Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 7d. 11:50

Ruošiamės Velykoms: žvilgsnis į senuosius lietuvių papročius ir 3 tradiciniai receptai

Velykų patiekalai
Jurgita Lukos Photography, Shutterstock nuotr. / Velykų patiekalai

Ar žinote, kaip šv. Velykos – viena svarbiausių lietuvių kalendorinių švenčių – būdavo švenčiamos seniau? Kokios yra didžiosios pavasario šventės tradicijos ir papročiai? Jas prisiminti padės ištrauka iš knygos „Lietuviška virtuvė. Tradicinės šventės ir valgiai“.

Verbų sekmadienį būdavo keliamasi kuo anksčiausiai, kad karklo rykštele ar kadagio šakele būtų galima pažadinti kitus šeimos narius, linkint jiems sveikatos ir guvumo.

Velykų stalui papuošti žmonės iš miško parsinešdavo žalumynų – bruknienojų, meškauogių, pataisų.

Pagal tradicinius papročius labai svarbus yra Didysis ketvirtadienis, vadinamas Žaliuoju arba Švariuoju. Kas namuose peržiem aprūkę, įjuodę, užsigulėję – viskas turi būti išvalyta, išplauta, išvėdinta. O saulei tekant sveikatos visiems metams galima pasisemti. Tereikia surasti upelį, atitekantį iš rytų, ir nusiprausti jo auksiniu vandeniu. Velykų stalui papuošti žmonės iš miško parsinešdavo žalumynų – bruknienojų, meškauogių, pataisų. Šeimininkė į krosnį pašaudavo duoną, nes tądien keptoji nepelijanti. Šeimininkas sode išpjaudavo apšalusias, nudžiūvusias obelų šakas – sodas bus derlesnis.

Didysis penktadienis vadintas Vėlių velykėlėmis arba Vėlių durelėmis, mat tikėta, kad tądien jos išeinančios iš skaistyklos. Žmonės lankydavo kapus; nusivesdavo kartu ir vaikus, anūkėlius – tegu žino, kur ilsisi giminės senoliai. Šeštadienį iš bažnyčios atsinešdavo šventinto vandens, o iš šventoriuje sukurto laužo – velykinės ugnies. Atneštąja ugnimi įkūrus krosnį, kepami velykiniai pyragai, verdami marginti skirti kiaušiniai.

Jurgita Lukos Photography nuotr./Margučiai
Jurgita Lukos Photography nuotr./Margučiai

Lietuviškųjų margučių tradiciniuose raštuose galima įžvelgti mitiškai suvoktos pasaulėrėdos bruožų; tuo archajiškumu jie yra išskirtiniai. Nuo senų senovės velykiniai kiaušiniai marginami ir vašku, ir skutinėjant, spalvos išgaunamos įvairių medžių pumpurais ir žievėmis.

Seniau žmonės Prisikėlimo Mišių pernakt laukdavo bažnyčioje. Nuovargio snaudulį prablaškydavo persirengėlių kipšiukų arba žydelių pokštai. Kristaus karstą saugodavo jaunų vyrų sargyba, pasipuošusi savadarbe uniforma. Džiugus išaušta šv. Velykų rytmetis, net saulė, sakoma, tekėdama šoka. O vėjo kryptis pranašaujanti būsimos vasaros orus. Miestelyje kaimo žmonės neužtrukdavo, mat kas pirmas parlėks namo, tam visi pavasario darbai gerai seksis. Be to, ant stalo jau laukia atsigavėjimo pusryčiai.

Jie iš šaltųjų patiekalų: margučių, šaltienos, kumpio, mėsos vyniotinių, netikro zuikio (šio valgio pavadinimas – iš žodžių žaismo, nes vokiečių kalboje „zuikis“ ir „faršas“ labai panašiai skamba), ragaišio, velykinio pyrago ar bobos, mozūro – džiovintų vaisių plokštainio, varškinės „velykės“, dar vadinamos pascha. Dzūkuose ant stalo patiekiama riebi kopūstienė, o žemaičiuose – kepta žąsis. Stalą puošia žalumynai, o sviesto gniutulas suformuotas tarsi avinėlis. Po šventinių pusryčių – malonus poilsis šeimos rate. Vaikai margučius asloje ar sode ridinėja... O jau pavakare per kaimą patraukdavo lalautojai. Tai vaikinai lankydavo kaimynus su gerais linkėjimais, dainomis ir muzika.

Jurgita Lukos Photography nuotr. /Velykų stalas
Jurgita Lukos Photography nuotr. /Velykų stalas

Antrąją Velykų dieną kiaušiniauti per kaimą eidavo vaikai. Pirmiausia aplankydavo savo krikšto mamą ir gaudavo išsirinkti porą margučių. Tos dienos jaunimo pramoga – suptis sūpuoklėse. O sūpuoklinės dainos – su tokiu polėkiu, erdvės pajauta... Seniau būta samdinių papročio nuplauti savo šeimininkams rankas, vėliau tai virto jaunimo išdykėlišku laistymusi vandeniu. Trečioji Velykų diena kitados vadinta Ledų diena. Sakydavo, kad ji tinginiui pašvęsta, nes nevalia liesti žemės: nei arti, nei akėti, antraip ledai javus vasarą iškapos.

