Dabar visiems aišku?
Vienas „Facebook“ vartotojas pasidalijo dar negirdėta sąmokslo teorija. Jis sugalvojo susieti poligono Kapčiamiestyje planus su IKEA ir Lietuvos miškais.
„Lietuvai reikia poligono, ar vis dėlto IKEA reikia priežasties iškirsti supirktus miškus? Jau turbūt šiandien ir durnam aišku, dėl ko taip draskomasi dėl to poligono… Geras „atkatas“ kažkam nusimato.
O tuo tarpu lenkai pasiuntė mūsų idiotus ** su savo poligonu… Lenkams jų miškai ir gamta svarbiau už IKEA interesus!
Ačiū tiems seimo nariams kurie šiai aferai nepasirašė (kalba netaisyta – red. past.)“, – samprotavo jis.
Kas slepiasi už tokių teiginių?
Kai kurie socialinių tinklų vartotojai pastaruoju metu atkreipė dėmesį į IKEA priklausančius miško plotus Lietuvoje. Panašu, jog buvo tik laiko klausimas, kada jie bus susieti su planuojamu poligonu Kapčiamiestyje, nes ši tema buvo aktyviai išnaudojama manipuliacijoms ir siekiant kelti nepasitikėjimą Lietuvos valdžia.
Nėra įrodymų, kad poligono steigimas kaip nors susijęs su bendrove ar kad miškų kirtimas poligono vietoje galėtų būti vykdomas dėl jos interesų.
Ši sąmokslo teorija turi kelis ramsčius: su IKEA susijusi įmonė yra didžiausia miško savininkė Lietuvoje, o planuojamo poligono vietoje teks iškirsti dalį medžių. Tad tikslas aiškus – susieti šiuos du dalykus, toliau keliant nepasitikėjimą jais abiem.
Tokioms manipuliacijoms jautrūs internautai retai kada susirūpina Lietuvos gynybiniu pasirengimu ar saugumu, tačiau itin dažnai „rūpinasi“ šalies miškais.
15min ne kartą paneigė įvairias manipuliacijas ir dezinformaciją apie Kapčiamiesčio poligoną. Kad ir kaip būtų keista, socialinių tinklų vartotojas, kuris išdėstė tokį teiginį, ir jam pritariantys internautai ir anksčiau skelbė dezinformacija apie poligoną.
Taip pat skaitykite: Manipuliacijos dėl poligono netyla: internautai jau užsimena apie Lietuvos okupaciją
Taip pat skaitykite: Internautai nerimsta ir vėl kelia jau atsakytus klausimus apie poligoną: kokią žalą jis iš tiesų keltų?
Taip pat skaitykite: Įsibėgėjo kampanija prieš poligoną: kariuomenė įspėja, kad tai – manipuliacija
IKEA ir Lietuvos miškai
Kaip 2019 m. išsiaiškino portalas delfi.lt, didžiausia miškų savininkė Lietuvoje – IKEA, kuri per savo valdomą bendrovę „IRI Investments Lithuania“ yra supirkusi 27 tūkst. hektarų miškų.
Kaip dabar galima rasti UAB „Ingka Investments Lithuania“ (buvusios „IRI Investments Lithuania“) puslapyje, bendrovė vis dar valdo apie 27 tūkst. hektarų miško visoje Lietuvoje.
2020 m. buvo įvestas ribojimas, pagal kurį vienas savininkas Lietuvoje negali įsigyti daugiau nei 1,5 tūkst. hektarų miško.
Tačiau IKEA grupės įmonė ir toliau valdo gerokai didesnę teritoriją, nes įstatymas neveikia atgaline data ir nenumato prievolės sumažinti jau įgytą plotą. Kaip pastebi „Verslo žinios“, šis ribojimas apsunkina ir potencialų turimo miško pardavimą kitiems savininkams, dėl to didžiausi savininkai metai iš metų išlieka tie patys.
Kaip anksčiau rašė 15min, pasirodžius žiniai apie būsimus draudimus, IKEA nustojo pirkti miškus Lietuvoje. Bendrovės atstovai tvirtino, kad suprato visuomenės valią dėl miškų pirkimo ir būtent dėl to nusprendė sustabdyti įsigijimus Lietuvoje dar prieš įsigaliojant ribojimams.
Visgi Švedijos įmonė „IKEA Forestry Investment“ vasarį gavo leidimą įgyti 14,6 tūkst. hektarų miško turinčią ir antrą pagal dydį juridinę miško valdytoją UAB „Euroforest 2“. Kaip rašo „Verslo žinios“, taip „IKEA Forestry Investment“ tampa antra didžiausia juridine miško valdytoja Lietuvoje po „Ingka Investments Lithuania“, kuri taip pat yra susijusi su IKEA tinklu.
