Naujajai S.Skvernelio frakcijai priklausys 13 Seimo narių: 10 pereis iš „valstiečių“, 3 – iš Mišrios Seimo narių grupės.
Antradienį su žurnalistais S.Skvernelis tolimesniais savo planais nesidalijo.
„Kas bus toliau šiandien gerokai per anksti kalbėti (...) Matysime, jei bus poreikis, galima svarstyti viską, bet dirbtinai politinės partijos ar politinio judėjimo tikrai nekursime, jeigu tai bus dirbtinas sprendimas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
Paklaustas, ar nesvarstoma jungtis prie jau veikiančios partijos, S.Skvernelis sakė, kad kol kas nekalbama apie tai, jog ši frakcija taptų kokios nors jau veikiančios partijos frakcija.
„Suprantu, kad buvo daug įvairiausių spėlionių viešoje erdvėje, pasisakymų. Aš asmeniškai, nežinau, ar kas iš kolegų kažkokius pokalbius vedė, galbūt ir buvo tai, aš tikrai nieko tuo klausimu nedariau, nes manau, kad pagrindinis dalykas šiandien yra frakcija (...)
Nėra net kalbos šiandien apie tai, kad prie kokios nors politinės jėgos galėtume šlietis. Aš manau, kad ne tam žmonės šitie susirinko, kad pultų į vieną ar kitą politinės jėgos glėbį“, – kalbėjo jis.
15min šaltinių teigimu, vyko pokalbiai su Lietuvos žaliųjų partija (LŽP) ir šios atstovams naujos frakcijos nariai atsakymą dėl bendros ateities žadėjo pateikti iki penktadienio.
Dotaciją galėtų gauti LSDDP dėka
Naują frakciją įkūrę parlamentarai liko be finansavimo šaltinio: nepriklauso jokiai partijai, tad į valstybės dotaciją pretenduoti negali.
Tai galėtų įvykti, bet tik tokiu atveju, jeigu S.Skvernelis su bendražygiais įkurtų naują partiją.
Pagal įstatymą, Lietuvoje valstybės dotaciją gauna ne mažiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, surinkusios partijos.
Ilgus metus pinigai buvo skiriami tik rinkimuose dalyvavusioms partijoms, tačiau viskas pasikeitė 2018 metais valstybės pinigų įsigeidus nuo socialdemokratų atskilusiems ir LSDDP įkūrusiems politikams.
Jų apetitą kiek apmažino valdančiųjų siūlytus Politinių partijų įstatymo pakeitimus vetavusi tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tačiau jos veto, kurio valdantiesiems nepavyko atmesti, tik nukėlė dotacijos mokėjimą rinkimuose nedalyvavusiai LSDDP.
Tad dabar dotaciją gali gauti ir rinkimuose nedalyvavusios partijos.
Jeigu būtų įregistruota nauja partija, turinti frakciją Seime, jai būtų skiriami valstybės biudžeto asignavimai iki kitų Seimo rinkimų.
„Jeigu būtų įregistruota nauja partija, turinti frakciją Seime, jai būtų skiriami valstybės biudžeto asignavimai iki kitų Seimo rinkimų.
Jeigu tokia partija būtų reorganizuota susijungimo būdu su kita politine partija, kuri gauna valstybės biudžeto asignavimus, tai jai valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas būtų nutrauktas“, – 15min paaiškino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.
Tačiau Politinių partijų įstatyme nenumatyta tokia galimybė, kad dotacija būtų skiriama jau įkurtai ir asignavimų negaunančiai partijai, į kurią įstoja Seimo nariai.
„Jei frakcijos nariai stotų į tokią partiją, kuri jau yra veikianti šiuo metu, bet dotacijos negauna, tokia partija jos gauti nepradėtų nepriklausomai nuo to, kad prie jos prisijungė nariai iš parlamentinės frakcijos“, – pabrėžė I.Ramanavičienė.
VRK valstybės biudžeto asignavimus politinėms partijoms skirsto du kartus per metus – lapkričio 15 dieną ir balandžio 15 dieną.
