Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Paskutinė misija: Lietuvos kariai Afganistaną palieka išdidžiai iškeltomis galvomis

Lietuvos kariai Čagčarane
Eglės Digrytės nuotr. / Lietuvos kariai Čagčarane
Šaltinis: Savaitraštis „15min“
0
A A

Mažiau nei po trijų mėnesių iš Čagčarano (Afganistanas) grįžę Lietuvos kariai galės ištarti: „Misija baigta.“ Jie paliks ne tik gerokai labiau išsivysčiusią Goro provinciją, bet ir savo bazę bei įrangos už maždaug 16 mln. litų.

Lietuva žada šiemet išvesti savo karius iš Goro ir užbaigti Provincijos atkūrimo grupės (PAG) veiklą. Paskutiniai kariai Čagčaraną turėtų palikti iki rugsėjo 1-osios. Ši data simbolinė – lygiai prieš 20 metų mūsų šalį paliko paskutinis sovietų karys.

„Išdidžiai galime sakyti, kad Lietuva išeina pakelta galva, – birželio pradžioje Čagčarane tvirtino kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius. – Valdžia lietuvius giria ir dėkoja už atliktą darbą.“

Išgabens amerikiečiai

Gegužės viduryje tarnybą Čagčarane pradėjo paskutinė – 17-oji Lietuvos karių grupė. Ji suformuota mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono pagrindu – to paties, kuris jau dalyvavo misijoje 2009 m.

Pulkininkas Saulius Rožėnas: „Palikti dalį įrangos bus gražus mūsų gestas.“

Šios pamainos pagrindinė užduotis – stiprinti vietos valdžios gebėjimus ir ruoštis išvykimui.

Lietuvos pajėgų išvedimo iš Goro organizavimu ir koordinavimu rūpinasi Pajėgų išvedimo koordinavimo grupė (PIKG) – aštuoni logistikos, gamtos apsaugos, pastatų priežiūros, pakavimo, judėjimo kontrolės specialistai. Metų pradžioje atvykę į Afganistaną, jie parengė pajėgų išvedimo planą ir suderino su šios šalies vyriausybe, tarptautinių pajėgų vadovybe, PAG šalimis partnerėmis ir kitomis organizacijomis, kurių atstovai savo veiklą vykdo iš lietuvių stovyklos.

Kaip savaitraščiui „15min“ sakė PIKG vadas pulkininkas Saulius Rožėnas, karinė technika jau pajudėjo iš Čagčarano. Šarvuotas visureigis HMMWV ir kita stovykloje nebeplanuojama naudoti įranga dviem JAV kariuomenės sraigtasparniais „Chinook“ jau pergabenta į Kabulą. Pirmieji kroviniai iš čia turėtų pajudėti liepą.

PIKG ir JAV kariuomenės logistikos specialistų sutarimu, pirmiausia įranga bus transportuojama į tarpinius logistinius NATO operacijos taškus (Kabulą, Kandaharą), o iš ten – į Lietuvą. Pergabenti daiktus į tarpinius taškus padės mūsų kariuomenės transporto lėktuvai „Spartan“. Vėliau viską pristatyti į Lietuvą – amerikiečių rūpestis.

Kada ir kaip – oru, geležinkeliu per Uzbekistaną (vadinamuoju Šiauriniu aprūpinimo keliu Baltijos šalių link) ar jūra iš Pakistano – įranga bus gabenama, nuspręs amerikiečiai. 

Bazės reikia afganistaniečiams

Lietuvon bus išgabenta iki 25 transporto priemonių ir iki 50 vadinamųjų aviapalečių kitų daiktų, kurie dar bus reikalingi ir toliau naudojami kariuomenės reikmėms. Tai – anaiptol ne viskas, ką per aštuonerius metus užgyveno – atsigabeno, įsigijo vietoje ar pasistatė kariai.

Eglės Digrytės nuotr./Sudaužytas stiklas
Eglės Digrytės nuotr./Sudaužytas stiklas

Naujasis provincijos gubernatorius Sayedas Armaras Ramadi jau kone prieš metus paprašė PAG stovyklą perduoti vietos pajėgoms. Lietuvos Vyriausybė sutiko dalį bazėje esančios įrangos ir priemonių neatlygintinai perduoti Afganistano valdžiai. Taip elgiasi ir kitos NATO valstybės, išvedančios savo karius.

