Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gruodžio 1d. 17:04

A.Dulkys į sveikatos apsaugos ministrus eina kaip į projektą, neatmeta, kad per Kalėdas gali tekti riboti judėjimą

Kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys vienas iš dviejų nepartinių, siūlomų tapti naujosios Ingridos Šimonytės Vyriausybės nariais. Jis tikina, kad į šį darbą žiūri kaip į projektą. Pasak A.Dulkio, dabar svarbiausia pasiekti, kad koronaviruso pandemija Lietuvoje vėl taptų valdoma, o epidemiologai spėtų atsekti užsikrėtimus. Tam, pasak kandidato į ministrus, gali tekti per Kalėdas ir Naujuosius metus apriboti judėjimą tarp savivaldybių.

A.Dulkys pirmadienį susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda, praėjusią savaitę ir su jo patarėjų komanda. A.Dulkys valstybės vadovui sako pateikęs išsamų kovos su koronaviruso planą. Jame – trys pagrindinės dalys. Be to, A.Dulkys jau galvoja apie sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimą. Apie visa tai – A.Dulkio interviu 15min.

– Kaip praėjo susitikimas su prezidentu ir kitas su jo patarėjais? Ar reikėjo dviejų ir kaip manote, ar valstybės vadovas, anksčiau neteikęs jūsų antrai kadencijai Valstybės kontrolėje, dabar paskirs ministru?

– Buvo daug kalbų apie tuos susitikimus, ar čia gerai, kad su patarėjais susitinkama, ar negerai. Aš čia palikčiau politologams. Kaip įsivaizduoju, tai nereikia į juos žiūrėti kaip į kažkokius priėmimo į darbą pokalbius.

Matyt, jie yra labiau skirti susipažinti su kandidatais, jų mąstymu, kaip su žmonėmis. Ir man teko bendrauti su patarėjais. Tai ne pirmas kartas, jei dėl susipažinimo, tai gal ir nereikėjo, nes aš tikrai didžiąją dalį prezidento patarėjų pažįstu, nes kai jie patys pradėjo savo darbą prezidentūroje, man teko lankytis jų pirmomis darbo dienomis ir padėti jiems susipažinti su tuo, ką žino valstybės auditas apie valstybę, jeigu taip galima pasakyti, kaip apie pacientą.

– Vakar sakėte, kad koronaviruso suvaldymo plane turite net 130 punktų ir, kad tai dar ne pabaiga, nes negaunate visų duomenų. Kokių duomenų jums trūksta ir kodėl trūksta, nes lyg jau buvo kalbėta apie tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija informacija dalinasi?

– Gal aš čia turėjau omenyje, kad konkrečiai žmonėms, kurie šiuo metu nedirba Sveikatos apsaugos ministerijoje, planą parengti iki galo yra neįmanoma, nes kiekvienas, kuris yra gyvenime daręs kokį nors planą, žino, kad jam reikalinga informacija apie turimus išteklius, apie žmones, apie jų gebėjimus, kad būtų galima paskirstyti, juos išdėlioti ir laike, ir apskritai, kiek kokių yra išteklių.

Nereikia į juos žiūrėti kaip į kažkokius priėmimo į darbą pokalbius.

Viešai pasiekiamos informacijos, kokia yra situacija su visais rezervais, mes neturime. Lygiai kaip ir aš nepažįstu asmeniškai tos komandos, kuri dirba ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose. Iki galo plano sudėlioti, išskirstyti užduotis tiesiog yra neįmanoma.

O pats planas parengtas tiek pagal tarptautinių organizacijų, tiek pagal ekspertų rekomendacijas, tiek pagal prie prezidento veikiančios patariamosios medikų bendruomenės tarybos matymą. Tokia yra situacija su planu.

– Ar tai yra koalicijos COVID-19 grupės rengtas planas, ar jūsų asmeniškai? Kas prie jo labiausiai prisidėjo?

– Tai yra komandinis darbas. Kaip sakiau, pasitelkėme tiek žmones, kurie yra čia, Lietuvoje, tiek pasitelkėme Pasaulio sveikatos organizacijos informaciją, įvertinome Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, kitų institucijų gerąją patirtį.

