Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 5d. 11:06 , Atnaujinta: 2019 birželio 5d. 13:25

Klausymai dėl LRT: neįmanomas 2021-ųjų biudžeto dydis, nesutarimai dėl valdysenos ir reklamos

Kultūros komiteto posedis Seime
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Kultūros komiteto posedis Seime

Trečiadienį Seime į Kultūros komiteto klausymus dėl naujos nacionalinio transliuotojo įstatymo redakcijos susirinkę Seimo nariai ir suinteresuotos pusės nutarė sudaryti darbo grupę. Tiesa, ne prie Seimo valdybos, kaip to prašė LRT vadovai. Klausymų metu diskusijos dalyvių pozicijos išsiskyrė dėl apmokamų rėmimo pranešimų ar politinės reklamos transliavimo, nerasta sutarimo dėl to, kaip turėtų keistis LRT valdymas. Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis atkreipė dėmesį ir į 2021 metų numanomą LRT biudžetą, kuris dėl mokesčių pertvarkos sieks 61 mln. eurų.

„Yra faktas, jeigu viskas liktų taip, kaip parašyta įstatymuose, dėl mokesčių reformos, dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skaičiavimo tvarkos pakeitimo, 2021 metais LRT biudžetas pakiltų 1,6 karto. Tai yra nerealu, visiškai prieštarautų bet kokiai logikai. Šitoj vietoj teks daryti keitimus“, – nurodė Seimo narys ir sakė, kad procentas, pagal kurį apskaičiuojamas LRT biudžetas, keisis.

Transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad šie skaičiavimai – staigmena, bet pridūrė, kad siūlymas keisti procentą – logiškas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

„Mes suprantame, kad tokio dydžio padidėjimas yra nelogiškas, ir mes suprantame, kad jis negali būti. Mes pasiūlėme, ir sutinkame su Vyriausybės siūlymu, mažinti mūsų procentą nuo GPM nuo 1,5 iki 1 proc.“, – nurodė ji.

Spragos dėl reklamos

Diskusijos pradžioje savo siūlymą pristatė parlamentarė Agnė Širinskienė, norinti neleisti LRT transliuoti kultūros ir sporto renginių, jų transliacijų rėmimo pranešimų, taip pat – atlygintinos politinės reklamos.

Anot jos, esamas reguliavimas per rėmimo pranešimus leidžia apeiti reklamos draudimą. A.Širinskienė, pažymėjusi, kad LRT biudžetas tik augs, pasieks 70 mln. eurų, tikino, kad reikės keisti nacionalinio transliuotojo biudžeto apskaičiavimo formulę.

Dabar LRT biudžetas automatiškai apskaičiuojamas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų. Šiemet jis yra 41,6 mln. eurų – beveik 7 proc. didesnis nei pernai.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis kėlė klausimą, ar LRT turėtų transliuoti politinę reklamą. Į tai atsakydama transliuotojo generalinė direktorė M.Garbačiauskaitė-Budrienė pažymėjo, kad politinės reklamos skelbimą reguliuoja ne šis įstatymas. Ji atkreipė dėmesį, kad pagal naują įstatymo redakciją siūloma koreguoti ne tik reklamos transliavimą – keičiama ir valdysena, ir biudžeto formavimas.

„LRT biudžetui tai nebus didelio poveikio. Didžiausias poveikis bus kultūros ir sporto renginiams, ypač nišiniams“, - tikino M.Garbačiauskaitė-Budrienė.

Internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė sutiko, kad apmokamos reklamos publikavimas LRT portale yra spraga ir ragino ją taisyti.

„Interneto platformoje yra konkuruojama su komercinėmis žiniasklaidos priemonėmis. Manom, kad čia lygiateisiškumo principas turėtų galioti ir šita spraga turėtų būti užlopyta, kuri per ketverius metus Seime nebuvo užlopyta, nors ir anksčiau tokių pataisų buvo registruojama“, – kalbėjo ji.

Reklamos transliavimas – būdas pritraukti rėmėjų

Spraga, anot A.Žilinskienės, yra ir dėl politinės reklamos sklaidos, kai LRT deklaruoja įkainius ir dėl reklamos konkuruoja su komerciniais transliuotojais, esą iš to susirenka didesnę lėšų dalį nei jie. To, anot Internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkės, neturėtų būti.

