Ši jautri vienos ukmergiškių šeimos istorija atsidūrė dėmesio centre, kai sekmadienį Kauno klinikose mirė jauniausia jų dukrelė, o to nežinodami vaiko teisių gynėjai priėmė sprendimą iš šeimos paimti visus vaikus.
Internete tai netruko apaugti nepagrįstomis interpretacijomis, esą tarnybos ketina neleisti šeimai tinkamai palaidoti mirusio vaiko.
„Vaikų teisės nori atimti iš šeimos vaikus, tarp jų – ir mirusį kūdikį. Jums nepasigirdo. Mirė vaikas ir mirusio vaiko lavonėlį nori Vaikų teisės atimti ir neleisti tėvams palaidoti. Aš visai rimtai apie tai kalbu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ išplatintame vaizdo įraše tvirtino Baltarusijoje nuo Lietuvos teisėsaugos besislapstantis Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.
Mirusio vaiko paimti nesiekė
Tačiau tai – tiesos neatitinkanti manipuliacija. Mirusio vaiko tarnybos net neketino paimti iš šeimos ir nebandė drausti jo palaidoti, o nesusipratimas įvyko dėl laiku negautos informacijos apie mergaitės mirtį.
Kaip 15min paaiškino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus vedėja Lina Baranauskienė, visi sprendimai taikomi tik gyvam vaikui, tad įvykus šiai tragedijai, jokie anksčiau priimti sprendimai kūdikio atžvilgiu nebegalioja.
„Apgailestaujame dėl įvykusios apmaudžios klaidos. Gavę pranešimą, kad vaikui gali būti nesaugu, vertinome situaciją ir priėmėme sprendimą, kad vaikui reikia užtikrinti saugumą, o šeimai inicijuoti pagalbą.
Deja, bet priimant sprendimą liepos 27 d. nebuvome gavę informacijos iš Kauno klinikų apie kūdikio mirtį. Šią informaciją gavome jau po sprendimo priėmimo“, – paaiškino susiklosčiusią situaciją VTAĮT atstovė.
VVTAĮT nurodė, kad šiuo atveju įvyko klaida – tarnybą žinia apie kūdikio mirtį pasiekė tik po kelių dienų, tad formaliai sprendime dėl vaiko paėmimo iš šeimos buvo įrašyta ir jau mirusi mergaitė.
Apie tai L.Baranauskienė kalbėjo ir liepos 30 dieną surengtos spaudos konferencijos metu.
„Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra visiškai kraštutiniais atvejais priimamas sprendimas, kai tėvai nebendradarbiauja, kai nepriima pagalbos, kai nevyksta pokytis, o vaikui išlieka reali grėsmė. Ir šios šeimos atveju, yra priimtas sprendimas, kad vaikams yra būtina užtikrinti saugumą.
Sprendimą priėmėme liepos dvidešimt septintą dieną, o apie kūdikio mirtį sužinojome tik liepos dvidešimt aštuntą dieną. Nežinodami apie tai, kad kūdikis mirė liepos dvidešimt šeštą dieną, sekmadienį.
Susitiksime su Kauno klinikų atstovais ir dar kartą peržiūrėsime algoritmus dėl informacijos keitimo, net jeigu tai yra sekmadienis“, – kalbėjo VTAĮT atstovė.
Plačiau: Dėmesio centre – jautri ukmergiškių istorija: „Kaip vaiko teisės atima iš šeimos mirusį vaiką“.
Į ligoninę – kritinės būklės
Svarbu pabrėžti, kad mergaitė į ligoninę pateko ne be priežasties. Vaiko teisių apsaugos specialistų teigimu, medikai informavo, jog ji į gydymo įstaigą buvo atvežta išsekusi, kritinės būklės ir prireikė skubios pagalbos.
„Tėvų tikėjimas, vertybės, gyvenimo įsitikinimai ir požiūris į vaikų auklėjimą yra jų pasirinkimas, tačiau vaiko teisė į sveikatą, tinkamą gydymą ir gyvybę turi būti užtikrinta. Tai yra prioritetas“, – pabrėžė L.Baranauskienė.
Ji akcentavo, kad net sunkia ir nepagydoma liga sergantis vaikas turi teisę gauti pagalbą, kuri sumažintų jo kančią, o kalbant apie kūdikį ypač svarbi savalaikė medicinos pagalba.
Per spaudos konferenciją L.Baranauskienė pabrėžė, kad sprendimus dėl šeimos lėmė ne vien mirusios mergaitės sveikatos būklė. „Iš tiesų tai yra aplinkybių visuma. Mažojo kūdikio sveikatos būklė yra tik vienas iš momentų, dėl ko buvo priimti tie sprendimai“, – sakė ji.
Pasak tarnybos atstovės, šeima vaiko teisių specialistams buvo žinoma ir anksčiau. Tarnyba buvo gavusi keletą pranešimų, taip pat ir iš gydymo įstaigų, dėl galimai neužtikrinamos tinkamos vaikų sveikatos priežiūros.
