Lietuva išardė Rusijos žmogžudžių tinklą: dramatiška aktyvisto istorija atskleidžia tikruosius Maskvos metodus

Šis jo atradimas davė pradžią plataus masto, ilgalaikiam Lietuvos institucijų tyrimui. Mažumų teisių gynėjas R.Gabasovas, 2021 m. pabėgęs iš Rusijos, pasiprašė prieglobsčio būtent Lietuvoje.

Tyrimas kulminaciją pasiekė praėjusią savaitę, kai Lietuvos pareigūnai paskelbė apie devynių asmenų, kaltinamų planavus žmogžudystes ir diversijas visoje Europoje Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) nurodymu, sulaikymą.

PLAČIAU APIE TAI 15 MIN STRAIPSNĮ SKAITYKITE ČIA: „Unikali operacija“: nužudymus Lietuvoje planavusiems rusų agentams – teisėsaugos smūgis

Wikimedia nuotr./GRU

Tyrimo duomenimis, ši grupuotė Bulgarijoje padegė karinę įrangą, kuri turėjo būti išsiųsta į Ukrainą. Lietuvos policijos išplatintame pareiškime taip pat nurodoma, kad asmenys stebėjo ir karinius objektus Graikijoje.

Tarp sulaikytųjų buvo ir vyras, vyresnis nei 40 metų, sučiuptas prie R.Gabasovo namų Lietuvoje, kur jis gyvena su savo žmona ir penkerių metų sūnumi. Vyras, kaip nurodo valdžios institucijos, turi Graikijos ir Rusijos pilietybes, buvo ginkluotas pistoletu.

Anot R.Gabasovo, jis sėdėjo „McDonald's“ ir gurkšnojo kavą, kai sulaukė šiurpaus policijos skambučio: „Jūs net neįsivaizduojate, kokiame pavojuje esate.“

„Žinojau, kad Rusijos slaptosios tarnybos manimi domisi, – telefonu pasakojo aktyvistas. – Tačiau nemaniau, kad tai prieis iki žmogžudystės.“

Ši byla primena, kokią grėsmę Rusija kelia Vakarams būtent dabar, kai Jungtinės Valstijos nukreipė savo dėmesį nuo Europos rytinio flango ir karo Ukrainoje į Artimuosius Rytus. Vakarų žvalgybos tarnybos vertinimu, pagrindinis Vladimiro Putino užsienio politikos tikslas nesikeičia – jis ir toliau siekia suskaldyti NATO ir Europos Sąjungą bei susilpninti Vakarų diplomatinius ryšius.

Paraleliai Maskvos kariniams veiksmams Ukrainoje, Rusijos žvalgybos tarnybos pradėjo ir diversinę kampaniją Europoje, jos mastas per kelerius metus išaugos nuo pavienių vandalizmo veiksmų iki koordinuotų sprogdinimų, padegimų ir pasikėsinimų nužudyti.

Pagrindiniais taikiniais tapo šalys, kurios yra laikomos didžiausiomis Ukrainos rėmėjomis. Taip pat ir į kitas šalis emigravę, prieš V.Putiną nusiteikę rusai.

Lenkijoje susprogdinti geležinkelio bėgiai, kuriais į Ukrainą rieda karinė technika, Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje – supleškinti sandėliai, kuriuose buvo laikomos Ukrainai skirtos siuntos.

Ko gero, vienas pavojingiausių diversinės kampanijos epizodų susijęs su degiosiomis siuntomis, skirtomis pakrauti į siuntų bendrovės DHL lėktuvus. Du iš šių įtaisų užsidegė krovininiuose kompleksuose Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o trečiasis sprogo sunkvežimyje Lenkijoje.

Lietuvos policijos nuotr./Savaime užsidegančios siuntos

Lietuva, iš kurios ir buvo išsiųstos DHL siuntos, taip pat dalyvauja tyrime, jau suimta daugiau kaip tuzinas asmenų, daugiausia Rusijos žvalgybos tarnybų internetu užverbuotų asmenų, kuriems buvo pažadėtas piniginis atlygis.

Vakarų šalių pareigūnai pastebi, kad pašalinių asmenų įtraukimas yra tipiška Rusijos žvalgybos tarnybų strategija.

Trečiadienį Vokietijos valdžios institucijos paskelbė suėmusios Kazachstano pilietį, kaltinamą teikus Rusijos žvalgybai informaciją apie Vokietijos karinę paramą Ukrainai.

