Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 5d. 08:59

Kremliaus interesai maskuojami diplomatija: ar Lietuvos Seimas atsilaiko?

Tarpparlamentinę diplomatiją Kremlius išnaudoja ryšiams ir įtakai plėsti, kviečia į Krymą, siūlo įvairaus pobūdžio paramą, grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime antradienį paskelbė Lietuvos žvalgyba. Mūsų šalies Seimas turi parlamentinių ryšių su Rusija grupę, tačiau jos nariai liudija, kad grupė neveiksni. Gal ją vertėtų atgaivinti ar priešingai – naikinti? Ar parlamentarai sulaukia įtartinų siūlymų?

Tarpparlamentinės diplomatijos, kaip vieno iš Kremliaus užsienio politikos įrankių, svarba, Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) teigimu, ėmė didėti nuo 2014-ųjų.

„Dėl Krymo aneksijos ir agresijos Rytų Ukrainoje daugelis demokratinių valstybių apribojo dvišalius santykius su Rusija, ir Kremlius ėmė skirti prioritetą kitiems būdams skleisti savo nuostatas ir įtaką. Kremliaus vertinimu, daugelio Vakarų valstybių vyriausybėse dominuoja prieš Rusiją nusiteikusios jėgos, tačiau į parlamentus patenka įvairesnių pažiūrų atstovų, tarp jų dažnai pasitaiko ir palankių Kremliui“, – rašoma grėsmių ataskaitoje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymas

Lietuvos žvalgybos institucijų vertinimu, tarpparlamentinė diplomatija Kremliui suteikia galimybę per palankius asmenis skleisti svarbias žinias, pasiekti įvairesnes auditorijas užsienio šalyse, daryti spaudimą dėl švelnesnės politikos Rusijos atžvilgiu tų šalių vyriausybėms ne tiesiogiai, o per jų pačių politines organizacijas ir grupes.

Veikia per palankius Kremliui asmenis

„Tarpparlamentinė diplomatija Rusijoje yra centralizuotas, autoritarinio režimo interesais veikiantis procesas, o ne savarankiška parlamentarų iniciatyva“, – skelbia VSD ir AOTD.

Rusija, žvalgybos institucijų vertinimu, tarpparlamentiniu bendradarbiavimu naudojasi megzdama dvišalius santykius, organizuodama konferencijas, kviesdama į Krymą ar siekdama tiesioginės įtakos užsienio šalių politikams bei siūlydama jiems paramą.

Per vizitus Rusijoje mezgami glaudūs neoficialūs ryšiai.

„Rusija kviečia užsienio šalių parlamentarus į Krymą, siekdama pateisinti ir įteisinti savo agresijos prieš Ukrainą rezultatus bei norėdama tarptautinei ir vidaus auditorijai pademonstruoti, kad bent jau kai kurios Vakarų šalių politinės jėgos šiame konflikte palaiko Rusiją.

Tarpparlamentinės diplomatijos formatai taip pat neretai išnaudojami siekiant įgyti tiesioginės įtakos užsienio šalių politikams – apmokamos itin komfortiškos jų ir jų šeimos narių kelionės, per vizitus Rusijoje mezgami glaudūs neoficialūs ryšiai, siūloma informacinė, finansinė ir kitokia parama“, – dėstoma grėsmių Lietuvai vertinime.

VSD vadovas: negalim uždaryti sienų

Antradienį šį dokumentą Seime pristatė AOTD vadovas pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis.

Pastarasis, paklaustas, kaip vertina Lietuvos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Rusija grupės ir jos narių veiklą nacionalinio saugumo požiūriu, ypatingų pavojų neišskyrė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darius Jauniškis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darius Jauniškis

„Turėjom atvejų, kai tam tikri parlamentarai važiavo į tam tikras asamblėjas (matyt, turėta omeny Seimo narė Irina Rozova, dalyvavusi ortodoksų asamblėjos veikloje – 15min), – kalbėjo D.Jauniškis. – Vėlgi, jeigu yra kažkokių įtarimų ar abejonių, tam yra Valstybės saugumo departamentas, į kurį galima visada kreiptis, ir mes niekada neatsisakom suteikti informacijos, ir pagalbos.“

VSD direktorius tikino nežinantis atvejų, kad tautos atstovams būtų siūlyta vykti į Krymą.

„Kita vertus, aš suprantu: mes negalim užsidaryt sienų ir tas bendravimas vis tiek turėtų būti paliktas su tais normaliais žmonėmis Rusijoje. Mes gi puikiai suprantame, kad ne visa Rusija yra blogis“, – pridūrė jis.

Pokalbiai apie geresnį ryšį su Kaliningradu

Ne pirmą kadenciją Lietuvos Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Rusija grupė. Jai priklauso 22 Seimo nariai iš įvairių frakcijų, vadovauja buvęs nepaprastasis, įgaliotasis ambasadoriaus Rusijoje parlamentaras Antanas Vinkus.

Jo iniciatyva 2017-ųjų birželį grupės nariai susitiko su tuomečiu Europos Sąjungos ambasadoriumi Rusijoje Vygaudu Ušacku.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Antanas Vinkus
Luko Balandžio / 15min nuotr./Antanas Vinkus

„Susitikimo metu ambasadorius V.Ušackas apibūdino esamą situaciją Rusijoje, jos santykius su Europos Sąjunga ir atskiromis šalimis narėmis, pasidalino įžvalgomis apie jų vystymosi perspektyvas“, – tuomet rašyta žiniasklaidai išplatintame pranešime.

