Sekite 15min Google
Laikas keisis anksčiausią įmanomą dieną
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvoje bus atšauktas vasaros laikas – 4 val. laikrodžio rodyklę persukus valanda atgal, bus grįžta prie žiemos laiko. Pagal jį, kaip ir visos ES narės, gyvensime iki kovo pabaigos. Šiuo laikotarpiu šviesusis paros metas ryte prasidės anksčiau, o vakare truks trumpiau, palyginti su vasaros laiku.
Taip pat skaitykite: Laiko persukimas: koks poveikis sveikatai, kaip pasiruošti?
Laikrodžius jau senokai sukiojame dukart per metus, bet šiemet ne vieną nustebino jau seniai būtas faktas – laikas keičiamas gana anksti. Taip nutiks dėl kalendoriaus subtilybių. Prie žiemos laiko grįžtama paskutinį spalio sekmadienį, o šiais metais jis yra 25-oji – anksčiausia įmanoma diena. Kitas sekmadienis bus jau lapkričio 1-oji.
Žinutės apie laiko keitimą nėra tik priminimas, kad reikės nepamiršti keltis kitu metu, nei norisi kūnui. Anksčiau tekdavo patiems persukti ar iš naujo nustatyti visus turimus laikrodžius: rankinius, sieninius, pastatomus, net mobiliuosiuose telefonuose.
Dabar daugelis įrenginių – kompiuteriai, išmanieji telefonai, radijo bangomis valdomi laikrodžiai – paprastai prisitaiko automatiškai, bet mechaniniams laikrodžiams, kai kuriems prietaisams – orkaitėms, mikrobangų krosnelėms ir pan., senesniems automobiliams – reikia „pranešti“ apie pokytį.
Į tai reikėtų atkreipti dėmesį ir tiems, kuriems kaina už suvartotą elektros energiją skaičiuojama pagal dviejų laiko zonų tarifą, mat jų pradžios ir pabaigos laikas pasikeičia viena valanda. Taip pat – keliaujantiems traukiniais, autobusais, lėktuvais, jei kelionė vyksta būtent laikrodžių persukimo metu. Ankstesnis atvykimo laikas nereiškia, kad kelyje užtruksite trumpiau.
Jei sunku prisiminti, kada kaip sukami laikrodžiai, galima vadovautis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, palyginimu su sodo baldais: pavasarį jie išnešami į lauką (sukame valanda į priekį), rudenį – grąžinami vidun (valanda atgal). Anglai sako: „Spring forward, fall back“ („Pavasarį pirmyn, rudenį atgal“).
Pavasarį jaučiamas labiau
Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvesti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Pavasarį laikrodžių rodykles pasukus valanda į priekį, vakarai tampa šviesesni. Rudenį grįžus prie žiemos laiko daugiau saulės šviesos žmonės gauna rytais.
Tyrimai rodo, kad apšvietimo poveikis energijos suvartojimui dėl technologinės pažangos dabar yra nereikšmingas. Priešingai, laikrodžių persukimas sukelia ekonominių ir socialinių sunkumų, taigi panaikina bet kokią naudą. Šios praktikos kritikai tvirtina, kad ekonominis poveikis neatperka įtakos sveikatai.
Grįžimas prie žiemos laiko gali patikti tiems, kuriems labai reikia vienos papildomos valandos pailsėti. Tai prideda valandą prie vakaro laiko, tad gali džiaugtis naktinėtojai.
Taip pat skaitykite: Gyvenome ir Maskvos, ir Europos laiku: ką jo keitimas turi bendro su vabzdžiais, arkliais bei karvėmis
Tačiau, anot medikų, laiko pakeitimas net viena valanda išderina mūsų vidinį laikrodį, dėl to daugeliui sutrinka miegas, padidėja irzlumas ir depresijos ar širdies smūgio grėsmė, net susilpnėja imunitetas. Daugybei žmonių rodyklių persukimas atneša nuovargį ir ne vieną dieną po to trukdo susikaupti.