Tas planas yra nuolat atnaujinamas. Tie dalykai neturėtų gąsdinti, tas skaičius, nes planas turi savo tam tikrą detalumą. Norint, kad kiekviena priemonė būtų gerai įgyvendinta, reikia dar daug dalykų susitarti, kurie galbūt nėra tokie svarbūs plačiai visuomenei. Bet tam, kad jie būtų įgyvendinti, planas turi savo sudedamąsias dalis.

Galime iš esmės jį suskirstyti į tris pagrindines darbų grupes. Pirma grupė yra tam, kad atstatytumėme tą valstybės atsparumą, harmonizuotume valdymo sistemą ir jos komunikavimą. Turėtume suvienyti visus ekspertus, konsultantus po vienu stogu, kad visuomenę pasiektų konkreti ir vieninga informacija. Kad visuomenė žinotų, kokių tikslų siekiame, kokie rodikliai galėtų būti indikatorius, kad situacija yra vienokia ar kitokia.

Dabar mėginama daryti kai kurias išvadas, tačiau man atrodo, kad jos per ankstyvos.

Po to yra vidutinės trukmės dalykai, kai jau stabilizuojame situaciją, pasiekiame situaciją, kai vėl galime turėti atvejų atsekamumą, taip pat tai yra vakcinacijos dalykai ir vakcinacijos procentas.

O paskutinė grupė, kaip ir po kiekvieno projekto, išvados. Dabar mėginama daryti kai kurias išvadas, tačiau man atrodo, kad jos per ankstyvos. Tačiau kiekvienas projektas baigiasi įsivertinimu ir patirčių, pamokų pasižymėjimu ir vidinio audito atlikimu tam, kad susidūrę su būsimomis krizėmis, jau patirtį būtume fiksavę, išdiskutavę ir galbūt nebekartotume klaidų, jei matysime, kad jas padarėme.

– Jūs kalbate, kad vakcinacija yra labai svarbu ir svarbu jai tinkamai pasiruošti. Kaip jūs dabar matytumėte, kada realu būtų ją pradėti? Kalbų yra visokių, kad jau sausį gali prasidėti skiepijimas, kiti sako, kad sausį dar nieko nepavyks, per anksti. Koks jūsų planas, kada vakcinacija galėtų būti pradėta?

– Taip, iš tikrųjų, manau, kad vakcinacija yra vienas iš pagrindinių indikatorių visuomenei, kad jau galėtume pradėti jausti, kad gyvenimas grįžta į savo pirmines vėžes.

Kol kas užtikrintos informacijos aš nematau. Jeigu mes pasižiūrėsime šviežiausia, ką žinau iš tarptautinės medijos, tai Didžiojoje Britanijoje jau nuo gruodžio 7 dienos planuojama pradėti vakcinuoti medikų bendruomenę – gydytojus, slaugytojus. JAV taip pat yra kalbama, kad pirma karštoji linija ir rizikos grupės, matyt, galėtų būti pradėtos vakcinuoti sausį.

Mums labai svarbu susidėlioti visą vakcinacijos logistikos grandinę, nes ji yra sudėtinga savo saugojimo, pervežimo sąlygomis. Įsivaizduokime, mes Lietuvoje turime apie 12 tūkst. gydytojų, apie 30 tūkst. slaugytojų ir jie yra pasklidę visoje Lietuvoje. O vakcina, mano žiniomis, gali turėti ne daugiau keturių pervežimų. Reiškia, yra klausimas, kur bus tos specialios laikymo ir šaldymo sąlygas atitinkančios saugyklos. Kaip ten žmonės turės nuvykti? Juk nesusiųsime vakcinos internetu ir prie programėlės nepasijungsime.

Visą tą operaciją, procesą reikia atlikti paraleliai su tebevykstančia, įsivažiuojančia pandemija, kai dar ta pati bendruomenė turi toliau ir testuoti, ir gydyti žmones. Tos vakcinacijos svarba yra nepaprastai didelė ir, manau, mes turime dėti visas institucines pastangas, kad kuo greičiau galėtume pradėti vakcinuoti bent tą pirmąjį frontą.

– O kokie artimiausi jūsų siūlymai? Ar jums logiški atrodo A.Verygos siūlymai drausti būriuotis daugiau nei po 2 asmenis, drausti prekybos centrams reklamuoti išpardavimus? Ar tai padės kovoje su pandemija artimiausiomis dienomis?

