Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 12 30

Konservatorių metai: vidinės nemeilės, raumenys prieš nepaklusniuosius ir augintinės virtimas sava

Didžiausiai valdančiajai partijai – Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) – šie metai buvo intensyvūs. Ypač ryškių vyksmų susimetė metų pabaigon: iš partijos pašalintas Mykolas Majauskas, oficialiai konservatore tapo Ingrida Šimonytė, tarp kai kurių svarbiausių politikų plykstelėjo įtampos. Ką visa tai reiškia ir kuo baigsis?
Rasa Juknevičienė, Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Agnė Bilotaitė
Rasa Juknevičienė, Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Agnė Bilotaitė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Šie metai, ypač – jų pabaiga, TS-LKD buvo intensyvūs.

Klaipėdos universiteto (KU) politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, viešai matomas TS-LKD problemas lėmė kelios pagrindinės priežastys.

Viena pagrindinių jų, politologės akimis, ėjimas kadencijos vidurio link.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, 2009–2012 metais premjero Andriaus Kubiliaus patarėju dirbęs Virgis Valentinavičius mano, kad TS-LKD problemos yra kurortinės, lyginant su tuo, kas buvo anksčiau.

„Man prisimenant, kaip partijos vienybė atrodė prie A.Kubiliaus, kai beveik kiekvieną dieną frakcijoje kildavo konfliktai, kuriuose dalyvavo tokie žmonės, kaip Gintaras Songaila, Vida Marija Čigriejienė, tada buvo žymiai stipresnis krikdemiško flango balsas, krikdemai turėjo savo lyderį – Ireną Degutienę, tai tuo metu partija buvo labai susiskaldžiusi. Ir per pirmininko rinkimus, kai I.Degutienė metė iššūkį A.Kubiliui, tai buvo labai rimtas išbandymas – vėl labai sunkios krizės kontekste.

Dabartinės partijos problemos yra, mano galva, tiesiog kurortinės, palyginti su tuo, kas kažkada buvo. Taigi bendras vertinimas, kad gal partija jaučiasi gana stipri“, – sakė jis.

Pašnairuoja vieni į kitus

Tarp kai kurių ryškiausių konservatorių partijos narių justi nemažai šiokių tokių įtampų.

Metai prasidėjo po baltarusiškų trąšų tranzito skandalo į konfliktą su premjere ir partijos lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu įsivėlusio Žygimanto Pavilionio atsistatydinimu iš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko posto. Sulaukęs partijos ultimatumo Ž.Pavilionis pasvarstęs pasitraukė, o pabuvęs nuošaly lapkritį vėl sugrįžo į šį postą.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei susidūrus su krize dėl Viešojo saugumo tarnybos buvusio vadovo Ričardo Pociaus pasitraukimo iš pareigų ir 2021 metų riaušių prie Seimo malšinimo aplinkybių, kur, kai kurių ekspertų vertinimu, ji atrodė labai prastai, kritikos politikei negailėjo ne tik opozicija, bet, neoficialiuose pokalbiuose, – ir kai kurie konservatoriai.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Agnė Bilotaitė
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Agnė Bilotaitė

Dalis TS-LKD politikų Seime prastai atsiliepia apie krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiklą, su ironiška šypsena vertina jo „popsinius pasirodymus“, pavyzdžiui, interviu ir fotosesiją, kurioje jis pozavo apsirengęs žurnalo suteiktais rūbais su pažymėtomis kainomis, jo sutuoktinės Linos Anušauskienė raišką socialiniuose tinkluose, populiarumą.

Jis, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, yra populiariausias valdančiosios koalicijos atstovas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas ir Lina Anušauskienė žurnale
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas ir Lina Anušauskienė žurnale

Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje tarp A.Anušausko ir G.Landsbergio esama akivaizdžių trinčių.

Spalio pradžioje, atitardamas Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht, krašto apsaugos ministras pareiškė, kad šios šalies brigada būtų dislokuojama Lietuvoje per dešimt dienų krizės laikotarpiu ir tokios spartos visiškai pakanka.

Prieštaraudamas G.Landsbergis teigė, kad Lietuva su Vokietija vasarą susitarė dėl brigados dislokavimo šalyje, o ne šio kovinio vieneto pasirengimo atvykti į Lietuvą skubiai, jeigu to prireiktų.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis
Lukas Balandis / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Po skandalų dėl vokiečių brigados krašto apsaugos viceministro postą gruodžio pradžioje paliko konservatorius Vilius Semeška, vadovavęs dvišalei vokiečių ir lietuvių darbo grupei, skirtai derinti darbus dėl minėto sąjungininkų karinio vieneto dislokavimo Lietuvoje.

G.Landsbergiui paraginus Lietuvos ir Vokietijos vadovus paaiškinti anksčiau šiemet pasirašytą susitarimą dėl brigados dislokavimo, sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Anot jo, siūlymas peržiūrėti komunikatą – neatsakingas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Kartu naujienų agentūrai BNS perduotame komentare šalies vadovas pakvietė užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrus „pagaliau susitelkti bendram darbui su Vokietija, kad sąjungininkų brigada kuo greičiau atvyktų į Lietuvą, ir nebekelti vidinio politikavimo į tarptautinį lygmenį“.

M.Majauskas neliko skolingas

Tokių vidinių trinčių konservatoriams afišuoti nesinori, tačiau buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mykolo Majausko nepaklusnumo partijai istorija išeksponuota visapusiškai.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Mykolas Majauskas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Mykolas Majauskas

TS-LKD įpareigojus frakcijos Seime narius balsuoti tik už su Vyriausybe suderintus siūlymus kitų metų valstybės biudžetui, vienam svarbiausių parlamentinių komitetų vadovavęs politikas nepakluso.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Reklama
Kam ir kada reikalingi saulės akiniai ir dirbtinis akių drėkinimas
Reklama
Šiaulių banko grupės valdomi pensijų fondai į daugiabučių renovaciją investuoja dar 7,5 mln. eurų
Užsisakykite 15min naujienlaiškius