Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 22d. 10:44 , Atnaujinta: 2019 gegužės 22d. 12:32

R.Karbauskis: G.Nausėdai tapus prezidentu, santykiai su prezidentūra keistųsi

Ramūnas Karbauskis, Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Ramūnas Karbauskis, Gitanas Nausėda

Jei Gitanas Nausėda taps prezidentu, santykiai su prezidentūra pasikeis, sako „valstiečių“ (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. Trečiadienį į LVŽS ir „socdarbiečių“ (LSDDP) frakcijų posėdį atvykęs pretendentas į prezidentus ekonomistas G.Nausėda tikino, kad nesiekia paramos, o mato reikiamybę atsakyti į rūpimus klausimus. Kandidatas skeptiškai atsiliepė apie valstybines vaistines ir kitus tokio pobūdžio rinkos dalyvius, išreiškė abejonę dėl antikorupcinių teismų steigimo, teigė manantis, kad Europos Vadovų Taryboje Lietuvai ir toliau turėtų atstovauti prezidentas, o ne premjeras.

12.32 val. papildyta R.Karbauskio komentaru.

„Aš esu įsitikinęs, kad geriausiai Lietuvos interesams galėtų atstovauti Lietuvos Respublikos prezidentas“, – teigė G.Nausėda. Anot jo, Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimuose socialinius, ekonominius klausimus sunku atriboti nuo užsienio politikos klausimų.

„Ten iškyla ir dvišalio bendradarbiavimo ir dvišalių santykių klausimai. Būtų nelabai gera praktika, jeigu vieną kartą ten važiuotų Lietuvos Respublikos prezidentas, kitą kartą važiuotų ministras pirmininkas, nes santykių palaikymo prasme ir draugiško ryšio įtvirtinimo prasme, nuoseklumo ir tęstinumo prasme, ko gero, vis dėlto prezidento lyderystė čia turėtų būti neabejotina“, – pabrėžė jis.

Būtų nelabai gera praktika, jeigu vieną kartą ten važiuotų prezidentas, kitą kartą – ministras pirmininkas.

Jei taptų prezidentu, G.Nausėda žadėjo užsienio politiką derinti su ministrų kabinetu ir į užsienio forumus nešti tik sutartą poziciją.

Paminėjo „atskirų pareigūnų iniciatyvas“

„Norėčiau išvengti to, kas pastaruoju metu kartas nuo karto kildavo, kai atskiri pareigūnai imdavosi iniciatyvų, kaip antai atgaivinti tarpvyriausybinę darbo grupę, kaip antai pasisakyti Izraelio sostinės klausimu [...]. Man atrodo, kad būtų daug efektyviau, jei šituose forumuose arba susitikimuose aukščiausi valstybės pareigūnai, iš anksto aptarę konkretų klausimą, turėtų vienodą poziciją“, – kalbėjo pretendentas į prezidentus.

Atsakydamas dėl 2019-aisiais pradėtos įgyvendinti pensijų reformos, G.Nausėda teigė, kad padaryta neblogų sprendimų: „Ypatingai perkeliant „Sodros“ dalį įsipareigojimų į valstybės biudžetą, kas leidžia šiek tiek lengviau manevruoti bazinės pensijos dydžiu, tam tikrais laikotarpiais užtikrinti spartesnį pensijos augimą negu vidutinis darbo užmokestis.“

G.Nausėdą, kaip pats teigė, neramina „Sodros“ ir privačių pensijų fondų supriešinimas.

„Šitaip priešinant ir suponuojant nuomonę, kad tik Sodra gali užtikrinti orią senatvę, mes šiek tiek klaidiname žmones“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad geriausio rezultato galima pasiekti tik derinant visas tris pensijų pakopas bei kuriant profesinius pensijų fondus.

Trikdanti pensijų reforma

Pensijų reforma, G.Nausėdos manymu, buvo pristatyta taip, kad gyventojai liko sutrikę, tad dalis nustojo kaupti ar pasitraukė į „Sodrą“.

G.Nausėda teigė palaikantis idėją stiprinti savivaldybių galias, pažymėjo, kad regionai neturi finansinio savarankiškumo, disponavimo žeme teisė – atribota, Užimtumo tarnybos veikla esą neatitinka vietos gyventojų poreikių.