– Bijočiau dabar vertinti kiekvieną atskirą elementą. Žiūrint į tai, kad šalyse, kuriose šiuo metu skaičiai yra 3-4 kartus geresni nei Lietuvoje, taip pat aktyviai diskutuojama apie karantino sąlygų sugriežtinimą, o ne atpalaidavimą, tai manau, kad ir Lietuvoje gali prisireikti griežtesnių priemonių.

Mes tiesiog turime pasiekti pirmą tikslą – padaryti viską, kad grįžtume iki 200-250 atvejų per dieną.

Aišku, kai situacija yra labiau valdoma, jei veiktų šviesoforas (kurį įsivedėme, bet kas iš to, kai visa Lietuva dega raudona šviesa?) tai diversifikacija, netaikymas priemonių visiems yra sunkiai įsivaizduojamas. Mes tiesiog turime pasiekti pirmą tikslą – padaryti viską, kad grįžtume iki 200-250 atvejų per dieną, kad galėtume vėl pradėti valdyti kontaktų atsekimą, duomenis ir taikyti diversifikuotus sprendimus.

– Šiandien vėl virš 1000 naujų atvejų, taigi situacija išlieka prasta. Kokia jūsų asmeninė nuomonė apie komendanto valandos įvedimą, kuri taikoma kitose Europos valstybėse?

– Na, aš labai atsargiai... net ir kalbant apie karantiną vieniems tas žodis atrodo labai baisus, kitiems neatrodo. Matyt, turėtume žiūrėti į turinį, kaip tai iš tikrųjų atrodo, kas įeina į tą sąvoką.

Manyčiau, kad apie komendanto valandą kalbėti dabar nereiktų, bet jei epidemiologinė situacija nepagerės, o mūsų laukia tas laikotarpis, kurio su didžiuliu nerimu laukia visos pasaulio šalys, tai yra Kalėdos, Naujieji metai, reiškia gali tekti svarstyti ir tam tikrą ribojimą judėjimo tarp savivaldybių, viešose vietose savaitgaliais ar švenčių dienomis.

Taip pat ugdymo įstaigų, prekybos vietų veiklos ribojimus. Manau, šie dalykai turi būti po to, kai susivienys visi ekspertai ir kartu susitars. Reiktų nusiteikti ir suprasti, kad gali tekti visiems susitelkti tokioms rimtesnėms priemonėms tam, kad mes sugrįžtume į situaciją, kurią galime valdyti.

Dabar mums tai nepavyko ir tam tikra prasme esame praradę visuomenės pasitikėjimą, kurį reikia atgauti.

Dabar tas krioklys lekia toks, kad čia eilinėmis priemonėmis jo nesustabdysi. Mes turime visi susitelkti – nėra kitos išeities, o tada galbūt greičiau mes sugrįšime. O dabar nevaldome nei židinių, jie chaotiški, mes nesusitvarkėme su greitųjų testų dalykais, su antigenais, kurie būtų labai padėję ir mūsų verslui ir jis būtų galėjęs labiau ateiti valstybei į pagalbą. Verslas neabejotinai savo ištekliais būtų stengęsis įsigyti šių dalykų ir organizuoti tyrimus savo organizacijose, nes tam nereikia sudėtingų medicininių sąlygų, tai gali atlikti geras slaugytojas, taigi galėjo vykti grupiniai testavimai ir prevencijoje būti priekyje. Dabar mums tai nepavyko ir tam tikra prasme esame praradę visuomenės pasitikėjimą, kurį reikia atgauti.

– Vėl kyla klausimų dėl koronaviruso tyrimų priemonių pirkimų skaidrumo, kaip jūs spręstumėte šią problemą ir kokių klaidų matote, kad vėl tenka pirkti strimgalviais?

– Situacija dėl rezervų valdymo šalyje man yra žinoma plačiąja prasme. Aš pamenu, dar prieš penkerius metus, būdamas valstybės kontrolieriumi, stovėjau tribūnoje ir siunčiau nerimo signalus parlamentui apie situaciją su mūsų piniginių išteklių rezervais. Prieš keletą metų šalies vadovai ir visos institucijos gavo aukščiausios audito institucijos ataskaitas apie tai, kokia situacija yra su kitais rezervais. Dalis jų yra po grifais, tai negaliu detaliai kalbėti, bet situacija buvo žinoma. Laiko daryti išvadas buvo.