Su tuo siejamas ir kuriam laikui padidėjantis avaringumas, mat vairuotojai ne tik tampa išsiblaškę, bet ir nespėja greitai persiorientuoti prie kitų prieblandos valandų. Dėl to padažnėja ir susidūrimų su laukiniais gyvūnais.
Taip pat skaitykite: Laikas eina, o laiko keitimas lieka: kodėl niekaip nenustojame sukioti laikrodžių?
Tiesa, ne kiekvienas savijautos pokytis turėtų būti aiškinamas pasikeitusiu laiku.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos docentas dr. Vytautas Jurkuvėnas pažymėjo, kad reikšmingą neigiamą rudeninio laikrodžių persukimo poveikį rodo mažai tyrimų. Jis esą labiau jaučiamas pavasarį, kai laikas pasikeičia į kitą pusę.
Taip pat skaitykite: Papildoma valanda miego, bet kiek naudos? Mokslininkai įvertino laikrodžių persukimą
„Gali sutrikti miegas, paūmėti širdies ir kraujagyslių bei žarnyno ligos, atsirasti insultų, migrenos priepuolių ir susikaupimo problemų. Po perėjimo prie vasaros laiko taip pat padažnėja eismo įvykiai ir nelaimingi atsitikimai darbe“, – šių metų pavasarį rašė Vokietijos tinklalapis ndr.de.
Tai patvirtino ir 2024 m. kovą sveikatos draudimo bendrovės DAK atlikta apklausa.
Laikrodžių persukimas rudenį sutampa ir su apskritai trumpėjančiomis dienomis bei mažėjančiu šviesos kiekiu. Poveikio gali turėti ir darganotas oras.
Sutrukdė ir „Brexit“, ir karas
Sezoninį laiką turi ne tik Bendrijos narės, bet ir kai kurios kitos pasaulio šalys, tik jis ne visur įvedamas tuo pačiu metu.
ES narėse, taigi ir Lietuvoje, vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, 3 val. nakties laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį. Prie žiemos laiko grįžtama paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. rodykles persukant valanda atgal.
Tai yra įprotis, susiformavęs dar iki Bendrijos įkūrimo. Pirmą kartą sezoninis laikas, siekiant taupyti energiją, buvo įvestas Pirmojo pasaulinio karo metais.
Pirmuosius teisės aktus dėl vasaros laiko įvedimo ES priėmė 1980 m. Vieningos tvarkos buvo laikomasi siekiant užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą.
2000-ųjų pavasarį Lietuva, atsižvelgusi į visuomenės apklausos rezultatus, neįvedė vasaros laiko. Ruošiantis stoti į ES, to atsisakyta ir nuo 2003-iųjų laikas pavasarį bei rudenį vėl keičiamas.
Dabartinė direktyva dėl sezoninio laiko įsigaliojo 2001 m. Bet 2018-ųjų vasarį EP priėmė rezoliuciją, kuria paragino EK įvertinti šią tradiciją ir prireikus jos atsisakyti.
EK netrukus pateikė pasiūlymą nebesukioti laikrodžių ir kad valstybės galėtų pačios nuspręsti, kuriuo laiku gyventi. Gyventojų apklausoje net 84 proc. iš 4,6 mln. dalyvavusiųjų pareiškė norą laiko nebekeisti.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai ES narėms leista pačioms apsispręsti dėl laiko keitimo pavasarį ir rudenį?
Europarlamentas poziciją dėl to paskelbė 2019 m. kovą – didžiule persvara nubalsavo už tai, kad nuo 2021-ųjų laikrodžiai nebebūtų persukami ir kad valstybės pačios galėtų nuspręsti, kuriuo laiku gyventi.
Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl sezoninio laiko nesulaukta. EK nerodė iniciatyvos stumti idėją į priekį ir viskas liko po senovei.
Mat netrukus ES užgriuvo įvairios krizės – „Brexit“, COVID-19 pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą, tad planas stabdyti laiko keitimą buvo atidėtas.
