimybių.
-
Akibrokštas Druskininkuose: sanatorija liko be vadovo – atėmė leidimą gyventi
-
„Belorus“ sanatorijoje baltarusius keičia lietuviai ir atvykėliai iš kitų šalių
-
Apeinat sankcijas iš Baltarusijos vežti pienovežiai ir gaisrinės bus parduoti aukcione
-
BKT siūlant Lietuvai atnaujinti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą, Vyriausybė tikina to nesvarstanti
-
Zimbabvė ketina kreiptis kompensacijos dėl Lietuvos sulaikytų ugniagesių automobilių
-
Vilniuje – krovinių vežėjų protesto akcija: į Gedimino prospektą gali suvažiuoti iki 100 vilkikų
URM teigimu, praėjusių metų liepą kaimyninės šalies vyriausybei pareikalavus sumažinti Lietuvos diplomatinį atstovavimą Baltarusijoje iki vieno diplomato, Lietuvos vizų tarnyba Minske gali priimti tik tiek prašymų, kiek yra pajėgi išnagrinėti per teisės aktuose nustatytus terminus.
URM atstovai atkreipė dėmesį, kad sanatorijos „Belorus“ veiklos apribojimus nulėmė nedraugiški Minsko veiksmai mūsų šalies atžvilgiu, o visus Lietuvos sprendimus, susijusius su šia sanatorija, Baltarusija panaudoja savo režimo propagandiniams tikslams.
Pinigai už uostą
Kalbėdamas apie sąlygas, kurias įvykdžius Baltarusija galėtų atverti kelią Lietuvos vilkikams, A.Lukašenka užsiminė ir apie tai, kad Lietuva esą turėtų grąžinti Baltarusijai pinigus, kuriuos ši investavo į Klaipėdos uosto statybas.
Tikėtina, kad turima mintyje daugiau nei dešimtmečio senumo istorija, kuomet AB „Belaruskalij“ už 30 milijonų JAV dolerių įsigijo 30 procentų UAB „Birių krovinių terminalas“ (BKT) akcijų.
Dėl 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą ir Baltarusijos dalyvavimo joje, ES buvo pritaikytos sankcijos „Belaruskalij“ ir bendrovei priklausančios BKT akcijos buvo įšaldytos.
Maždaug 11 mln. tonų „Belaruskalij“ produkcijos į laivus kraudavęs BKT šią veiklą nutraukė 2022 metų vasarį dėl Europos Sąjungos ir JAV sankcijų bei Lietuvos Vyriausybės sprendimo, jog „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.
„Belaruskalij“ pernai kovą teisme nepavyko laimėti ginčo su Registrų centru dėl įšaldytų jos valdomų 30 proc. BKT akcijų. Baltarusijos įmonė teismui teigė, kad akcijos pagal tarptautinę teisę negalėjo būti įšaldytos, nes jos saugomos Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.
Baltarusija reikalauja kompensacijos – neseniai A.Lukašenka ragino Lietuvą grąžinti investicijas. Bendra investicijų suma viešai siekia bent 30 mln. dolerių, tačiau platesnės schemos ar papildomi įnašai (pvz., į Nemuno terminalą) lieka spekuliatyvūs be oficialių ataskaitų.
„Belaruskalij“ taip pat inicijavo arbitražo procesą Nuolatinėje arbitražo kolegijoje, reikalaudama apie 12,09 mlrd. JAV dolerių žalos atlyginimo, nurodydama savo 30 proc. nedalyvaujančių balsavime BKT akcijų ir prarastas tranzito pajamas.
15min verdiktas: Manipuliacija. A.Lukašenka sąmoningai manipuliuoja aiškindamas, esą Lietuva yra skolinga Baltarusijai.
1. Dėl vilkikų sulaikymo Baltarusijoje
A.Lukašenkos pareiškimai, esą lietuviai „numetė“ vilkikus, neatitinka faktų, nes Lietuva sieną su Baltarusija atvėrė anksčiau nei planuota, tačiau vilkikų išleidimą sistemingai blokavo pati Baltarusijos pusė. Lietuva sieną buvo uždariusi dėl hibridinės atakos iš Baltarusijos, kai iš šios šalies sistemingai leidžiami kontrabandininkų balionai trikdo Vilniaus oro uosto veiklą. Sieną vėl atidarius hibridinė ataka tęsiama toliau.