Dalykas kitas, kad nenoriu nieko konkrečiai kaltinti, bet tiesiog mūsų visuomenė, kai tiek metų esame labai saugi valstybė, kad mūsų gyvenimo kultūroje, mūsų pasąmonėje nėra užfiksuotų lempučių ir pojūčių, kad mes visu rimtu žiūrėtume į rezervus, į jiems skiriamus išteklius, apskritai į pratybas, į praktiką. Daugelyje organizacijų pratybos, prisipažinkime, tėra toks, nesakau, pasilinksminimas, bet į jas žiūrima aplaidžiai, nes niekas širdyje netiki, kad Lietuvoje galėtų taip būti. Mūsų kelios kartos nėra patyrusios jokių didelių išbandymų, po oda neturime tokių pojūčių, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Ši krizė tikrai mus nurengė, apnuogino ir duos pozityvų impulsą susiimti ateičiai.

Ši krizė tikrai mus nurengė, apnuogino ir duos pozityvų impulsą susiimti ateičiai.

– Jurgis Razma jau beveik pažadėjo NVSC, kad darbuotojai dar ir šiemet turėtų gauti kalėdines premijas, ar jūs matytumėte, kad tam yra lėšų ir ketintumėte papildyti NVSC biudžetą dar šiemet?

– Oi, ne, tikrai negalėčiau atsakyti į šį klausimą. Esu ekonomistas ir žiūriu labai atsakingai į valstybės biudžetą. Visada buvau priešininkas antklodės tampymo. Manau, kad visi klausimai bus sprendžiami holistiškai žiūrint į visumą ir įvertinant visas valstybės galimybes, bet tikrai nesupriešinant nei atskirų profesinių grupių, nei atskirų organizacijų.

– O koks planas yra NVSC darbo stiprinimui kitiems metams? Ar jūs tokį turite? Nes dabar daug kalbėta apie tai, kad šis centras negavo pakankamai dėmesio, o dabar jam tenka vienas sunkiausių krūvių, neskaitant pačių medikų.

– Viešumoje labai daug kalbama apie šį centrą. Aš asmeniškai bijau čia daryti kažkokias išvadas, nes turiu tam tikros darbo patirties, kaip reikia įvertinti sistemas, tai nesu užtikrintas, kad visa tai, kas vyksta, yra tik vien šio centro sėkmė ar nesėkmė. Turėčiau detaliau įsigilinti, bet kaip ir visuose darbuose, galime nuspėti, kad kiekvienoje organizacijoje, kuri ilgesnį laiką gyveno neturėdama didelių iššūkių, vadybiškai tariant, komforto zonoje, tai susidūrus su didele problema, pasimato darbo organizavimo trūkumai.

Tikiu, kad centre dirbantys žmonės dabar aktyviai analizuoja, kas jiems sekasi, o kas ne, ir daro išvadas. Jeigu man bus suteiktos atsakomybės dirbti šioje srityje, manau, aš su savo komanda sėsiu prie stalo ir pasižiūrėsime, ką galėtume kartu padaryti, kad ta veikla būtų aiškesnė ir efektyvesnė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas

– Ką darysite su Sauliumi Čaplinsku? Ministras Aurelijus Veryga paskutinėmis darbo dienomis nusprendė atleisti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovą, taip pat turėjo idėjų ULAC su NVSC sujungti. Ar jūs pritartumėte jungimui ir kas bus, jei S.Čaplinskas liks neatleistas iki jūsų darbo pradžios, nes sirgs? Ar taikysite buvusio ministro sprendimą jį atleisti ar persvarstysite?

– Ne, šių klausimų dar nesvarsčiau. Manau, juos svarstysiu tada, kai turėsiu įgaliojimus. Šiaip jau apie 20 metų esu dirbęs vadovu, tai geroji vadybos praktika vadovams rekomenduoja paskutinį pusmetį neinicijuoti kažkokių išskirtinių pokyčių, reformų. Konkrečiai šiuo atveju tikiu, kad ministras elgėsi taip, kaip jam atrodė geriausia, bet kiekvienas sprendimas nebūna universalus, jis geras tam tikru momentu. Bet į šį klausimą dar esu neįsigilinęs. Jei teks toks atsakomybės, matyt, jis lauks.