Pati bendrovė teigė, kad tokiems sandoriams draudimas dėl 1,5 tūkst. hektarų negalioja.
Taigi su IKEA susijusi įmonė iš tiesų yra didžiausia miško valdytoja Lietuvoje. Tačiau tokie miško teritorijų pirkimai neturi nieko bendro su poligono steigimu ir procesu, kaip bus įgyjama poligonui reikalinga žemė. Be to, bendrovių pagrindinis tikslas yra vystyti savo verslus, o poligonas steigiamas tenkinant gynybos poreikius.
Kodėl statomas poligonas?
Seimas praėjusią savaitę žengė pirmą žingsnį steigiant Kapčiamiesčio poligoną. Pristatydamas projektą krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas aiškino, kad poligonas būtinas augant karių ir technikos skaičiams.
Ministras priminė ir tikslą sukurti per 20 tūkst. karių nacionalinę diviziją su artilerijos vienetais, tankais, pėstininkų kovos mašinomis iki 2030-ųjų.
Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija (KAM), naujas poligonas yra būtinas, nes dabartinių devynių nebeužtenka augančiai kariuomenei ir NATO sąjungininkams. Pabradės poligone treniruojasi JAV kariai, o Rūdninkų poligonas bus skirtas Vokietijos brigadai. Kiti poligonai fiziškai nepajėgūs sutalpinti didesnių pajėgų.
Be to, naujas poligonas yra esminis elementas įgyvendinant NATO įsipareigojimus ir vystant nacionalinę diviziją iki 2030 metų, o Rusijos grėsmė reikalauja realių gynybinių pajėgumų.
Numatomo poligono vietą KAM motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuri yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Teritorija ir miškai
Pagal projektą, poligono įkūrimas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu. Numatyta, kad jo teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų.
Kaip numatoma projekte, įrengiant poligoną netaikomi teritorijų planavimo, statybų, miškų, saugomų teritorijų ir kituose įstatymuose numatyti reikalavimai.
Į karinio poligono teritoriją patenka 13 sodybų ir apie 800 miško paskirties sklypų, kurie bus išpirkti iš savininkų. Numatytoje karinio mokymo teritorijoje, skirtoje tik manevravimams – 77 sodybos. Šį turtą savininkai galės pasilikti arba parduoti.
R.Kaunas balsavimo dėl poligono metu priminė, kad teritorijoje bus kertama tik nedidelė dalis miškų, jie bus atsodinami kitose poligono vietose, o šiuo metu miško savininkai gali vykdyti plynus kirtimus. Jo teigimu, saugomos teritorijos bus dar saugesnės, nes čia bus ribojama ūkinė veikla.
Kaip nurodo KAM, kirtimai būtų atliekami tik tiek, kiek reikia užtikrinti padalinių ir karinės technikos pravažumą, manevravimą, taktinį judėjimą bei šaudyklų įrengimą.
Įstatymu būtų įsipareigojama įrengiant poligoną siekti kuo mažesnių neigiamų aplinkos būklės pokyčių. Jei žalos išvengti nepavyksta, ji turi būti kompensuojama – prarastoji gamtinė vertė ir funkcija atkuriama per kuo trumpesnį laiką.
Poligono teritorijoje paimtų visuomenės poreikiams žemės sklypų naudojimo paskirtis bus keičiama į kitos paskirties žemę ir nustatomas naudojimo būdas – teritorija bus skirta krašto apsaugos tikslams pagal specialaus įstatymo nuostatas.
Karinio poligono teritorijoje esantys žemės sklypai patikėjimo teise bus valdomi KAM.
Karinio mokymo teritorija Lietuvos kariuomenei suteikiama neterminuotai naudotis karių ir karinių vienetų mokymui bei pratyboms, nekeičiant miškų ūkio paskirties ir išlaikant žemės pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.
Nevykstant karinėms pratyboms visuomenė turės teisę nevaržomai lankytis ir karinio poligono, ir karinėje mokymo teritorijose.
Įspėjo dėl manipuliacijų
Kaip pastebėjo Lietuvos institucijos, nemaža dalis manipuliacijų, naudojamų socialiniuose tinkluose prieš poligono statymą, susijusios su aplinkosaugos temomis.
R.Kaunas patikino, jog dezinformaciją ir „populistinę propagandą“ dėl nesaugumo, neva plynai kertamų miškų, skleidė net kai kurie Lazdijų politikai.
Lietuvos kariuomenė dar metų pradžioje įspėjo dėl plintančių melagienų.