Kalbėdama apie rėmimo pranešimus, finansinis kriterijus, jos teigimu, neturėtų pagrindinis sprendžiant kurių renginių reklamą transliuoti. Kriterijai ir prioritetai, A.Žilinskienės nuomone, turėtų būti nustatyti LRT vidine tvarka.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kultūros komiteto posedis Seime
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kultūros komiteto posedis Seime

Seimo Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis atkreipė dėmesį, kad rėmimo pranešimo transliavimas yra būdas pritraukti renginių – kultūrinių, sportinių, nišinių – rėmėjus.

Tad siūlymas drausti rėmimo pranešimų transliavimą esą būtų „žlugdymas smulkiosios kultūros“.

VIDEO: 2019-06-05 Kultūros komiteto klausymai

Su tuo sutiko M.Garbačiauskaitė-Budrienė. Ji, cituodama Konstitucinio Teismo išaiškinimą, teigė, kad LRT finansavimas iš kelių šaltinių užtikrina visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. LRT generalinė direktorė tvirtino, kad visapusis rėmimo pranešimų transliavimo draudimas paveiks ne tik visuomeninį transliuotoją, bet ir kultūrininkus, kurie neteks galimybės ištransliuoti renginių rėmėjų.

Reikalavo darbo grupės

Kalbėdama apie atlygintinos reklamos transliavimą, M.Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad ir iš jos gautos pajamos panaudojamos kokybiškam turiniui kurti – debatų iš prezidentūros aikštės organizavimui ar Lietuvos partizanų vado laidotuvių transliacijai.

R.Karbauskis tikino, kad nenorima drausti LRT transliuoti socialinių, šviečiamųjų reklaminio pobūdžio pranešimų. Anot jo, už tai tiesiog neturėtų būti imami pinigai.

LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis siūlė sudaryti darbo grupę ir joje išdiskutuoti ne tik su reklamos reglamentavimu susijus klausimus, bet visus, kur tikimasi pokyčių. Su tuo R.Karbauskis nesutiko. Teigė, kad tai – Kultūros komiteto reikalas ir tik jo rėmuose gali veikti darbo grupė. Jis, kreipdamasis į LRT vadovus, kėlė klausimą, ar komitetas gavo transliuotojo siūlymus dėl įstatymo projekto.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

„Gausit“, – atsakė M.Garbačiauskaitė-Budrienė, pridūrusi, kad LRT nebuvo informuota, jog tokių siūlymų laukiama.

Toliau Kultūros komitetas aptarė transliuotojo valdysenos klausimą – kad veiktų valdyba arba ji nebūtų kuriama ir keistųsi Administracinės komisijos veikimas, arba būtų naikinama ir ši komisija, veiktų LRT valdymo komitetai.

Nepritaria valdybos steigimui

LRT tarybos pirmininkas nurodė, kad valdysenos pakeitimai turėtų būti daromi labai atsargiai, tik gerai išdiskutavus. Dabartinis LRT valdymo modelis, jo teigimu, yra pavyzdys daugeliui Europos valstybių, saugo nuo politizavimo.

LRT taryba, kaip teigė L.Gadeikis, nepritaria siūlymui keisti LRT tarybos formavimo principus, nes jos narių kadencijos, kurias ketinama trumpinti nuo šešerių metų iki penkių, sutaptų su politiniu ciklu, esą taip pat siaurinamos tarybos funkcijos.

LRT taryba, anot jos pirmininko, nepritaria valdybos kūrimui ir ragina stiprinti Administracinę komisiją.

Klausymuose dalyvavęs Seimo narys Virgilijus Poderys pasveikino LRT norą išvengti transliuotojo politizavimo, tačiau pažymėjo, kad valdybos veikimas yra įprasta europinė praktika. Ombudsmenas, jo manymu, taip pat reikalingas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kultūros komiteto posedis Seime
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kultūros komiteto posedis Seime

Anot V.Poderio, LRT taryba nėra valdymo organas, tai esą stebėjimo organas, kai kurios jos funkcijos, jo manymu, turėtų būti naikinamos.

M.Garbačiauskaitė-Budrienė, kaip ir L.Gadeikis, reikalavo prie Seimo valdybos, ne prie komiteto, steigti darbo grupę. Ji pabrėžė, kad LRT nėra akcinė bendrovė, kad LRT taryba, kaip ir išaiškino Konstitucinis Teismas, yra aukščiausioji institucija ir vienu metu taryba ir valdyba negali veikti.

LRT siūlo stiprinti Administracinę komisiją arba kurti komitetus

Ji nesutiko su siūlymu, kad būtų keičiami LRT tarybos narių kvalifikaciniai reikalavimai. Anot jos, nariai turėtų atstovauti platesnę visuomenės dalį – nevyriausybines organizacijas, tautines mažumas, tačiau esą dėl to reikia diskutuoti.