– Prezidentas G.Nausėda dar A.Verygai priekaištaudavo smarkiai, kad sveikatos priežiūros įstaigų tinklo efektyvinti jis, kartą nudegęs rankas, nebeketino. Kokius būdus optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą matote jūs ir ar to optimizavimo išties reikia, kai dabar pamatėme, kad didelis lovų skaičius pasitarnavo COVID pandemijos metu?

– Man atrodo, kad ši krizė bus gera darant išvadas apie tinklą. Manau, kad ši krizė mums tikrai nedavė žinutės, kad nieko nereikia keisti. Atvirkščiai. Mes daug metų matėme didžiausius netolygumus sistemoje. Matėme, kaip tarp rajonų ir didžiųjų miestų gydytojų skaičius tam pačiam gyventojų skaičiui skiriasi gal aštuonis kartus, slaugytojų – gal dešimt kartų. Skubios pagalbos skyriai perkrauti žmonių vizitais, kurie jaučia, kad pas gydytojus nepatenka. Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai lankosi gydymo įstaigose dažniausiai ES, tačiau kita vertus, dar beveik penktadalis, neapsikentę eilių, vis tiek užsiima savigyda.

Turime rezultatą, kad nuo tų ligų, kurių galima išvengti prevencija ir gydymo priemonėmis, galiausiai turime mirtingumą dvigubai didesnį nei ES vidurkis. Taigi viską sudėjus ant stalo ir matant, kaip dabar sekasi su krize, tai tikrai nėra gerai. Žinoma, neturėtume žiūrėti primityviai, kad rajonuose reikia uždaryti, o miestuose atidaryti. Man atrodo, kad turėti elgtis taip, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, susitarti dėl regionų, pasižiūrėti, kokia ten laukia demografinė situacija, kokia gyventojų struktūra, kokių paslaugų tame regione žmonėms reikėtų ir tada žiūrėti, kokių reikia specialistų, o specialistams įrengimų. Reiškia, reikia pradėti visiškai nuo kito galo. Nes dabar turime gal 60 proc. brangios medicininės įrangos, kuri nepanaudojama efektyviai, o beveik 7 proc. išvis nenaudojama. Visa tai reikia įgalinti ir įveiklinti.

Norėčiau, kad žmonės visų pirma nebūtų gąsdinami, nes tikrai mes turime nepamiršti, kad po 15-20 metų Lietuva gali tapti seniausia ES pagal gyventojų amžių. Tai mums signalas, kokių mums reikės paslaugų ir į tai reikia atsižvelgti tinklą tobulinant.

– Premjerė I.Šimonytė, kalbėdama apie jūsų kandidatūrą, giria jus, kad esate ne medikas ir neatstovausite nei Kaunui, nei Vilniui. Kaip jūs matote šių dviejų medikų stovyklų konkuravimą ir ar jis kenkia visai sistemai ar labiau padeda? Štai Gydytojų sąjunga suskaičiavo, kad ir algos Kauno klinikose 500 eurų didesnės nei Vilniaus Santaros klinikose. Jūs čia matytumėte problemą, o gal konkurencija labiau padeda?

– Nors mane čia gąsdino visokiais klanais, kitokiais dalykais, paskui prisimenu tą istoriją, kaip dabartinis sveikatos ministras gavo dovanų pistoletą, ir tada galvoju, ar čia tikrai ta žinutė reiškia kažką plačiau. Bet tikrai neturiu informacijos apie tai, ar tikrai ten tos įtakos sferos yra, kokie žmonės yra. Nemanau, kad tai turėtų veikti mane, nes aš esu holistinio mąstymo žmogus, esu ekonomistas, tai tikiuosi, kad man pavyks žiūrėti į visą sistemą objektyviai tam, kad visa medikų bendruomenė jaustųsi, kad jie turi žmogų, kuriam vienodai svarbu ir gydytojai, ir slaugytojai, ir visos gydymo įstaigos visoje Lietuvoje.

– Jūs esate sakęs, kad savęs apskritai kaip politiko nematote, tačiau ministras ir yra politikas, ar šio pavadinimo kratysitės ir laikysitės technokrato vardo? Kas jums yra politika ir kodėl jos vengiate?

