Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 06, 05:40

Audra virš G.Landsbergio galvos: kaip išraizgyti Lietuvos diplomatijos kebeknę?

Valdančiųjų su konservatorių lyderiu užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu priešakyje įgyvendinama diplomatinė politika sulaukia vis garsesnės opozicijos kritikos. Kai kurie politikai ragina prezidentą Gitaną Nausėdą tarti aiškų žodį dėl ministro galimybių dirbti toliau. Šio klausimo žadama nepaleisti ir Seime. Tai, kad užsienio politikos srityje – bėda, pripažįsta ir kai kurie koalicijos partneriai. Tačiau jie ragina neieškoti kaltų, o sėsti ir susitarti. Dėl to, kur ir kaip toliau einame, ragina apsispręsti ir apžvalgininkas.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio komentaras po susitikimo su Prezidentu
Gabrielius Landsbergis / Pauliaus Peleckio / 15min nuotr.

Lietuvos užsienio politika – įtampų sūkuryje.

Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, mūsų šalis sulaukė keliakrypčio Kinijos atsako ir spaudimo: nuo diplomatinio iki ekonominio.

Dėl to paramos imta dairytis tarp sąjungininkų, pirmiausia – Europos Sąjungos (ES) lygmeniu.

Nepaisant išorinių perturbacijų, valstybės viduje stinga susitelkimo.

Anksčiau bendrą kalbą toli gražu ne visada rasdavę už užsienio politikos formavimą bei vykdymą atsakingi politikai nesusikalba ir dabar.

G.Nausėda pareiškė, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) padarė klaidą leidusi naudoti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir tai nebuvo derinta su juo.

G.Landsbergis tvirtino kitaip – esą derinti bei koordinuoti visi veiksmai.

Toks disonansas mūsų diplomatijos viršūnėje sulaukė atgarsio ir svetur.

Dėl pasirinktos užsienio politikos strategijos šioje plotmėje kritikos pažėrė ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Taivaniečių atstovybė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Taivaniečių atstovybė

Dalies politikų akys susmigo į G.Landsbergį, kaip esą atsakingą už tai, kur link viskas nuėjo.

Šiame kontekste nepamirštamas ir skandalas dėl „Belaruskalij“ krovinių, nepaisant JAV sankcijų, tranzitu tebekeliaujančių per Lietuvą ir kraunamų Klaipėdoje, kuriam įsiplieskus užsienio reikalų ministras, nors ir buvo parašęs atsistatydinimo pareiškimą, premjerės sprendimu toliau liko eiti pareigas.

Svarstys, ko imtis

Didžiausią opozicinę frakciją Seime turinčios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad užsienio politika staiga tapo Lietuvos ekonomikos griovimo įrankiu.

Socialiniame tinkle „Facebook“ jis rašė gerbiantis G.Nausėdos pasirinkimą, tačiau yra tikras, jog buvo klaidinga užsienio reikalų ministru rinktis žmogų, kurio „ambicijos, arogancija, savimeilė akivaizdžiai disonuoja su diplomatijos vadovo pareiga tarnauti Lietuvos interesams“.

R.Karbauskio nuomone, G.Landsbergis vykdo viso labo savo partijos programines nuostatas, kuriose priešų kūrimas ir kova su jais yra svarbiausias uždavinys.

Anot LVŽS pirmininko, G.Nausėda turi galimybę ištaisyti klaidą, padarytą teikiant Seimui ministrų kandidatūras.

„Santykių su Kinija normalizavimą reikėtų pradėti nuo G.Landsbergio atstatydinimo iš užsienio reikalų ministro posto“, – rašė „valstiečių“ lyderis.

Seimo LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė sakė, kad parlamente dirbantys „valstiečiai“ posėdžiaus penktadienį, prieš tai susirinks ir partijos šešėlinė Vyriausybė, kuri aptars santykius su Kinija, užsienio politiką.

Jos nuomone, iš to tikrai gims ir konkretūs veiksmai, kurių „valstiečiai“ imsis Seime.

Politikė minėjo, kad pastaruoju metu ji ir kolegos iš žmonių sulaukia daug klausimų apie mūsų šalies užsienio politiką: kur einame ir kodėl elgiamės būtent taip.

„Pasipiktinimas – aš nežinau, ar jaučia valdantieji, bet jis auga. Tikrai kokių nors priemonių turėsime imtis. Manau, kad penktadienį apsitarsime“, – komentavo A.Norkienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušrinė Norkienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušrinė Norkienė

Ar matytų interpeliacijos G.Landsbergiui kelią, ypač turint minty, kad tokia procedūra sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui nepavyko?

Didžiausios opozicinės frakcijos Seime vadovė pažymėjo, kad pirmiausia patys valdantieji turėtų prisiminti aukštai keltus standartus, deklaruotus veiklos principus.

„Aš manau, jie tą turėtų labai gerai įsivertinti, prisiminti ir nebijoti prisiimti atsakomybės“, – akcentavo A.Norkienė.

Kartu „valstietė“ priminė ir „Belaruskalij“ trąšų tranzito istoriją, taip pat susijusią su URM.

„Jie deklaruoja skaidrumą, viešumą ir taip toliau, bet žiūrime, kad viskas užveriama, užgniaužiama. Tai, aš manau, kad jie turėtų galbūt dar kartą nuoširdžiai viską pasižiūrėti, pripažinti klaidas ir galbūt leisti kitiems jas turbūt taisyti“, – kalbėjo Seimo LVŽS frakcijos seniūnė.

Laukia prezidento žodžio

Buvęs premjeras Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis mano, kad susiklosčiusi situacija reikalauja sprendimų.

„Dabar kas turėtų iniciatyvą į savo rankas paimti? Visgi už užsienio politiką atsakingas yra Respublikos prezidentas, ją įgyvendina kartu su Vyriausybe. Tai, aš manyčiau, būtų tikslinga Respublikos prezidentui pabandyti bent jau prie apskritojo stalo surinkti politinių partijų lyderius, galbūt frakcijų atstovus ir siūlyti variantus, kaip iš šitos situacijos išeiti.

Nes užsispyrimas ir problemos nematymas mums ekonomiškai kainuoja ir kiekvieną dieną kainuos vis daugiau ir daugiau. Tai yra mes visi mokėsime už tas klaidas, kurios yra padarytos. Bet klaidas galima ištaisyti“, – sakė jis.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Klaidų taisymas, jo nuomone, G.Landsbergio pasitraukimas ar dabartinės padėties koregavimas konservatorių lyderiui toliau vadovaujant URM?

S.Skvernelio teigimu, prezidentas turėtų labai aiškiai suformuluoti lūkesčius dėl užsienio reikalų ministro.

Jis pabrėžė, kad nesvarbu, kokia Vyriausybė būtų, kandidatas į šias pareigas ypatingai derinamas su šalies vadovu. Mat užsienio reikalų ministras yra tiesioginis prezidento partneris.

Tad, pasak opozicijos atstovo, G.Nausėda turėtų labai aiškiai pasakyti, ar jis toliau mato galimybes dirbti su G.Landsbergiu.

Tačiau ar dėl to prezidentui nėra kiek surištos rankos, nes premjerė Ingrida Šimonytė ir taip ne kartą yra užsiminusi apie galimą pasitraukimą iš pareigų, į kurias ją delegavo konservatoriai, kuriems vadovauja G.Landsbergis?

„Žiūrint per tą prizmę, tai yra juk alternatyva. Partijos pirmininkas, jeigu su jo pasitraukimu atsiranda problema dėl Vyriausybės stabilumo, gali tiesiog tapti ministru pirmininku ir tokiu būdu išlaikyti šitą valdančiąją daugumą.

Bet aš manau, jeigu prezidentas ar premjerė padarytų sprendimą dėl užsienio reikalų ministro pakeitimo, tai konservatorių partijoje yra tikrai žmonių, kurie galėtų tas pozicijas užimti“, – teigė S.Skvernelis.

Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė
Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė

Kalbėdamas apie minėtą klaidos ištaisymą, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas akcentavo, kad reikia surasti Lietuvai geriausią sprendimą.

„O šiandien, matyt, tas geriausias sprendimas Lietuvai būtų visgi padaryti taip, kaip yra padarę dauguma valstybių, turinčių Taivano ekonomines atstovybes. Tai yra pavadinimo pakeitimas į Taipėjaus. Ir kažkokių bendrų pozicijų, bent jau klausimo kėlimą Europos Komisijoje, kad ES šiuo klausimu taip pat turėtų bendrą poziciją“, – mano jis.

Tragedija Lietuvai

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas siūlė nekalbėti apie nepasitikėjimus ar asmeninius nepatikimus.

„Ir kai manęs klausiate, kaip žiūriu į G.Landsbergį, aš žiūriu į užsienio politiką kaip į vientisą dalyką. Mano manymu, yra labai blogai. Ir prezidentas, ir G.Landsbergis, ir Vyriausybė dabar turi sėsti bei derinti veiksmus, kad neitų skirtingi signalai į išorę iš Lietuvos. Štai čia yra didžiausia problema.

Kuris čia labiau kaltas, gal ir nekorektiška komentuoti ar Gabrieliaus atžvilgiu, ar prezidento atžvilgiu. Aš tik matau, kad užsienio politika nėra suderinta ir tai gali tapti viena iš Lietuvos nesėkmių“, – pabrėžė liberalas.

E.Gentvilo akimis, būtina baigti visas konfrontacijas ir susėdus susitarti, kaip bendrai einame viena, antra, trečia ar penkta kryptimi.

Esą tebesitęsianti tokia vos ne personalizuota konfrontacija – tragedija Lietuvai.

Pasak Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno, jeigu kas nors iš politikų, atsakingų už užsienio politiką, pasakytų, kad sutarti neįmanoma, tegul traukiasi.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas

Jis prisiminė apie sprendimą atsistatydinti iš posto paskelbusio Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio žodžius, kad V.Adamkaus laikais užsienio politika užsiimantys strategai susėsdavo prezidentūroje ir derindavo pozicijas. Esą pykdamiesi, bet suderindavo.

„O dabar čia niekas su niekuo nesišneka, suprask, o tik kuris gražiau viešojoje erdvėje pasirodys. Tai man neįdomi tokia užsienio politika. Kad man neįdomi, tai čia jokia problema. Ta užsienio politika taps pašaipų objektu žiūrint iš užsienio“, – įspėjo E.Gentvilas.

Ta užsienio politika taps pašaipų objektu žiūrint iš užsienio.

Mano, kad atsistatydinimas nieko neduotų

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas S.Spurga pabrėžė, kad chaosas užsienio politikoje – blogas ženklas.

Apžvalgininko teigimu, atrodytų, kad tai yra sritis, kur galėtume sutarti.

Jis priminė, kad Lietuva kažkada burdavo koalicijas, buvo lyderė dėl Rytų Europos valstybių euroatlantinės integracijos.

„Šiuo metu mes galėtume kai ką pasiekti, bet tik su viena sąlyga – jei būtume vieningi. Tačiau šiuo atveju tos valdžios šakos, tai yra prezidentas, Vyriausybė ir Seimas, kaip matome, veikia atskirai. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas atsistatydino dėl savo komentarų, veiksmų. O šiuo metu strėlės yra nukreiptos į G.Landsbergį, bet, be jokios abejonės, atsakomybę turi dalintis ir prezidentas“, – sakė MRU dėstytojas.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Saulius Spurga
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Saulius Spurga

Jeigu buvo padaryta klaida, kaip apie Taivaniečių atstovybės pavadinimą kalbėjo G.Nausėda, S.Spurgos teigimu, prezidento pareiga buvo iš karto tai įvardyti.

Dabar, kai nueita dalis kelio įtikinėjant partnerius Vakaruose dėl atstovybės pavadinimo, pasakyti, jog pasielgta netinkamai, anot apžvalgininko, yra dvigubai blogai.

Jis pažymėjo, kad tai kelia sumaištį ir Lietuvoje, diskredituoja vertybinę politiką, užsienio partnerių akyse mūsų valstybė parodoma nepalankiai.

S.Spurga sakė, kad norėtų, jog prezidentas su Vyriausybe sutartų dėl užsienio politikos ir išdėstytų, ką darome su priimtais sprendimais, vertybine politika.

„Ir tada atsakyti į klausimą, ar iki tol teisingai elgėsi G.Landsbergis, ar jis nepadarė klaidų ir kaip dalijama atsakomybė. Dabar ta problema yra tiek chaotiška, tiek didelė ir tiek neaiški, kad ministro atsistatydinimas nieko neduotų ta prasme, jog neaišku, koks turėtų būti jo įpėdinis arba kitas ministras, kokią politiką jis turėtų vykdyti. Šitoje situacijoje per daug nežinomųjų, kad mes galėtume atsakyti“, – komentavo MRU docentas.

Klausiamas, kaip reikėtų spręsti situaciją dėl tolesnių santykių su Kinija, S.Spurga teigė, kad tai daugiasluoksnis, bet kartu ir visiškai aiškus klausimas.

Shutterstock.com nuotr./Pekinas, Uždraustasis miestas
Shutterstock.com nuotr./Pekinas, Uždraustasis miestas

Jo manymu, arba turime paskelbti savo principus ir jų laikytis, o vienas iš to veiksnių – partnerių euroatlantinių valstybių būrimas, arba viso to reikėjo nė nepradėti.

„Dabar mes pasirinkome trečią variantą, patį blogiausią. Mes pradėjome ir dabar prezidento lūpomis pasakome, kad mes turbūt suklydome. Tai yra pats blogiausias variantas. Nėra atsakymo į klausimą, ką mes dabar turime daryti. Mes turime labai gerai pergalvoti savo politiką, pergalvoti santykius tarp valdžios šakų vien jau tam, kad nepadarytume naujų klaidų“, – pažymėjo S.Spurga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min