Dabar populiaru
Publikuota: 2018 spalio 25d. 14:01

E.Žiobienė pradeda dramos Kaune tyrimą: „Kodėl vaikai grąžinti, jei teismas nusprendė kitaip?“

Edita Žiobienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Edita Žiobienė

Kauniečių šeimos dramą, kai iš galimai smurtavusių tėvų buvo atimti du mažamečiai vaikai, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė stebėjo tarsi iš šalies. Tačiau 15min ji teigė savo iniciatyva pradėjusi atvejo tyrimą. Jo metu analizuos vaiko teisių specialistų ir policijos pareigūnų darbą: ar procesiniai veiksmai buvo teisingi ir teisėti. Tyrimo apimtyje kontrolierė aiškinsis ir tai, ar turėjo pagrindą trečiadienį specialistų priimtas sprendimas vaikus grąžinti tėvui.

Trečiadienį Kaune kelias valandas vykusiame atvejo vadybos posėdyje nuspręsta Eglės ir Gintaro Kručinskų vaikus grąžinti į šeimą.

Tuo metu E.Žiobienei kyla klausimas, ar šiandienė situacija šeimoje iš tikrųjų yra daug geresnė nei rugsėjį?

E.Žiobienė pažymi, kad vaikai iš šeimos buvo paimti ne subjektyviu vaiko teisių specialisto sprendimu, bet gavus teismo leidimą.

„Siekiame, kad visi vaiko teisių klausimai keliautų į teismą. Ir tai buvo padaryta. Turime suprasti, kad teismo sprendimas nėra formalus pliusiuko užsidėjimas. Teisėjas vertina visą pateiktą medžiagą ir sprendžia“, – kalbėjo E.Žiobienė.

Iš pateiktų duomenų teisėjas nusprendė, kad vaikams likti šeimoje nėra saugu.

„Dabar išeitų taip, kad buvo suabejota teismo leidimu paimti vaikus. Manau, tai yra smūgis teismams. Man tai yra neadekvatu“, – svarstė E.Žiobienė.

Politikai iš Garliavos nepasimokė

Ar tarnybų persigalvojimą galima traktuoti kaip pasidavimą visuomenės ir politikų sprendimui?

„Kai savo priimtus sprendimus vertini profesionaliai ir esi įsitikinęs jų teisingumu, politiniams spaudimams nepasiduodi. Vadinasi, tarnybos suabejojo pirmiausia savimi“, – kalbėjo E.Žiobienė.

Tačiau ji neslėpė mananti, kad visuomenės ir politikų kišimasis galėjo duoti postūmį: „Labai negerai, jei visas vaiko teisių skyrius ir visa sistema neatsilaikė.“

Didžiulį atgarsį sukėlusi iš kauniečių tėvų atimtų vaikų istorija pasiekė ir Seimą.

Čia keliamas klausimas, ar „valstiečių“ frakcijos nariai Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis neperžengė ribų galimai darydami spaudimą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Vienas iš politikų viešai socialiniame tinkle reikalavo, kad tarnybos atiduotų vaikus tėvams, nors situacija dar nebuvo visiškai išaiškinta. Tuo metu kitas veržėsi į tarnybos posėdį, kuriame buvo sprendžiama dėl vaikų likimo.

„Neigiamai vertinu, kai politikai veikia ne parlamentinės kontrolės keliu, o asmeniškai eina į konkretų įvykį. Politikai šiuo atveju labai rizikuoja. Tikėjausi, kad iš Garliavos įvykių bus pasimokyta, tačiau, matyt, visada rasis žmonių, kurie tokiu būdu darysis politinius kapitalus“, – apgailestavo E.Žiobienė.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Linas Kukuraitis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Linas Kukuraitis

15min primena, kad minėtų Seimo narių aktyvius veiksmus Kaune antradienį kritikavo ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Demokratinėse šalyse įstatymų leidžiamoji valdžia leidžia teisės aktus, o vykdomoji juos vykdo. Seimo narių dalyvavimas šiuose procesuose yra suprantamas, kitą kartą ir skatintinas. Seimo nariai yra rinkti žmonių, jie atstovauja piliečiams. Tačiau tikrai yra labai nežymi ta riba, kurią galima peržengti, kai politiniu spaudimu galima daryti įtaką sprendimams, kur lemiami žmonių likimai.

Čia turėtų būti irgi adekvatu ir sąmoningas veiksmas apriboti savo politinį veikimą ten, kur yra sukurtos teisės, procedūros ir pasitikima specialistais, kad jie padarys gerai. Jeigu teisės ir procedūros yra netinkamos, keiskime jas. Bet politiškai spausdami, kad vykdomoji valdžia darytų vienus ar kitus sprendimus dėl to, kad tai politiškai teisingai, mes galime pažeisti tiek vaiko teisių gynimo instrumentus, tiek visas kitas institucijas, kurios gina žmonių teises“, – kalbėjo L.Kukuraitis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Įbauginti tragiškų įvykių

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį išreiškė nuomonę, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos elgėsi netinkamai per didelio visuomenės dėmesio sulaukusią situaciją Kaune, kai mažamečiai vaikai buvo atskirti nuo tėvų dėl įtarimų smurtu.