Pati Rusija ne kartą paneigė, kad jos žvalgybos tarnybos užsiima diversijomis ir žmogžudystėmis.

Tačiau Lietuvos institucijos nurodė, kad byloje, susijusioje su R.Gabasovu, išardė tinklą, į kurį buvo įsitraukę Graikijos, Ukrainos, Rusijos, Sakartvelo, Latvijos, Moldovos ir Lietuvos piliečiai.

Tyrimo metu, kaip teigiama Lietuvos policijos pareiškime, „nustatyti tiesioginiai ryšiai tarp nusikaltimo vykdytojų ir nužudymus užsakiusių asmenų, veikusių Rusijos karinės žvalgybos interesais.

„Susiduriame su hibridinio tipo nusikalstamomis veikomis, kurios faktiškai nukreiptos prieš Europos Sąjungos šalis, jų nacionalinio saugumo interesus ir asmenis, kurie vienaip ar kitaip remia Ukrainą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Saulius Briginas

„Šių nusikalstamų veikų pobūdis ir tikslai sutampa su Rusijos Federacijos tikslais“, – pabrėžė jis.

Lietuvos valdžios institucijos atskleidė nedaug informacijos apie šias operacijas. Jos nurodė, kad buvo siekiama nužudyti kelis žmones, kurie rėmė Ukrainą arba dirbo prieš Rusiją. Tokių žmonių skaičius nebuvo pateiktas.

Jų taikiniu tapo ne tik R.Gabasovas. Lietuvos pilietis Valdas Bartkevičius taip pat pareiškė, kad buvo siekiama jį nužudyti. Tai patvirtino ir valdžios institucijos. V.Bartkevičius pagarsėjo savo antirusiškais poelgiais, įskaitant sovietinių Antrojo pasaulinio karo paminklų išniekinimą ir kibiro su išmatomis pastatymą prie paminklo teroro akto aukoms Maskvoje atminti.

„Logiška, kad jie bando mane nužudyti“, – sakė V.Bartkevičius interviu telefonu iš Ukrainos, kur jis padeda šalies kariuomenei gintis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Valdas Bartkevičius

Tuo tarpu 46 metų R.Gabasovas atviravo, kad po to, kai įspėjo valdžios institucijas apie „AirTag“ sekimo įrenginį, jis buvo panaudotas kaip masalas „katės ir pelės žaidime“ su žmonėmis, kurie nori jį nužudyti.

Jo namuose ir prie jo automobilio Lietuvos policija įrengė stebėjimo kameras. Vyrui buvo liepta pranešti policijai, kada jis planuoja išeiti iš namų ir kada žada į juos grįžti.

Tačiau praėjusių metų kovą R.Gabasovas užmiršo įspėti valdžios institucijas, kad su šeima išvažiuoja iš namų, jog dalyvautų Lietuvos nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos metinių minėjimo renginiuose.

Kol jis buvo „McDonald's“ restorane, ginkluotas vyras užsiėmė poziciją prie jo namų. R.Gabasovas teigė, kad policija jam pasakė, jog vyras, kurį galiausiai sulaikė, buvo tinkamai apsirengęs ir pasiruošęs, prireikus laukti kad ir visą naktį, kol R.Gabasovas sugrįš. Tačiau daugiau detalių nepateikė.

Šią savaitę pirmą kartą paskelbta apie jo ir kitų šio tyrimo įtariamųjų sulaikymą.

R.Gabasovo teigimu, policija pasiūlė jam dalyvauti liudininkų apsaugos programoje, tačiau jis atsisakė, nes nenorėjo atsitraukti nuo savo aktyvizmo veiklos. Vyras agituoja už savo gimtosios Baškirijos, iš esmės musulmoniško regiono centrinėje Rusijoje, nepriklausomybę. Atsakydamos į tai, valdžios institucijos paskelbė atlygį „už jo galvą“ ir įtraukė jį į Rusijos teroristų sąrašą. Kovą R.Gabasovas už akių buvo nuteistas 14 metų kalėjimo.

Nepaisant Lietuvos įvykdytų sulaikymų, aktyvistas nesitiki, kad grėsmė sumažės.

„Ši istorija baigsis tada, kai žlugs Putino režimas“, – sakė jis.

Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.