„Daugiausia apeliuojama į emocijas, kad kuo daugiau žmonių emocijas sužadintų. Mes suprantame tą jaudulį žmonių, kad jiems tikrai rūpi ir švarus oras, ir gamta, ir miškas, ir jų gėrybės, ir apskritai gyvenamoji vieta“, – sakė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė.
„Bet iš tikrųjų tie dalykai yra stipriai išnaudojami melagienoms kurti, teigiama, kad visi miškai bus iškirsti, visas poligonas bus iškirstas arba kad poligono išvis nebus – bus tik iškirstas miškas, jis parduotas ir kažkas pasiims tuos pelnus“, – kalbėjo ji.
Tuomet tokių pranešimų ji nesiejo su priešiškų valstybių kišimusi: „Yra įsijungę tie veikėjai, kurie visais valstybei svarbiais klausimais kalba, kursto aistras ir manipuliuoja informacija. Manipuliacija yra viena iš propagandos technikų, pasakoma lyg ir tiesa, bet neparodoma kita medalio pusė“.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Remigijus Bridikis perspėjo, kad „išorės veikėjai bando pasinaudoti esama susijautrinusia situacija ir per skirtingas socialines platformas platinti žinutes, kurios tarsi dar didesnę prieštarą stiprintų“.
Anot jo, iš išorės norima paveikti vietos gyventojų poziciją.
R.Bridikis pastebėjo, kad poligono kontekste stebimos iš viso trys interesų grupės – be išorės įtakos, dar veikia vietos gyventojai, turintys konkrečių lūkesčių, ir žmonės, tiesiogiai nesusiję su vietos reikalais, tačiau siekiantys aitrinti situaciją.
„Matome susidomėjimą asmenų, kuriuos vadiname importuojančiais į Lietuvą, į mūsų regioną Rusijos režimo naratyvus. Tokių propagandistų, tokių prašalaičių, kurie suinteresuoti, kad kiltų didesnė įtampa, kurie būtų prisijungę prie vienos ar kitos besiformuojančios tam tikros diskusijos ar konflikto eskalacijos, tai tokių žmonių, žinoma, yra“, – sakė VSD vadovas.
Internauto įrašas iš esmės atitinka institucijų vertinimus. Remiantis teiginiais apie miškų kirtimus siekiama apeliuoti į emocijas. Be to, internautas savo gyvenamąja vieta nurodo Sankt Peterburgą, tad nėra tiesiogiai susijęs su poligono steigimu, kaip vietos gyventojai. Jis net nėra susijęs kaip Lietuvos pilietis, nes šalyje negyvena.
Tačiau „Facebook“ vartotojas dažnai skelbia įrašus, iš kurių akivaizdu, kad yra prokremliškų pažiūrų. Skleisdamas tokias sąmokslo teorijas jis siekia kiršinti vietos ir šalies bendruomene, kelti nepasitikėjimą Lietuvos valdžia ir taip pat yra palankus Rusijai.
Lenkijos vaidmeniu taip pat manipuliuojama
Lenkijai atmetus idėją su Lietuva steigti bendrą poligoną, internete pasirodė įvairių manipuliacijų. 15min jas išsamiai aprašė kitoje faktų patikroje.
Taip pat skaitykite: Lenkija nestatys bendro poligono su Lietuva: ar tikrai buvo nesutarta ir jį teks atitraukti?
Internauto teiginiai, esą Lenkija „pasiuntė“ lietuvius ir bendro poligono idėją, o Lenkijos valdžiai „jų miškai ir gamta svarbiau už IKEA interesus“, yra manipuliacijos.
Svarbu pažymėti, jog Lenkija plačiai nekomentavo savo sprendimo atmesti šią idėją. Šalies gynybos viceministras pakomentavo, jog „Lenkija tuo visiškai nesuinteresuota“.
Tačiau Lenkijos gynybos ministerija greitai patikslino savo poziciją, jog šalis remia Lietuvos planus įsteigti poligoną, o jos kariuomenė ateityje dalyvautų bendrose pratybose. Be to, niekada ir nebuvo tartasi, jog šalys statys bendrą poligoną, apie tokią idėją buvo tik užsiminta.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Tarp planuojamo poligono Kapčiamiestyje ir baldų gamintojos IKEA nėra jokių sąsajų. Tai – dar viena manipuliacija dėl poligono. Internautas pasinaudojo dviem nesusijusiais dalykais, kurie ir taip kelia daug aistrų ir nepasitikėjimo socialiniuose tinkluose ir taip sugalvojo naują jokiais faktais nepagrįstą teoriją.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