„Labai norėtųsi suaktyvinti regionų plėtros tarybas, suteikti joms organizacinį kūną, nes dabar tai atrodo panašu į pasikalbėjimų formą“, – dėstė kandidatas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Ramūnas Karbauskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Ramūnas Karbauskis

Jis tvirtino visada pasisakantis už viešojo sektoriaus optimizavimą, tačiau optimizavimo kontekstas esą turėtų būti platesnis nei vien tik kaštų ir naudos analizė.

„Aš sutikčiau dėl viešojo sektoriaus ar valstybinio verslo kūrimo tose srityse, kurios yra aiškiai monopolinės ir kuriose mes galime turėti geresnį rezultatą suteikdami šio verslo galimybes savivaldybių arba valstybės institucijoms. Tačiau esu ganėtinai skeptiškas dėl įvairių valstybinio verslo formų – nesvarbu, ar tai būtų prekybos tinklai, ar tai būtų bankai, ar tai būtų vaistinės, ar kiti panašūs dalykai“, – kalbėjo G.Nausėda.

Skeptiškai atsiliepė apie valstybės kišimąsi į rinką

Jis teigė, kad savaime valstybinio rinkos dalyvio egzistavimas nėra blogis, bet pridūrė bijantis, kad valstybiniai rinkos subjektai turės pernelyg didelės įtakos valdžios sprendimams – jiems bus sudarytos išskirtinės sąlygos kitų rinkos dalyvių atžvilgiu. Tai esą yra konkurencijos teisės pažeidimas.

Kalbėdamas apie „Valstybės pažangos strategiją 2030“, kandidatas į prezidentus sakė manantis, kad reikia išsiaiškinti, kaip ši strategija įgyvendinama ir grįžti prie šio klausimo.

Lietuva, anot G.Nausėdos, pasirinko tokį mokesčių reformos modelį, kuris užprogramuoja stabilų biudžeto pajamų ir BVP santykį artimiausius trejus metus.

„Jeigu jis ir didėja, tai atleiskit, didėja procentiniu punktu, kas neatrodo labai rimta atsižvelgiant, kokias ambicijas mes puoselėjame išlaidų srityje“, – kalbėjo G.Nausėda. Jis kėlė klausimą, kaip mes užtikrinsime išlaidų didėjimą, o pajamų – ne.

Kandidatas siūlė pasiekti, kad per penkerius metus biudžeto pajamos išaugtų 2,2 mlrd. eurų.

Siūlytų kurti Teisingumo tarybą

G.Nausėda pasisakė už kai kurias „valstiečių“ siūlomas teismų sistemos reformas – už tai, kad būtų kuriamas civilinio turto konfiskavimo institutas, kad nuteistiems už korupciją galiotų apribojimai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

„Šiek tiek abejonių turiu, ar mums būtinai reikia antikorupcinio teismo. Manau, ko mums dabar labiausiai reikia – teisėjų specializavimo konkrečiose srityse“, – dėstė pretendentas į prezidentus, ragino aktyviau naudoti mediacijos instrumentą, taip sumažinant teismų krūvius.

Šiek tiek abejonių turiu, ar mums būtinai reikia antikorupcinio teismo.

„Teismų sistemoje mes tikrai turime pakankamą autonomiją ir savarankiškumą, bet nematau teismų sistemos atsivėrimo visuomenei“, – kalbėjo G.Nausėda.

Anot jo, teismų sistema „verda savo sultyse“, o Teisėjų taryba esą yra pakankamai uždaras organas.

Siekinys, pretendento įsitikinimu, būtų įkurti dar vieną instituciją – Teisingumo tarybą, kurią sudarytų visuomenininkai, akademikai, „Transparency International“, Vilniaus universitetas, Žurnalistų sąjunga.

„Kuri imtųsi kitų atsakomybių, nebūtinai susijusių su paskyrimais, o pirmiausia su teismų aiškinamojo darbo visuomenei apie teismų veiklą, apie problemas, kurios teismuose kaupiasi“, – komentavo G.Nausėda.

Džiugesys dėl premjero pastangų santykiuose su Lenkija

Atsakydamas į klausimą dėl santykių su Ukraina, Lenkija, Latvija, pretendentas tikino, kad turime plėtoti santykius su kaimynais, išreiškė džiugesį dėl premjero Sauliaus Skvernelio indėlio – esą neliko ypatingų kliūčių gerinti santykius su Lenkija.

