„Arbata yra itin populiarus gėrimas visame pasaulyje, o jos rūšių esti tiek, kad mėgstamą arbatą tikrai galima atrasti kiekvienam. „Iki“ parduotuvėse visą šią savaitę vyksta kavos ir arbatos dienos, kurių metu įvairiausioms arbatos rūšims taikomos nuolaidos siekia net iki 50 procentų.

Šaltasis sezonas yra puikus laikas mėgautis šiltomis arbatomis, kurios padės sušilti grįžus iš darganoto lauko, atsipalaiduoti, nurimti, na, o rytinis arbatos puodelis gali būti pirmas puikios dienos pradžios žingsnis. Džiaugiamės, kad „Iki“ klientai turi galimybę mėgautis skoniais ir jaukiomis akimirkomis su mėgiamos arbatos puodeliu, nes patrauklios nuolaidos suteikia galimybę kiekvienam jos įsigyti gerokai pigiau“, – sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

Shutterstock nuotr./Arbata.

Nepamirškite, kad, norint, jog arbata neprarastų savo savybių, reikia laikyti ją sausoje vietoje, sandariai uždarytuose indeliuose. Arbata yra ilgesnio galiojimo produktas, tad drąsiai jos galite nusipirkti ir didesniais kiekiais – įvertinkite, kiek jos suvartojate ir koks kiekis būtų optimalus.

Be to, arbata yra itin populiari prekė dovanojimui, tad jeigu žinote, ką tokia dovana paradžiugintų – kavos ir arbatos dienos yra puiki galimybė jos įsigyti patraukliausiomis kainomis. Nepamirškite, kad ir iki Kalėdų teliko mažiau negu du mėnesiai, tad jau dabar galite pasirūpinti arbata tiek savo šventėms, tiek mažoms dovanėlėms, juk pirkti gerokai pigiau – išties apsimoka.

Na, o dabar pasidarykite puodelį mėgstamos arbatos ir paskaitykite dešimt įdomybių apie šį gėrimą.

ARBATA GAUNAMA IŠ TO PATIES AUGALO

Štai vienas stulbinantis faktas: kone visa arbata – juodoji, žalioji, baltoji ar geltonoji – gaunama iš to paties augalo „Camellia sinensis“. Žinoma, tai netaikoma žolelių arbatoms ir „tisanams“, kurie techniškai nėra „tikros“ arbatos, tačiau dėl to, kaip jie ruošiami ir vartojami, traktuojami kaip arbata.

Gali būti sunku patikėti, kad labai skirtingo skonio arbatos yra iš tos pačios rūšies augalų, bet taip yra. Tikroji magija gaminant skirtingas arbatas slypi jų apdorojime – nuo to, kokie lapeliai ir kada renkami, iki to, ar jie oksiduojami ir kiek laiko.

Pavyzdžiui, juodosios arbatos lapeliai oksiduojami, todėl patamsėja spalva ir sustiprėja skonis. Žaliosios arbatos iš karto kaitinamos, kad būtų sustabdyta oksidacija, todėl lapeliai išlieka žali ir žolinio/augalinio skonio.

Shutterstock nuotr./„Camellia sinensis“

ŽOLELIŲ ARBATA IŠ TIKRŲJŲ NĖRA ARBATA

Visos „tikros“ arbatos, kaip jau minėta pirmame fakte, yra iš „Camellia sinensis“ augalo. Tačiau žolelių arbatos (dar vadinamos „tisanes“) nėra gaunamos iš įprastos arbatos motininio augalo. Žolelių užpilai – tai žolelių, prieskonių, gėlių ir džiovintų vaisių mišiniai. Žoleles į karštą vandenį įmesdavo ir gerdavo dar senovės Kinijoje.

ARBATA POPULIARUMU NUSILEIDŽIA TIK VANDENIUI

Be vandens, arbata yra antras labiausiai vartojamas gėrimas pasaulyje. Jei šis faktas jums nedaro įspūdžio, pažvelkime į skaičius: apskaičiuota, kad pasaulyje per dieną išgeriami trys milijardai arbatos puodelių, taip pat apskaičiuota, kad 2020 m. pasaulinė arbatos pramonė buvo verta 207,1 mlrd. dolerių; prognozuojama, kad iki 2025 m. jos vertė sieks 266,7 mlrd. dolerių.