Susitikimo metu esą taip pat buvo pabrėžta, kad nėra visiškai išnaudojama bendradarbiavimo su Kaliningrado sritimi galimybė pasinaudojant ES lėšomis, numatytomis Lietuvos ir Rusijos pasienio regionų bendradarbiavimo programai.

Daugiau pranešimų žiniasklaidai, susijusių su šios grupės veikla, rasti nepavyko, tad gal grupė tik formali, o iš tiesų neveikia?

K.Masiulis: grupė mirusi

„Mano vertinimu, ji yra mirusi. Bent jau aš nepamenu, kad būtų organizuotas bent kada nors koks nors susirinkimas, susitikimas“, – 15min teigė ryšių su Rusija grupės narys, konservatorius Kęstutis Masiulis, pridurdamas, kad jokio renginio nepamena jau trečią Seimo kadenciją.

Nepaisant to, K.Masiulis tikino suprantantis, kodėl Lietuvos žvalgyba tarpparlamentinę diplomatiją įvardija kaip grėsmę.

Iš rytiečių visados gali tikėtis kažkokio žvalgybinio intereso.

„Vakariečiai daugeliu atvejų yra mums sąjungininkai [...], o iš rytiečių visados gali tikėtis kažkokio žvalgybinio intereso, slapto intereso, [noro] kažkaip tave papirkti, padaryti priklausomu. Aš pats asmeniškai nesu susidūręs su tuo, bet įsivaizduoju, kad taip daroma“, – kalbėjo politikas ir patikino, kad kvietimo atvykti į Krymą taip pat nesulaukė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Masiulis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Masiulis

„Paskutinis susidūrimas [su Rusijos politikais] – Strasbūre man komandiruotėj būnant Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos sesijoje. Kadangi Rusijos delegacija sugrįžo, turėjau rimtą susikirtimą su rusais“, – pasakojo K.Masiulis, pažymėjęs, kad diskusijose oponavo Rusijos atstovams.

Seimo narys sakė nenorintis atsakyti į klausimą, ar reikėtų Seime naikinti ryšių su Rusija grupę.

„Negaliu atsakyti, nenorėčiau taip imti ir kategoriškai pasakyti į vieną ar į kitą pusę. Pagal savo charakterį ir pagal tai, kokie dabar santykiai su Rusija yra, jie tokie ir yra, kad yra sukurtos tarpparlamentinių ryšių grupės, bet jos negyvos, jokių apsikeitimų nevyksta. Arba aš nesu apie juos informuotas“, – pakartojo politikas.

V.Simulikas panoro išvysti ginkluotę

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valerijus Simulikas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valerijus Simulikas

Kitas grupės narys, Seimo „valstietis“ Valerijus Simulikas tikino, kad grupė turėtų reikšti poziciją aktualiais klausimais ir imtis didesnės iniciatyvos, pavyzdžiui, parlamentiniu lygmeniu kelti Kaliningrado apginklavimo klausimą ir siekti šią ginkluotę apžiūrėti.

„Tarpparlamentinė grupė – čia nieko blogo. Klausimas, kaip ji dirba, kiek yra komunikavimo ir pozicijos išsakymo. Kartais kultūringas pozicijos išsakymas nieko blogo neduoda, – dėstė tautos atstovas.

– Gal galėtumėm svarstyti ir patikrinti, kas Kaliningrado srityje yra su ginkluote ar dar kažkur, kad ramiau būtų ir mums kaip kaimynams. O jiems, kaip šeimininkams, parodyt geranorišką ženklą, parodant ir supažindinant, kaip iš tikrųjų yra.“

Bendrauja daugiašaliuose formatuose

Tiesa, V.Simulikas pasakojo nepamenantis, kada įvyko paskutinis grupės susitikimas.

„Neatsimenu, kada buvo susirinkimas. [...] Kadencijos pradžioje susikūrė, man atrodo, vieną posėdį turėjom, daugiau aš neatsimenu. Negaunu jokių kvietimų“, – teigė jis.

Neatsimenu, kada buvo susirinkimas.

Su Rusijos Dūmos nariais V.Simulikas pasakojo susitinkantis tik daugiašaliuose formatuose su Baltijos jūros regiono valstybėmis.

„Kadangi Rusija dalyvauja parlamentinėje Baltijos jūros konferencijoje, mes tuose formatuose susitinkam. Tai yra formatai apie ekologinius dalykus, bendrus dalykus, susijusius su Baltijos jūros valymu, priežiūra. Ten yra visų Baltijos jūrą supančių valstybių parlamentarai“, – dėstė jis ir neigė gavęs kvietimą atvykti į Krymą.

Tarpparlamentinių ryšių su Rusija grupės pirmininkas, Seimo „socialdarbietis“ A.Vinkus komentuoti grupės veiklos nenorėjo.

Daugiau informacijos apie žvalgybos nustatytas grėsmes nacionaliniam saugumui ir antradienį paskelbtą ataskaitą galite rasti čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

08:43
06:47

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

05:19
02:24
01:30

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min