Devynios šventinės dienos yra dar vienas senovės tradicijų priminimas – tiek dienų mūsų krašte trukdavusi savaitė, skaičiuojant pagal Mėnulio kalendorių. Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu, Vaikų velykėlėmis. Šia diena baigiasi velykinis giminių svečiavimasis – laikas grįžti prie savo darbų ir rūpesčių. Atvelykis atneša daug džiaugsmo vaikams. Orai jau pavasariški, tad margučius ridenti ir kitus žaidimus žaisti jau galima gamtoje.

Netikras zuikis

Ingredientai:

  • 800 g liesos maltos kiaulienos;
  • 200 g kiaulienos lašinukų be odelės;
  • 100 g džiūvėsėlių;
  • 1 kiaušinis;
  • 1 svogūnas;
  • 1 česnako skiltelė;
  • 1 šaukštas džiovintų čiobrelių;
  • 1 šaukštas garstyčių;
  • 1 šaukštas grietinės;
  • druskos pagal skonį;
  • maltų juodųjų pipirų pagal skonį.

Gaminimas:

1. Lašinukus supjaustyti 1 cm kubeliais, išplakti kiaušinį, susmulkinti svogūną ir česnako skiltelę.

2. Į didelį dubenį sudėti mėsą ir supjaustytus lašinukus. Supilti išplaktą kiaušinį, suberti susmulkintą svogūną, česnako skiltelę, prieskonius, džiūvėsėlius, sukrėsti garstyčias bei grietinę ir gerai išmaišyti (geriausia rankomis).

3. Paruoštą mėsos masę sukrėsti į riebalais pateptą kepimo formą ir uždengti dangčiu arba padaryti du nedidelius „kepaliukus“, juos dėti ant riebalais pateptos kepimo skardos ir uždengti kepimo popieriumi.

4. Kepti 1,5 valandos iki 180°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Likus 15 minučių iki mėsos kepimo pabaigos, nuimti kepimo popierių arba dangtį. Patiekti karštą arba šaltą su daržovėmis.

Jurgita Lukos Photography nuotr./Netikras zuikis
Jurgita Lukos Photography nuotr./Netikras zuikis

Įdaryti kiaušiniai

Ingredientai:

  • 8 kietai virti kiaušiniai.

kumpio įdarui:

  • 50 g rūkyto kumpio;
  • 1 nedidelė paprika;
  • 1 svogūnas;
  • 2 šaukštai majonezo;
  • 1 šaukštas smulkiai sukapotų krapų;
  • druskos pagal skonį;
  • maltų juodųjų pipirų pagal skonį.

silkės įdarui:

  • 100 g silkių filė;
  • 1 nuluptas svogūnas;
  • 1 šaukštas smulkiai sukapotų krapų;
  • 2 šaukštai majonezo.

Gaminimas:

1. Kiaušinius nulupti, perpjauti pusiau, išimti trynius ir padalyti juos į dvi dalis.

2. Kumpį, papriką, svogūną ir pusę kiaušinių trynių supjaustyti mažais kubeliais, pagardinti druska ir pipirais. Pridėti krapų ir majonezo, gerai išmaišyti ir įdaryti pusę kiaušinių baltymų.

3. Silkių filė, svogūną ir likusius trynius suberti į elektrinį trintuvą ir sutrinti. Į gautą masę įdėti majonezo, krapų ir išmaišyti.

4. Įdaru pripildyti likusius baltymus. Įdarytus kiaušinius galima papuošti žalumynais.

Shutterstock nuotr. /Įdaryti kiaušiniai
Shutterstock nuotr. /Įdaryti kiaušiniai

Tradicinis keksas

Ingredientai:

keksui:

  • 300 g miltų;
  • 200 g kambario temperatūros sviesto;
  • 200 g cukraus;
  • 4 kiaušiniai;
  • 1 kiaušinio trynys;
  • 1 šaukštelis kepimo miltelių;
  • 1 šaukštelis vanilinio cukraus;
  • 1 šaukštas aliejaus arba lydyto sviesto.

glajui:

  • 80 g miltelinio cukraus;
  • 30 ml citrinų sulčių;
  • 1 kiaušinio baltymas.

Gaminimas:

1. Miltus persijoti du kartus ir suberti kepimo miltelius.

2. Sviestą elektriniu plakikliu išplakti iki purios masės. Į išplaktą sviestą po vieną įmušti kiaušinius, kiaušinio trynį, po šaukštą cukraus, miltų ir sukti tešlą iki vientisos purios masės. Baigiant sukti, suberti likusius miltus bei cukrų, vanilinį cukrų ir išmaišyti.

3.Tešlą supilti į riebalais išteptą apvalią kekso formą ir kepti iki 180 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje 30–40 minučių. Patikrinti, ar iškepė, mediniu pagaliuku – įbestas ir iš pyrago ištrauktas pagaliukas turi būti sausas, neaplipęs tešla.

4. Paruošti citrininį glajų: į miltelinį cukrų įpilti truputį citrinų sulčių ir kiaušinio baltymą. Viską gerai išplakti. Svarbu nepraskiesti glajaus. Jei jis per tirštas, galima dar įpilti sulčių.

5. Atvėsusį keksą išimti iš formos ir aptepti glajumi.

Jurgita Lukos Photography nuotr./Tradicinis keksas
Jurgita Lukos Photography nuotr./Tradicinis keksas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Ypatingos

04:35
12:16

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

05:52
17:54
02:59

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką