Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 07 11, 08:00

Koronavirusą siūlo gydyti pienių nuoviru: mokslininkai įspėja apie pavojų

Nuo pat koronaviruso pandemijos pradžios informacinėje erdvėje periodiškai sklinda gandų apie tariamai atrastus „stebuklingus“ vaistus, galinčius pagydyti šią ligą. Šįkart socialiniame tinkle „Facebook“ imta dalytis nepatikrintu moksliniu straipsniu apie tai, kad viruso plitimą organizme tariamai gali blokuoti paprastųjų kiaulpienių nuoviras. Tai ne pirmas kartas, kai šiam augalui priskiriamos stebuklingos savybės, tačiau patvirtintų duomenų apie realų poveikį vis dar nėra.
Kiaulpienių arbata
Kiaulpienių arbata / Vida Press nuotr.

Daugybė socialinių tinklų vartotojų dalijasi žinute apie tariamą stebuklingą kiaulpienių (Taraxacum officinale) ekstrakto poveikį gydant COVID-19.

Aukštą citavimo indeksą turinčiame moksliniame žurnale „ NATURAL NEWS“ tyrėjas iš Vokietijos universiteto Lance D Johnson 2021m. birželio 28 d. pristatė atlikto sensacingo mokslinio tyrimo rezultatus (nuoroda po postu). Tyrimas parodė, kad paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) gali blokuoti Kinijos Uhano laboratorijoje dirbtinai sukurtų SARS-Cov-2 visuso pseudotipinių lentiviruso dalelių (smaigalinius baltymų) įsiskverbimą į žmogaus plaučių ir inkstų ląsteles, nes geba sutrikdyti viruso prisijungimą prie ląstelių šeimininkių paviršiaus ACE2 receptorių“, – skelbia daugybės vartotojų reakcijų ir pasidalijimų sulaukusi žinutė socialiniuose tinkluose (kalba netaisyta).

Siekiant, kad žinutė atrodytų patikimesnė, minimas tariamai „aukštą citavimo indeksą“ turintis žurnalas „Natural news“, tačiau iš tiesų tai nėra mokslo žurnalas.

Ši interneto svetainė nuolat skleidžia sąmokslo teorijas, nepatvirtintą informaciją bei melagienas apie skiepus, kovoja su tradicine medicina ir platina antimokslinę informaciją.

Publikacija apie galimą kiaulpienių naudą gydant koronavirusą pirmą kartą paskelbta atvirosios prieigos interneto svetainėje biorxiv.org.

Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama melagiena
Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama melagiena

Joje akcentuojama, kad publikacija yra nepatikrinta, ja nereikėtų remtis priimant sprendimus dėl gydymo, įspėjama, kad žiniasklaidoje pateikta medžiaga negali būti skelbiama kaip patvirtinta ir patikima.

Puslapyje nurodyta, kad biorxiv.org nėra mokslo žurnalas. Tai yra nemokama internetinė archyvų ir platinimo svetainė, kurią valdo ne pelno siekianti mokslinių tyrimų ir švietimo įstaiga „Cold Spring Harbor Laboratory“.

Autoriai gali pateikti savo publikacijas puslapyje, norėdami pateikti savo įžvalgas mokslo bendruomenei ir sulaukti atsiliepimų apie tyrimų rankraščius (angl. preprint), prieš pateikdami juos mokslo žurnalams.

Vida Press nuotr./Pienių medus
Vida Press nuotr./Pienių medus

Gali pridaryti žalos

Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė sako, kad tokie laboratoriniai tyrimai reikalingi, tačiau toli gražu nieko neįrodo.

„Tokie tyrimai yra nieko verti. Tai yra laboratorinis tyrimas, kur paėmė, išskyrė kiaulpienių ląstelių, pasižiūrėjo, kas atsitiko, ir tiek. <..> Pavyzdžiui, pandemijos pradžioje buvo labai apsidžiaugta atradus vaistą, kuris puikiai veikė, panaudojus, tarkime, inkstų ląsteles. Bet žmogaus organizme SARS-CoV-2 dauginasi kvėpavimo organų ląstelėse. Reikia atitaikyti ląstelių modelį.

Kitas etapas – bandymai su gyvūnais. Ne visi gyvūnai tinkami modeliai pavaizduoti, kaip žmoguje dauginasi SARS-CoV-2. Labai gerai, kad kažkas daro tyrimus su homeopatiniais preparatais, tačiau prisiskaičius tokių neklinikinių tyrimų pradėti gydytis būtų mažų mažiausiai neatsakinga“, – sako medicinos specialistė.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Simona Stankevičiūtė
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Simona Stankevičiūtė

S.Stankevičiūtė įspėja, kad bandymai gydytis kiaulpienių nuoviru, nesikreipiant į ligoninę būklei pasunkėjus, gali baigtis tragiškai.