Paklausta, kokios dar aplinkybės lėmė sprendimus, L.Baranauskienė teigė, kad grėsmė kilo vaikų gerovei, emociniam saugumui, raidai ir sveikatai.
Šeima dar gali priimti pagalbą
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kol kas nėra kreipusis į teismą, todėl galutinis teisinis sprendimas paimti vaikus iš šeimos dar nėra priimtas.
Šiuo metu vaikai tebėra su tėvais, o tarnyba, nors ir teigia, kad poreikis užtikrinti jų saugumą išlieka, vis dar tikisi šeimos įsitraukimo.
„Sprendimai gali keistis, keičiantis situacijai. Jeigu tėvai išreikštų pagalbos poreikį ir sutiktų priimti siūlomą pagalbą, sprendimai tikrai gali būti keičiami“, – per spaudos konferenciją sakė tarnybos atstovė.
Ji patvirtino, kad tokiu atveju į teismą nebūtų kreipiamasi, taigi vaikai galėtų likti su tėvais. Pasak tarnybos, su šeima kasdien mėginama susisiekti ir ji kviečiama kartu ieškoti sprendimų.
Vis dėlto, jeigu artimiausiu metu dialogo užmegzti nepavyktų, būtų sprendžiama dėl vaikų perkėlimo iš šeimos ir kreipimosi į teismą.
Šeima su vaikais gyvena išsinuomotame name šalia Ukmergės, miške. Šiame name, specialistų manymu, nėra pakankamai vietos šešiems vaikams. Vaikai nelanko įprastos mokyklos, tėvai deklaruoja, kad jų neskiepija.
Vaiko teisių tarnyba negali „paimti“ mirusio vaiko kūno
Teiginys, esą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ketino iš šeimos paimti mirusios mergaitės kūną, neturi teisinio pagrindo. Vaiko teisių apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytos priemonės yra skirtos gyvo vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei apsaugoti.
Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali inicijuoti jo paėmimą iš tėvų ar kitų atstovų, kai išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis padaryti reikšmingą žalą jo sveikatai ar sukelti grėsmę gyvybei. Vaiko paėmimo iš jo atstovų tvarka taip pat nustatyta Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje.
Visi šie pagrindai susiję su gyvo vaiko apsauga. Mirusio vaiko atžvilgiu jie objektyviai nebegali egzistuoti, todėl anksčiau mergaitės atžvilgiu priimtas sprendimas neteko galios. Tai pripažino ir pati tarnyba.
Nei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nei Civilinis kodeksas, nei kiti vaiko teisių apsaugą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia tarnybai teisės paimti mirusio vaiko palaikus ar neleisti artimiesiems jo palaidoti.
Net kraštutinė priemonė – gyvo vaiko paėmimas iš tėvų – taikoma tik siekiant apsaugoti jo sveikatą ar gyvybę ir įstatymų nustatyta tvarka gavus teismo leidimą.
Mirusio žmogaus palaikų tvarkymą reglamentuoja atskiras Žmonių palaikų laidojimo įstatymas. Pagal jį teisė pasirūpinti palaikais ir juos palaidoti pirmiausia tenka mirusiojo artimiesiems, o Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba šioje srityje neturi įgaliojimų.
Palaikų perdavimas šeimai gali būti laikinai atidėtas, jeigu dėl mirties aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas ir būtina atlikti teismo medicinos tyrimą ar ekspertizę mirties priežasčiai nustatyti.
Tokius procesinius veiksmus organizuoja prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o tyrimą pagal Baudžiamojo proceso kodeksą atlieka teismo medikas ar kitas gydytojas.
Taigi sprendimai, dėl kurių palaikai laikinai neperduodami laidoti, priklauso baudžiamąjį procesą vykdančioms teisėsaugos institucijoms, o ne vaiko teisių apsaugos specialistams.
Ekspertizių skyrimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas. Tačiau tai yra laikina procesinė priemonė, o ne draudimas laidoti – atlikus būtinus tyrimo veiksmus palaikai perduodami artimiesiems.
15min verdiktas: iš dalies melas. Teiginys, esą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ketino iš šeimos paimti mirusios mergaitės kūną ir neleisti artimiesiems jos palaidoti, yra klaidinantis ir neatitinka tikrovės.
Mergaitė į sprendimą dėl vaikų saugumo užtikrinimo buvo įtraukta todėl, kad tarnyba apie jos mirtį sužinojo tik kitą dieną po sprendimo priėmimo.
Mirusio vaiko atžvilgiu toks sprendimas nebegalioja, o VTAĮT neturi teisinių įgaliojimų disponuoti žmogaus palaikais ar drausti laidotuves. Be to, galutinis sprendimas dėl šešių šeimoje likusių vaikų paėmimo dar nėra priimtas – tarnyba į teismą kol kas nesikreipė, vaikai tebėra su tėvais, o šeimai sutikus bendradarbiauti ir priimti pagalbą, jie galėtų likti namuose.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