Tiesa, jo manymu, su Lenkija reikėtų daugiau bendradarbiauti energetiniais, gynybos klausimais.

„Aš pasisakau už reguliarias konsultacijas Baltijos valstybių prezidentų, kurios leistų pasiekti geresnės koordinacijos, ypatingai į išorę. Būtumėme kur kas mažiau sutrikę, kuomet vienas iš prezidentų nuspręstų apsilankyti,pavyzdžiui, Maskvoje ir mes žinotume tikrąsias to apsilankymo priežastis“, – dėstė G.Nausėda.

Jis patikino, kad su Ukraina draugiški santykiai bus plėtojami toliau, o Rytų partnerystės politikoje ji bus kertinė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis ir Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis ir Gitanas Nausėda

Ligoninių tinklo pertvarka – „iš viršaus“

Reikšdamas nuomonę apie valdančiųjų įgyvendinamą sveikatos politikos pertvarką, G.Nausėda pažymėjo, kad medikų – slaugos darbuotojų, gydytojų – algos turi augti ir žadėjo tapęs prezidentu, jei taip nutiks, „atidžiai kontroliuosiąs šį skaičių“.

„Dėl vaistinių. Suprantu, kad yra toks jūsų siekis. Negalėčiau pasakyti, kad esu labai entuziastingai nusiteikęs dėl valstybinių vaistinių, nežinau, kuo jos esmingai pakeistų situaciją, – svarstė kandidatas į prezidentus.

– Žiūrėkim realiai. Kai kuriose ligoninėse yra kažkokia vaistinė. Jūs norite ją prievartine tvarka iškeldinti ir jos vietoje įkeldinti visuomeninę vaistinę. Ar nuo to konkurencija pagerės? Taip. Reguliuoti kainą, žinoma, galima, bet kainų reguliavimas yra kita sritis, kuriai aš, kaip ganėtinai liberalus ekonomistas, nelabai pritariu.“

Vaistų politikos srityje jis sakė nesuprantantis, kodėl asmenims neleidžiama sumokėti skirtumo, kuris nekompensuojamas, perkant brangesnį vaistą.

Tinklo reforma buvo inicijuota iš viršaus, nelabai gerai susipažinus su situacija vietose.

„Dėl ligoninių tinklo. Man taip susidarė įspūdis, keliaujant per įvairius regionus, kad vis dėlto [...] šita tinklo reforma buvo inicijuota iš viršaus, nelabai gerai susipažinus su situacija vietose“, – dėstė G.Nausėda. Jis pasakojo apsilankęs pusėje ligoninių, kurios tariamai įtrauktos į „juodąjį sąrašą“, ir tikino, kad nė vienoje, ar vienoje iš jų, nebuvo lankęsis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. O tai esą nepakenktų.

Kita į posėdį kviesta kandidatė rinkimuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos remiama Ingrida Šimonytė neatvyko.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis teigė esąs nusivylęs tokiu sprendimu.

LVŽS dėl paramos spręs ketvirtadienį

Jis kalbėjo, kad ketvirtadienį partijos valdyba rinksis ir nuspręs, kuriam kandidatui – G.Nausėdai ar I.Šimonytei – reikšti paramą, ar nereikšti nė vienam.

R.Karbauskis tikino, kad frakcijoje nuomonių yra įvairių. Vieni G.Nausėdos atsakymais esą liko patenkinti, kiti mažiau ar liko nusivylę.

Jei prezidentu taps G.Nausėda, R.Karbauskis teigė manantis, kad santykiai su prezidentūra pasikeis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

„Pasikeis, nes dabar turėjom laikotarpį konftrontacijos, kuri nebuvo mūsų nei norima, nei pageidaujama. Iš karto buvo pasakyta, kad išrinko ne tuos“, – kalbėjo LVŽS lyderis.

Ir nors I.Šimonytė frakcijų posėdyje Seime nepasirodė, R.Karbauskio nuomone, jos požiūris į „valstiečius“ – panašus, „koks ir buvo iki tolei“.

