Sekite 15min Google
Kaip sportas gali padėti siekti karjeros tikslų? Ir ko reikia, kad po treniruotės į darbą atsineštume daugiau, o ne mažiau energijos? Apie tai Vilniuje vykusio „AMPÈRA × SPICY DRILLS“ renginių ciklo uždarymo diskusijoje olimpietė ir judėjimo „Spicy Drills“ bendraįkūrėja Eglė Balčiūnaitė kalbėjosi su viešbučio PACAI vadove Rūta Pulkauninkaite-Macike, „DOMÉ“ vadove Inga Navickaite ir gydytoju dietologu, „ID Clinic“ bendraįkūrėju Edvardu Grišinu.
„Nėra laiko sportui“ – tik pasiteisinimas
Profesionaliame sporte treniruotė nėra tikslas savaime – ji yra priemonė rezultatui pasiekti. Pasak olimpietės E.Balčiūnaitės, panašiai į judėjimą žiūri ir žmonės, kurie turi ambicingų tikslų gyvenime.
„Profesionaliame sporte treniruojamės tam, kad pasiektume užsibrėžtą tikslą varžybų metu. Panašiu požiūriu veiklūs ir aktyvūs žmonės dažnai vadovaujasi ir kasdieniame gyvenime. Sportas jiems – tai įrankis, padedantis turėti daugiau energijos, atlaikyti įtampą, išlaikyti discipliną ir siekti savo tikslų“, – sako miesto judėjimo „Spicy Drills“ bendraįkūrėja E.Balčiūnaitė.
Pasak jos, viena pagrindinių šio judėjimo idėjų – parodyti sportą ne tik kaip būdą stiprinti kūną, bet ir kaip resursą siekti tikslų asmeniniame ir profesiniame gyvenime.
„Nemaža dalis žmonių sako, kad sportui neturi laiko. Mano patirtis rodo, kad iš tiesų efektyviausiai dirbantys žmonės sportui laiko suranda visada. Kai žmogus pajaučia skirtumą, kiek energijos jis pasikrauna, kai pamato, jog judėjimas padeda geriau suvaldyti stresą ir išlaikyti koncentraciją, judėjimas tampa resursu, kurio nebeįmanoma atsisakyti“, – pasakoja olimpietė.
Laikas sportui – darbo kalendoriuje
„Viskas yra labai paprasta: įsidedi sportą į kalendorių kaip bet kokį kitą darbą ir laikaisi“, – savo taisykle dalijasi viešbučio PACAI vadovė Rūta Pulkauninkaitė-Macikė, kuri kiekvieną savaitę randa laiko sporto salei, banglentėms ir bėgimui, o vieną dieną palieka poilsiui.
Pasak R.Pulkauninkaitės-Macikės, sportuojantys žmonės yra atsparesni stresui, o judėjimas jai pačiai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, tačiau yra vienas dalykas, kurio dėl treniruotės ji neaukotų.
„Man numeris vienas yra miegas – tai, ko neaukočiau ir kas man yra svarbiausia. Kai gerai išsimiegi, gerai jautiesi, nori sportuoti, nesinori valgyti nesąmonių, esi atsparesnis stresui, esi laimingesnis“, – pasakoja PACŲ vadovė.
Rūta sako pati patyrusi, kad net mėgstamas sportas gali pareikalauti per daug: „Po trijų savaičių atostogų, per kurias beveik kasdien aktyviai gaudžiau bangas, mano HRV rodikliai pradėjo kristi, pasikeitė pulsas. Tai buvo signalas, kad organizmui reikia daugiau poilsio, todėl grįžusi sąmoningai savaitę ilsėjausi nuo sporto.“
Atsistatymo naudą vadovaujant žmonių komandai akcentuoja ir nekilnojamojo turto vystytojo „DOMÉ“ vadovė I.Navickaitė.
