Etiopė pažino ne vieną žmogų, kuris Europą pasiekė vandeniu. Jau įsikūrusi Lietuvoje ir studijuodama, prieš šešetą metų ji grįžo į Maltą savanoriauti – dirbti su pabėgėliais. Šie dalijosi šiurpiais išgyvenimais, kuriuos teko patirti palikus savo šalis ir bandant įveikti Viduržemio jūrą. „Žmonės čia atkeliauja ne kaip kolonizatoriai – dabar tai yra dažniausias politikų vartojamas žodis‟, – pabrėžė pašnekovė.
Darbą susirado pati ir per kelias valandas
Su grupe kitų žmonių ji pėsčiomis keliavo per Sacharą, kol bemaž metams atsidūrė Libijoje. Iš ten ji nelegaliai išplaukė į Maltą.
Eskedar pati patyrė pabėgėlės dalią. Lietuvon ji lėktuvu atkeliavo iš Maltos, bet ligtolinis gyvenimas nebuvo toks patogus. Gimtąją Etiopiją mergina buvo priversta palikti, kai pasinėrė į politiką. Su grupe kitų žmonių ji pėsčiomis keliavo per Sacharą, kol bemaž metams atsidūrė Libijoje. Iš ten ji nelegaliai išplaukė į Maltą. „O kaip kitaip – laivu atplaukiau, – prisiminė etiopė. – Išgyvenau…‟
Po kurio laiko ji su draugu ir vos mėnesio dukrele atsidūrė visiškai nežinomoje Lietuvoje. Vilniuje iš lėktuvo etiopai išlipo 2007 metų žiemą. Dabar pirmosios akimirkos turbūt kelia tik šypsnį, bet anuomet buvo nesaldu. Vasario pradžioje pasitiko vėjas ir šaltis. Eskedar teliko mažylę apsiausti striukele, po kuria vilkėjo tik lengvus marškinėlius, džinsai vos dengė bambą, batai buvo be kailio. Dabar ji mėgaujasi žiemomis po kojomis gurgždančiu sniegu, o tada teko iš naujo mokytis vaikščioti.
Atvykėliai iš pradžių buvo apgyvendinti Užsieniečių registravimo centre Pabradėje, netrukus persikraustė į butą Kaune. Per speigus, nemokant kalbos, neturint darbo ir ne tik neišmanant vietos tradicijų, bet ir nesuprantant, kokį maistą siūlo parduotuvėse, Lietuvoje pasirodė gūdu, bet užsispyrimas nugalėjo.
Ji stropiai mokėsi lietuvių kalbos, o vos po metų savarankiškai susirado darbą. Sykį bevaikščiodama sostinėje su dukra pasiteiravo „McDonald’s‟, ar neturėtų laisvos vietos. Net nespėjusi grįžti namo sužinojo, kad yra priimta padėti virtuvėje, o jau po kelių savaičių galėjo dirbti prie kasos aparato. Eskedar įsidarbino ir kasininke viename prekybos centre.
Ji stropiai mokėsi lietuvių kalbos, o vos po metų savarankiškai susirado darbą.
Tarptautinio verslo finansų vadybos studijos Vilniaus Gedimino technikos universitete privertė atsisakyti darbo, bet vėliau vėl įsidarbino, šįkart – vyriškų drabužių parduotuvėje, o 2012-ųjų pradžioje ryžosi pati prekiauti itališkais moteriškais drabužiais. Pavyko išsisukti be banko paskolos – į verslą ji investavo savas santaupas, dar šiek tiek pasiskolino iš artimųjų. Nuo atsakingos veiklos neatbaidė nei faktas, kad yra užsienietė ir dar pabėgėlė, nei jau du namie čiauškantys mažyliai – sūnus gimė pusmetį iki parduotuvės atidarymo.
Su dukters tėčiu keliai išsiskyrė, bet Eskedar sutiko meilę Lietuvoje. Pernai ji ištekėjo už sūnaus tėčio – lietuvio karininko, susilaukė su juo dar vieno mažylio. Jauna moteris nesitenkina vien trijų vaikų mamos vaidmeniu – šiuo metu ji siekia dar vieno diplomo, VGTU studijuoja tarptautinio verslo magistrantūroje.