M.Gabačiauskaitės-Budrienės teigimu, praėjusios LRT vadovybės klaidos neturėtų būti pretekstas keisti valdyseną. Ji pabrėžė, kad LRT jau dabar veikia germanišku modeliu, kai valdymas paskirstomas tarp dviejų institutų.

Ji sutiko, kad transliuotojo efektyvumą ir skaidrumą reikia stiprinti – ragino arba stiprinti Administracinę komisiją, įvairinti jos sudėtį, arba steigti specializuotus komitetus, kuriuos sudarytų nariai-ekspertai. Komitetai esą atliktų pagalbinę tarybos funkciją.

M.Garbačiauskaitė-Budrienė teigė neprieštaraujanti, kad LRT atsirastų asmuo, padedantis žurnalistams, bet nesutiko, kad tai būtų obudsmenas. Anot jos, tai turėtų būti didelėmis galiomis nedisponuojantis LRT etikos kontrolierius.

Advokatūra paragino neskubėti

Ji taip pat reiškė nuostabą LRT generaliniam direktoriui keliamais kvalifikaciniais reikalavimais. Esą jei nauja įstatymo redakcija būtų priimta, LRT negalėtų vadovauti žiniasklaidoje dirbęs asmuo.

Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis, kalbėdamas apie tai, kad naujai LRT įstatymo redakcijai po pateikimo Seime jau pritarta, paragino neskubėti. Visuomenė, anot jo, apie procesus turėtų būti informuojama ne įstatymų projektais, ne skubos tvarka. Projektai, anot jo, Seime turėtų atsidurti tik tada, kai jie išdiskutuojami darbo grupėse. Nes kitu atveju tai – „kėsinimasis į nepriklausomybės principus“.

„Kodėl jūs teigiate apie skubotumą? Žinote visą procesą, kaip jis prasidėjo? Faktas, kad skubotumo iš viso jokio nėra“, – pakeltu tonu kalbėjo R.Karbauskis.

Faktas, kad skubotumo iš viso jokio nėra.

M.Kukaitis išvadą dėl skubotumo sakė darantis dėl to, kad esminės institucijos naujai LRT redakcijai nereiškė pritarimo. Ir į tai, anot jo, turėtų būti atsižvelgta.

Kultūros komitetas nutarė sudaryti darbo grupę, jei reikės – grupes, kuriose galėtų dalyvauti visi norintys, o taip pat ir LRT atstovai. Jei reikės, bus rengiami ir dar vieni klausymai.

LRT įstatymo redakcija kelią skinasi Seime

Nauja Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo redakcija siūloma įteisinti du valdymo organus – valdybą, atsakingą už LRT valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, LRT generalinio direktoriaus priežiūrą, ir ombudsmeną, prižiūrintį, kaip laikomasi Etikos kodekso.

Taip pat siūloma trumpinti tarybos narių kadenciją ir keisti jos sudarymo tvarką, įvesti reklamos draudimą portalui, prievolę transliuoti LRT tarybos posėdžius, kasmet atlikti išorinį auditą.

Teisės akto projektą praėjusią savaitę vertino Vyriausybė – atkreipė dėmesį, kad ombudsmeno pareigybė būtų perteklinė, susiginčijo, ar LRT taryboje turėtų dirbti krikščionių katalikų atstovas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./LRT
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./LRT

Kilo diskusijų dėl siūlomos įkurti LRT valdybos – esą įstatymo projektą reikėtų koreguoti taip, kad LRT generalinis direktorius nebūtų įstumtas į interesų konflikto zoną, arba valdybos nesteigti ir vietoje to tobulinti Administracinę komisiją.

Kita alternatyva – steigti specializuotus LRT valdymo komitetus ir naikinti Administracinę komisiją bei atsisakyti planų dėl valdybos, rašė BNS.

Konstitucinio Teismo išaiškinimas

Naują įstatymo redakciją inicijavo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis bei LRT veiklą tyrusios komisijos nariai. Komisija konstatavo atskleidusi viešųjų pirkimų pažeidimų, padarytų dirbant ankstesniems visuomeninio transliuotojo vadovams.

Įstatymo redakcija atitinka komisijos išvadas, nors Seimas jų nepatvirtino.

Gegužę Konstitucinis Teismas išaiškino, kad parlamentas, sudaręs komisiją nacionalinio transliuotojo veiklai tirti, pažeidė pagrindinį šalies įstatymą.

Naujai LRT įstatymo redakcijai Seimas po pateikimo pritarė, toliau ji bus svarstoma komitetuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie 15min