Transporto priemonės buvo priverstinai nukreiptos į specialias aikšteles, kur už jų stovėjimą nustatytas neproporcingas 120 eurų mokestis už dieną, o nesumokėjus grasinama konfiskavimu.
Tokie veiksmai neatitinka tarptautinės komercinės teisės, nes pažeidžia teisėtų savininkų teises ir nėra grindžiami nei teisiniu pagrindu, nei būtinybės argumentais. Todėl teiginys, kad Baltarusija „rūpinasi“ vilkikais, o Lietuva juos paliko, yra klaidinantis ir naudojamas kaip politinio spaudimo instrumentas.
2. Dėl ugniagesių automobilių Zimbabvei konfiskavimo
A.Lukašenkos reikalavimas grąžinti 17 ugniagesių automobilių yra nepagrįstas, nes šie automobiliai buvo teisėtai konfiskuoti pagal Europos Sąjungos sankcijų režimą.
Jie priklausė Baltarusijos įmonei, įtrauktai į ES sankcionuojamų subjektų sąrašą, todėl Lietuva privalėjo įgyvendinti reglamentais nustatytą turto įšaldymą ir sulaikymą.
Automobiliai vėliau realizuoti aukcione pagal teisėtą procedūrą, o jų konfiskavimas nėra ir negali būti traktuojamas kaip Lietuvos pasisavinimas Baltarusijai priklausiusio turto. Tai buvo sankcijų vykdymas, o ne dvišalis ginčas ar nuosavybės atėmimas, todėl A.Lukašenkos argumentas negali būti laikomas teisėtu pagrindu kelti reikalavimus Lietuvai.
3. Dėl sanatorijos „Belorus“ veiklos apribojimų
Teiginys, kad Lietuva „atėmė“ sanatoriją „Belorus“, nėra pagrįstas realiomis aplinkybėmis. Sanatorija pateko į sankcijų režimo taikymo sritį dėl to, kad ją valdė Baltarusijos prezidento reikalų valdyba ir Viktoras Šeimanas, kuriam sankcijos taikomos dėl represijų ir korupcijos.
Banko sąskaitos buvo įšaldytos vykdant ES teisę, o veikla vėliau atnaujinta, kai sanatorija buvo priskirta kitai, nesankcionuotai Baltarusijos institucijai.
Gydymo programų ribojimas Baltarusijos vaikams atsirado ne dėl Lietuvos politinės valios, o dėl Baltarusijos sprendimo drastiškai sumažinti Lietuvos diplomatinį personalą Minske bei dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje sukeltų saugumo apribojimų. Todėl Lietuva nesuvaržė ir neatėmė sanatorijos – ji tik vykdė ES sankcijas ir reagavo į Minsko veiksmus.
4. Dėl investicijų į Klaipėdos uostą ir įšaldytų BKT akcijų
A.Lukašenkos teiginys, esą Lietuva turėtų „grąžinti“ Baltarusijos investicijas į Klaipėdos uostą, neatitinka faktinio ir teisinio konteksto.
„Belaruskalij“ valdomos 30 procentų Birių krovinių terminalo akcijų nebuvo nusavintos – jos yra teisėtai įšaldytos pagal ES sankcijas, taikomas dėl Baltarusijos režimo dalyvavimo agresijoje prieš Ukrainą.
Įšaldymas nereiškia nuosavybės perėmimo: turtas lieka savininkui, tačiau jo disponavimas ribojamas dėl tarptautinės teisės normų. Lietuvos teismai patvirtino, kad įšaldymas neprieštarauja dvišalėms investicijų apsaugos sutartims.
Terminalo veiklos sustabdymas taip pat buvo susijęs su sankcijomis ir nacionalinio saugumo sprendimais, o ne su Lietuvos ketinimu perimti Baltarusijos turtą. Todėl A.Lukašenkos reikalavimas kompensuoti investicijas neturi jokio teisinio pagrindo.
Visa atsakomybė už bet kokį turinį, remiamą Europos žiniasklaidos ir informacijos fondo (European Media and Information Fund, EMIF), tenka autoriui(-iams), ir turinys nebūtinai atspindi EMIF bei Fondo partnerių, Calouste Gulbenkian fondo ir Europos universitetų instituto pozicijas. Daugiau informacijos rasite adresu https://gulbenkian.pt/emifund/disclaimer/.