„Nuo hipotezės iki tikrojo patvirtinimo, kad tai veikia, praeina nemažas laiko tarpas.

Tarkime, mes paėmėme kiaulpienės ekstrakto, užlašinome jo ant ląstelės, kurioje yra virusas, ir ekstraktas sustabdė jo dauginimąsi. Puiku. Tačiau žmogaus organizme taip neveikia – tas tirpalas turi kažkaip patekti į organizmą – per injekciją, tabletę ar inhaliaciją, susirasti tą virusą, prisijungti, patekti į žmogaus ląstelę.

Tuomet reikia atrasti, kokia dozė reikalinga – gal tokios žmogaus organizme pasiekti neįmanoma? Tokie tyrimai – pati pradžių pradžia, negalime iš jų daryti jokių išvadų“, – pabrėžia medikė.

Santaros klinikų nuotr./Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro laboratorija
Santaros klinikų nuotr./Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro laboratorija

Kaip sako S.Stankevičiūtė, geriausia, kas gali nutikti pavartojus tokio nuoviro – nesulaukti jokio efekto.

„Jeigu žmogus suvartoja per daug kažkokio augalo nuoviro, gali išsivystyti ūminis inkstų nepakankamumas, intersticinis nefritas, ūminis kepenų nepakankamumas, galima pakenkti kraujodaros organams, žmogus gali pradėti kraujuoti.

Tai priklauso nuo augalo. Tačiau nebūna taip augalų pasaulyje, kad, pasiekus itin dideles koncentracijas, tai bus taip jau nekalta“, – įspėja medikė.

Nebūna taip augalų pasaulyje, kad, pasiekus itin dideles koncentracijas, tai bus taip jau nekalta.

Iškraipė publikaciją

„Facebook“ tinkle platinamoje žinutėje tvirtinama, kad publikacijos apie kiaulpienių savybes autoriai neva įspėja nepasitikėti vakcinomis. Tai nėra tiesa.

„Atlikto tyrimo autoriai įspėja, kad pasikliauti vien tik vakcinomis yra rizikinga ir pavojinga ne tik skiepijamo asmens sveikatai, bet net ir siekiant bendrinio piliečių imuniteto. Susifokusavimas vien tik į specifinių antikūnų kiekio padidinimą kraujuje naudojant specifines vakcinas yra trumpalaikį rezultatą turinti didelės rizikos intervencija“, – melagingai skelbia socialinių tinklų žinutė.

Puslapyje biorxiv.org skelbiamoje publikacijoje autoriai akcentuoja vakcinų svarbą, tačiau kartu pabrėžia, kad reikėtų ieškoti sprendimo SARS-CoV-2 infekcijos prevencijai ir gydymui.

Priešingai nei skelbiama žinutėje, publikacijoje taip pat neužsimenama apie tai, kad vakcinos gali lemti naujų koronaviruso atmainų atsiradimą.

Vida Press nuotr./Kiaulpienės
Vida Press nuotr./Kiaulpienės

„Stebuklinga“ kiaulpienių galia

Socialiniuose tinkluose ne pirmą kartą sklinda gandų apie tariamai stebuklingas „kiaulpienių“ savybes. 2016 metais interneto svetainėje „Health Eternally“ pasirodė publikacija, kurios antraštėje iškalbingai buvo skelbiama, kad kiaulpienių ekstraktas gali sunaikinti iki 98 proc. vėžinių ląstelių vos per 48 valandas.

Dėl to radosi ištisa savigydos banga, dėl kurios medikai griebėsi už galvos. Jie įspėjo, kad sunkūs onkologiniai pacientai turėtų gauti tinkamą gydymą ir pagalbą, o ne kliautis nepatvirtintų šaltinių skelbiama informacija.

Gandus apie tariamą pienių poveikį gydant onkologinius susirgimus pakurstė 2016 metais atliktas laboratorinis tyrimas, kurio metu buvo pastebėtas padidėjęs vėžinių ląstelių žuvimas ir pelių navikų augimo sumažėjimas, taikant kiaulpienių nuoviro poveikį.

Tačiau toliau laboratorinių tyrimų nueita nebuvo – ši praktika taip ir nebuvo išbandyta su žmonėmis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mergina renka vaistažoles.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mergina renka vaistažoles.

JAV įsikūrusio „Memorial Sloan Kettering Cancer Center“ tinklalapyje paaiškinta, kad kiaulpienės tradicinėje medicinoje nuo seno buvo naudojamos esant įvairiausiems negalavimams.

Vis dėlto pabrėžiama, kad „nėra įrodymų, jog kiaulpienė gydytų vėžį ar galėtų užkirsti jam kelią“.

Taip pat įspėjama dėl priešingo efekto: kiaulpienės daro įtaką hormono estrogeno veiklai, o tai iš tikrųjų gali paspartinti tam tikrų hormonams jautrių vėžio rūšių augimą.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min