„Nusivyliau tuo, kad I.Šimonytė ignoravo galimybę pasišnekėti su frakcija [...]. Buvo gausiai dalyvaujama. Tai yra proga, kada gali atsakyti į klausimus, kurie aktualūs, proga pasakyti savo kažkokias idėjas, mintis. Viena kandidatė tuo nesinaudojo. Jai neatrodo, kad tai yra svarbu“, – dėstė LVŽS pirmininkas.

I.Šimonytė į klausimus atsakė raštu

G.Nausėdos atsakymai, jo teigimu, remiasi melu.

„Pavyzdžiui, tas juodasis ligoninių sąrašas. Tai yra išgalvota informacija, kurią skleidė mūsų oponentai“, – minėjo R.Karbauskis, bet sakė negalintis dėl to pykti, kad žmogus yra suklaidintas.

Pranešusi, kad dėl laiko stokos LVŽS frakcijos posėdyje nedalyvaus, I.Šimonytė savo poziciją partijai rūpimais klausimais išdėstė raštu.

Politikė reiškė nuostabą LVŽS sprendimu kviesti ją į posėdį ir aptarti galimą paramą, priminė partijos ir frakcijos lyderio pareiškimus jos atžvilgiu, bet patikino, kad jokie išankstiniai pareiškimai netrukdys jai ateityje diskutuoti būtinais klausimais.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Ingrida Šimonytė.
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Ingrida Šimonytė.

I.Šimonytė aiškino, kad „tarp rinkiminės LVŽS programos ir pastarojo laikotarpio veiksmų bei deklaruojamų tikslų esama esminio neatitikimo“, o atsakydama dėl kovos su korupcija ir teisingumo sistemos stiprinimo, patikino, kad jos nevedžiojo ir nevedžios už rankos neaiškūs tarpininkai ir ji pati pas tokius esą nevaikšto ir nevaikščios.

Visą politikės atsakymą galite skaityti čia.

R.Karbauskis sakė už I.Šimonytę nebalsuosiąs

Sukviesti kandidatus į atvirą posėdį LVŽS frakcija nutarė po to, kai į antrąjį prezidento rinkimų turą nepakliuvo partijos remiamas premjeras S.Skvernelis.

LVŽS nurodė, kad savo paramą skirs pagal tai, kiek kandidato pozicijos atitiks partijos nuostatas, pavyzdžiui, ar kandidatas pasisakys už tai, kad Lietuvai Europos Vadovų Taryboje dažniausiai atstovautų ne prezidentas, o premjeras, kad būtų tęsiama sveikatos politikos pertvarka – įskaitant valstybines vaistines, plečiant sveikatos priežiūros įstaigų steigėjų ratą, kad būtų imtasi antikorupcinių priemonių – kuriamas civilinio turto konfiskavimo institutas, ribojamas nuteistų už korupciją dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės ir kita.

Dalį šių temų rinkimų kampanijos metu aptarė ir S.Skvernelis.

Galutinį sprendimą dėl paramos ne vėliau nei gegužės 23-ąją priims LVŽS valdyba.

LVŽS lyderis R.Karbauskis anksčiau paskelbė, kad už I.Šimonytę tikrai nebalsuos – tad balsuos arba už G.Nausėdą, arba biuletenį sugadins.

Dar prieš rinkimus I.Šimonytę bei G.Nausėdą jis vadino konservatorių kandidatais, ir ragino rinkėjus nebalsuoti už LVŽS, jei jie balsuos už G.Nausėdą.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis

LVŽS deleguotas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tikino, kad balsuos už pažįstamą kandidatą ir tokiu įvardijo I.Šimonytę.

Pastaruoju metu šių žodžių Seimo pirmininkas ginasi.

Dėl paramos spręs „socialdarbiečiai“

Prezidento rinkimai vyks sekmadienį, išankstinis balsavimas jau prasidėjo.

G.Nausėdai paramą rinkimuose išreiškė Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Liberalų sąjūdžio valdyba, nors tai nėra formalus partijos sprendimas.

Socialdemokratai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, partija „Tvarka ir teisingumas“ nutarė neremti nė vieno kandidato.

„Socialdarbiečiai“ sprendimą dėl paramos žada priimti trečiadienio vakarą.

Komentarai: 21

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

10:20
01:22
00:55

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas

Visi į lauką!

Parašykite atsiliepimą apie 15min