„Kelionių metu atradau pagrindinę taisyklę – kartais geriausias būdas atgauti energiją yra tapti nepasiekiamai. Dėl to pradėjau rinktis keliones į vietas, kuriose nėra ryšio. Tai padėjo suprasti, kad komanda gali puikiai susitvarkyti ir be nuolatinio vadovo įsitraukimo. Visai nereikia būti nuolatos pasiekiamai, žiūrėti į telefoną, duoti nurodymus ar dalyvauti procese“, – apie išmoktą pamoką pasakojo ji.
Sporto nauda, anot vadovų, nesibaigia gera individualia savijauta.
„Su viešbučio PACAI komanda penktadienio rytais kartu bėgiojame, o ši neformali tradicija turėjo netikėtą poveikį ir profesiniams santykiams – su tais žmonėmis jaučiu didesnį ryšį ir tarpusavio pasitikėjimą, jiems galiu patikėti daugiau užduočių. Įvyksta tam tikra chemija, ryšys tampa geresnis“, – pasakoja R.Macikė.
I.Navickaitė sako pastebinti labai ryškią sąsają tarp sporto ir profesinio efektyvumo.
„Mano aplinkoje daug sportuojantys žmonės dažniausiai yra labai produktyvūs ir puikiai geba valdyti savo laiką bei energiją. Karjeroje teko susidurti ir su situacija, kai komandos darbo krūvis buvo per didelis – vidutinė darbo diena siekė net 14 valandų. Tuomet teko imtis priemonių darbo krūviui mažinti“ – dalinasi įmonės „DOMÉ“, kuri viena pirmųjų Vilniuje vysto sveikatingumo ir aktyvaus gyvenimo filosofija (angl. wellness real estate) paremtą NT projektą AMPÈRA, vadovė.
Daugiau sporto – nebūtinai daugiau energijos
Taigi, ar galima tiesiog pridėti sportą prie jau ir taip intensyvios darbo dienos ir tikėtis geresnių rezultatų?
Pasak gydytojo dietologo Edvardo Grišino, „kai vienu metu turime du tikslus ir abiejuose norime pasiekti vienodai daug, kažkuris vis tiek turi nusileisti, nes organizmo resursai nėra begaliniai“.
Anot gydytojo, pirmieji ženklai, kad krūvis tapo per didelis, nebūtinai bus skausmas ar sportinė trauma. Pirmiausia jie gali pasireikšti per psichoemocinę būklę, santykius su aplinkiniais, prastesnį miegą ir gebėjimą atsistatyti. Todėl žmogui, kuris per savaitę sportui gali skirti vos kelias valandas, gydytojas nerekomenduoja viso krūvio sutalpinti į vieną dieną: „Racionaliau judėjimą paskirstyti tolygiai: trys treniruotės per savaitę daugeliui galėtų būti optimalus režimas, tačiau ir du kartai yra prasmingi. Svarbiausia – režimą pritaikyti prie individualaus gyvenimo ritmo.“
E.Grišinas siūlo paprastą 4R taisyklę, apimančią pagrindinius atsistatymo po fizinio krūvio principus: papildyti energijos atsargas angliavandeniais (angl. refuel), atstatyti skysčius (angl. rehydrate), gauti baltymų raumenims (angl. repair) ir skirti laiko poilsiui (angl. rest).
Paklaustas, kokie du jo esminiai patarimai būtų intensyviai gyvenančiam žmogui, gydytojas įvardija planavimą ir miegą: „Nebėgti nuo miego, nes miego trūkumas yra blogiausias dalykas, ką galime sau padaryti“, – sakė „ID Clinic“ bendraįkūrėjas E.Grišinas.
Kaip pažymima pranešime spaudai, „Spicy Drills“ ir nekilnojamojo turto vystytojo „DOMÉ“, Vilniuje, šalia Neries krantinės, vystančios mišrios paskirties NT projektą AMPÈRA, liepos-rugsėjo mėn. organizavo šešis nemokamus judėjimo renginius vilniečiams. Judėjimo vakarai subūrė daugiau nei 400 aktyvių ir veiklių miestiečių. Renginio partneriai: Brite, L‘Occitane, SipSap, SuperGarden, Akvilė.