Afganistaniečiams bus perduoti gyvenamieji, sanitariniai ir sandėliavimo konteineriai, jų įranga, generatoriai, kariškos buities reikmenys (lovos, šaldytuvai, skalbimo ir džiovinimo mašinos), įvairūs stovyklos statiniai, medicinos įranga, kitos priemonės ir infrastruktūra, pavyzdžiui, transporto remonto dirbtuvių aikštelė bei gynybiniai stovyklos elementai.

Pigiau palikti

S.Rožėno teigimu, lietuviai pasiims mažiau nei pusę sukaupto turto – tiek skaičiuojant vienetais, tiek vertinant finansiškai. Krašto apsaugos ministerija paskaičiavo, kad Čagčarane liks įvairaus turto už daugiau nei 16,3 mln. litų.

Eglės Digrytės nuotr./Saulius Rožėnas
Eglės Digrytės nuotr./Saulius Rožėnas

„Paliksime funkcionalią stovyklą, kurią galės naudoti vietos valdžia, – kalbėjo S.Rožėnas. – Lietuva pasvėrė, kad tai bus ekonomiškai pigiau. Galų gale, palikti dalį įrangos bus gražus mūsų gestas.“ 

Afganistaniečiams tai nekainuos. Dar daugiau – lietuviai pasirūpins, kad jie mokėtų naudotis visa liekančia įranga. Afganistaniečių kariuomenės specialistas kasdien mokosi, kaip išlaikyti stovyklą, ją administruoti, prižiūrėti vandens valymo įrenginius, remonto dirbtuves ir kitą įrangą.

Dalis ginkluotės, ryšio priemonių ir kitos įrangos bus perduota kitiems Afganistane liekantiems Lietuvos padaliniams – mokymo misijai, pietuose dislokuotoms Specialiųjų operacijų pajėgoms. Turtą, kurio negalima palikti afganistaniečiams, teks sunaikinti.

Išvalys teritoriją

Nors oficiali PAG uždarymo ir stovyklos perdavimo vietos pajėgoms ceremonija numatyta rugpjūčio pabaigoje, Čagčarane dislokuoti lietuvių kariai jau gyvena išėjimo nuotaika. Birželio pradžioje čia buvo nuleistos savo misiją Gore baigusių Japonijos, kuri provincijos atkūrimui skyrė ne vieną milijoną dolerių, ir Europos Sąjungos policijos misijos (EUPOL) vėliavos.

Eglės Digrytės nuotr./Sigitas Juknevičius
Eglės Digrytės nuotr./Sigitas Juknevičius

Dabartinės pamainos seržantas Sigitas Juknevičius, kuris į Afganistaną atvyko jau su PAG-1 ir matė, kaip stovykla iškilo plyname lauke, paklaustas, kaip jaučiasi artėjant jos uždarymui, emocijų nerodė: „Tokia karių užduotis. Atsakomybę už saugumą dabar perims vietos pajėgos ir toliau jos tęs darbą.“

Didžiuma PAG karių turėtų Čagčarane likti iki paskutinių rugpjūčio dienų, bet tuomet jų sparčiai pradės mažėti. Perdavus visą atsakomybę vietos pajėgoms, likę kariai su minimalia inventoriaus dalimi turėtų išvykti per savaitę.

Darbo dar bus gamtos apsaugos specialistams – reikės dezinfekuoti žemę po kuro talpyklomis, sudeginti dalį atliekų.

Kiek kainuos JAV išėjimas?

Amerikiečiai, 32 tūkst. savo karių iš Afganistano ketinantys išvesti iki vasario, o antra tiek – iki kitų metų pabaigos, išsikraustymą vadina košmaru. Žiniasklaidoje skelbiama, kad žmonių, šarvuotų visureigių HMMWV, sraigtasparnių, nepilotuojamų lėktuvų, 12,5 tonos sveriančių minoms atsparių automobilių ir galybės kitos karinės technikos (iš viso vertos 27 mlrd. dolerių) išsiuntimas atsieis iki 7 mlrd. dolerių. Dalyvavimas operacijoje JAV jau kainavo apie 600 mlrd. dolerių.

Savaitraštis „15min“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min