VIENA BRANGIAUSIŲ PASAULYJE ARBATŲ – PANDŲ MĖŠLO

Skamba kiek nemaloniai, tiesa? Bet nesijaudinkite. Vadinamoji pandų mėšlo arbata gaminama naudojant pandų išmatas kaip ekologišką trąšą. Teigiama, kad taikant šį metodą išsaugoma daugiau maistingųjų medžiagų ir gaunama kvapni bei švelni arbata. Kai ši arbata pirmą kartą pasirodė rinkoje, ji buvo viena brangiausių pasaulyje: už 16 puodelių arbatos reikėjo pakloti apie 3500 JAV dolerių.

ITIN „SENAS“ GĖRIMAS

Pasak legendos, 2732 m. pr. m. e. imperatorius Šen Nungas atrado arbatą, kai į jo puodą su verdančiu vandeniu įkrito laukinio medžio lapų. Arbata Europą pasiekė XVI a., tačiau Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose žmonės keraminius arbatinukus naudojo jau prieš 11 tūkst. metų.

123RF.com nuotr./Arbata

ARBATA BUVO PRABANGOS PREKĖ

Iš pradžių arbata Anglijoje buvo brangus produktas, kurį sau leisti galėjo tik elitas. Prekybininkai ir klientai naudojo mažus arbatos puodelius, kad patikrintų, ar užsakyta arbata atitinka jų lūkesčius.

ARBATOS SODAI – GEIDŽIAMA PRAMOGA

XVIII amžiuje išpopuliarėjo arbatos sodai. Damos ir džentelmenai kartu gerdavo arbatą lauke, apsupti linksmintojų. Šiuose arbatos soduose gerti arbatą tapo itin madinga, be to, tai buvo svarbios vietos, kuriose vyrai ir moterys galėjo laisvai susitikti be skandalų ir kritikos.

ARBATA AUGA ANT... MEDŽIŲ

Jei arbatos krūmai paliekami augti ir nekarpomi, jie auga kaip medžiai. Krūmai apkarpomi todėl, kad juos būtų lengviau ne tik prižiūrėti, bet ir rinkti derlių, juk skinti arbatos lapelius nuo medžių būtų sudėtingiau. Kokio aukščio ir amžiaus jie gali pasiekti ir sulaukti, priklauso nuo veislės ir vietovės. Dabar arbata auga 52 šalyse, o seniausiam medžiui Kinijoje – 3200 metų.

MATCHA IŠ TIKRŲJŲ YRA TENCHA

Galbūt esate girdėję apie senčą, o greičiausiai ir apie matčą, bet vargu ar esate girdėję apie tenčą. Tencha yra žalioji arbata, kuri retai geriama originaliu lapelių pavidalu, nes dažniausiai malama į matcha miltelius. „Matcha“ kilęs iš japonų kalbos žodžio „ma“, reiškiančio „trintas“ arba „maltas“, ir žodžio „cha“, reiškiančio „arbata“.

ARBATA TURI... AUGINTINIŲ

Jei kada nors dalyvavote tradicinėje kinų arbatos gėrimo ceremonijoje, galbūt esate girdėję apie „arbatos augintinius“. Tai mažos molinės figūrėlės, kurias arbatos gėrėjai turi dėl sėkmės. Jie paprastai gaminami iš Yixing molio ir, kaip ir Yixing arbatinukai, yra neglazūruoti. Kinų arbatos mėgėjai „augina“ savo „arbatos augintinį“ per ceremoniją padėdami jį ant padėklo ir užpildami ant jo arbatos. Laikui bėgant tai pakeičia „arbatos augintinio“ spalvą, o tai reiškia, kad jis yra labai mylimas!

Nors arbatos „augintiniai“ gali būti Zodiako gyvūnų ar kinų mitinių būtybių pavidalo, populiariausias yra „pypkės berniukas“, kurio užduotis – parodyti, ar vanduo pakankamai karštas arbatai ruošti.