– Sunku pasakyti. Pradžioje buvau kalbinamas dalyvauti partijų veikloje, tai man tikrai buvo asmeniškai labai aišku, kad šiandien dar negalėčiau to daryti ir tie patys principai buvo prieš mano vertybes. Aš manau, kad tas nuolatinis turėtų būti tada darbas partijos veikloje, pradedant nuo skyriaus, tada galima kažkur dalyvauti Seimo ar Europos parlamento rinkimuose.

Ką darysi, jei vadins politiku, tebūnie, bet asmeniškai tikrai neplanuoju jokios kitos politinės karjeros ir į šį kvietimą žiūriu, kaip galėtume žiūrėti į projektinę veiklą.

Šiuo atveju, prieš rinkimus tiesiog sulaukiau hipotetinio klausimo, ar matyčiau galimybę prisijungti prie ministrų kabineto, prie vykdomosios valdžios. Tada jau buvo visa šita krizės aplinka. Būtent buvo argumentuojama, kad tikrai praverstų visai komandai mano patirtys, mano žinios, stuburas, nepriklausomumas. Tai aš daugiau pasižiūrėjau į šį dalyką kaip pilietis, kaip į projektą, kur kažkas tavim tiki, pasitiki ir kviečia prisidėti prie veiksmų nestandartinėje situacijoje. Aš irgi į šią situaciją pažiūrėjau kaip į nestandartinę. Ką darysi, jei vadins politiku, tebūnie, bet asmeniškai tikrai neplanuoju jokios kitos politinės karjeros ir į šį kvietimą žiūriu, kaip galėtume žiūrėti į projektinę veiklą, kur tave kviečia prisijungti, padėti išspręsti dalykus ir judėti į priekį.

– Kas dirbs jūsų komandoje? Vakar prezidentui sakėte pristatęs komandos narius. Suprantu, kad pavardžių nenorėsite atskleisti, bet gal galite apibūdinti, kokie tai žmonės ir kaip juos pasirinkote? Vienas rinkotės ar derinote su I.Šimonyte?

– Komanda dar nėra 100 proc. suformuota, nes turime suprasti, kad yra žmonių, kuriems dar labai svarbu apskritai, kad įvyktų tas faktas, jog dėl manęs būtų priimtas sprendimas.

Bet tiek, kiek buvo įmanoma neformaliai esu pasiderinęs su tam tikrais žmonėmis, kurie davė savo sutikimą. Tikiu, kad joje matysime tiek viešajame sektoriuje, tiek medikų bendruomenei žinomus autoritetingus asmenis. Apie šiuos žmones esu kalbėjęs ir su Sveikatos reikalų komiteto vadovu, ministre pirmininke. Tai yra labai normalu, nes tai yra ministro ir premjero bendras sprendimas, o turint omenyje, kad bus reikalingas glaudus darbas su parlamentu, konsultavausi ir su Sveikatos reikalų komiteto vadovu.

Suprantu, kad galutinė atsakomybė mano, bet mačiau prasmę išklausyti pasiūlymų, pasitarti, pasitikrinti su tais žmonėmis, su kuriais būsime kartu ir džiaugsmo, ir kitose akimirkose.

– Ar darysite kasdienes kovidines spaudos konferencijas ir kreipimusis į žmones?

– Manau, kad komunikaciją mes organizuotume šiek tiek kitaip, nes, man atrodo, žmonės tiesiog atbunka nuo to srauto be paliovos. Visgi, manau, kai mes susitarsime, kokia bus galutinė valdymo schema, suteiksime daugiau žmonėms aiškumo ir reguliarumo, kada, kas kalbėtų.

Dar svarbesnis dalykas ir labai norėtųsi pagal kitų šalių gerąją patirtį, kad mes skelbdami sprendimus, prašydami žmonių, kreipdamiesi į juos, tuo pačiu pasiskelbtume rodiklius ir pabandytume susitarti, kad prie tokio rodiklio mes naudosime tokias priemones, susitelksime, pasieksime kitą skaičių, o pasiekę, na, galime tikėtis tokių dalykų.

Matyt, vakcinavimo procentas taip bus vienas iš rodiklių, kurį kartu sektumėme ir stengtumėmės pasiekti, kad visiems būtų aišku, kur judame. Man atrodo žmonėms labai svarbu suprasti tikslą ir pagrindimą, kodėl ir ką kartu turime padaryti. Ką aš turiu padaryti, kad mano gyvenime kažkas keistųsi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min