S.Skvernelio teigimu, būtina stiprinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir specialistų mokymą.

E.Žiobienė tyrimus vaiko teisių srityje atlieka jau aštuonerius metus: „Vaiko teisių skyrių pažeidimų randame tikrai nemažai, sprendžiame, aiškinamės, žiūrime, ką jie turi pakeisti savo darbe. Tačiau sakyti, kad visi darbuotojai neprofesionalūs, kad nežino, kaip elgtis, švelniai tariant, negražu, neteisinga ir netinkama.“

Kontrolierė pažymėjo, kad vaiko teisių specialistai yra įbauginti tragiškų įvykių, Matuko istorijos.

„Ten irgi pirmiausia buvo atkreiptas dėmesys į sumušimą, guzą. Buvo traktuojama, kad pats vaikas susižeidė. Todėl dabar labai bijoma pražiūrėti, nes neaišku, koks bus kitas veiksmas. Niekada nežinai, kada atsitiks didžiausia nelaimė vaiko atžvilgiu. Neaišku, ką žmogus darys vaiką parsivedęs namo. Ar jam praėjo nesusivaldymas? Juk visi vaikystėje esame girdėję: „Na, tu man grįši namo“, – svarstė E.Žiobienė.

Įstatymas yra, paslaugų – ne

E.Žiobienė akcentavo, kad vaiko teisių specialisto darbas šiandien yra be galo sunkus, atsakingas ir nepavydėtinas.

„Vaiko nepaėmė – blogai, paėmė – irgi blogai. Jei tik kas, jį iškart suvalgo. Aš nieko neginu, tik sakau, kad mes konkrečią situaciją vertiname iš tam tikros laiko perspektyvos, o darbuotojas turėjo spręsti klausimą čia ir dabar. Esu klaususi darbuotojos, kodėl iš mamos paėmėt kūdikį? O ji: „Aš bijau. O jei ta moteris nepasikurs krosnies ir jis sušals? Man atsiras baudžiamoji atsakomybė.“

Dabar reikia galvoti apie visuomenės mentalitetą, paslaugas ir kaip jas finansuoti.

Mums tai atrodo hipotetinė situacija, bet vaiko teisių specialistui tai – reali grėsmė. Dauguma atvejų tai yra nuoširdžios paprastos moterys. Jos perleidžia situaciją per savo gyvenimo patirtį, profesinę praktiką, teisės aktus ir joms baisu“, – aiškino E.Žiobienė.

Ji ragino politikus ir visuomenę suprasti, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priėmimas tėra mažas žingsnis.

„Dabar reikia galvoti apie visuomenės mentalitetą, paslaugas ir kaip jas finansuoti. Ne vaiko teisių skyrius teikia paslaugas, o savivaldybė. Vilniuje, Kaune jų dar galima surasti. Bet jei įvykis būtų Varėnoje, Kėdainiuose ar dar kažkur, ten tikrai nerastume nei tėvystės kursų, nei psichologinių pagalbų. Nei dar kažko.

Kai suformuosime realių paslaugų sektorių, vaiko teisių skyriai adekvačiau reaguos į situacijas, nes žinos, per kokią sistemą tuos tėvus paleisti. Dabar kartais specialistui geriau apsidraudžiant vaiką laikyti pas save nei palikti šeimoje, nežinant, kuo tai baigsis. Taip neadekvatumas atsiranda iš visų pusių“, – samprotavo E.Žiobienė.

Kauniečių šeimos atvejį kontrolierė išnagrinės ne vėliau nei per tris mėnesius: „Tai nėra vienos bylos klausimas. Iš esmės tai yra praktikos formavimas, todėl bandome aprėpti ne tik vaiko teisių sistemą, bet ir teisėsaugą.“

Geranoriškumas duos ramybę?

Ką daryti, kad nesusipratimų tarp šeimų ir vaiko teisių gynėjų kiltų kuo mažiau?

Na, ateis į jūsų namus. Ir kas? Susėsite, padiskutuosite ir žmogus ramus išeis, žinos, kad pas jus viskas gerai.

E.Žiobienė pataria pirmiausia nebijoti tarnybų ir bendradarbiauti.

„Na, ateis į jūsų namus. Ir kas? Susėsite, padiskutuosite ir žmogus ramus išeis, žinos, kad pas jus viskas gerai. Neigimas, neadekvatūs veiksmai visada veda į sudėtingumą. Bendradarbiavimas ir geranoriškumas duoda visai kitą rezultatą.

Norvegijoje šeima, kuri bendradarbiauja, priima paslaugas, sprendimą gauna greitai ir nereikia kelti skandalų per Lietuvos spaudą“, – palygino E.Žiobienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Kviečiame anties

Video

16:44
03:16
03:00

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min