Nuo 1992 metų, kai gyventojų skaičius Lietuvoje buvo pasiekęs maksimumą (3 706 299), iki šių metų pabaigos gyventojų šalyje sumažėjo beveik 22 proc.
Kaip nurodo Valstybės duomenų agentūra, šiuo metu Lietuvoje yra 2 895 826 nuolatiniai gyventojai.
Gyventojų skaičiaus mažėjimas mūsų šalyje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Kaip rodo Bendrijos statistikos agentūros Eurostat duomenys, per dvidešimt metų nuo 2004-ųjų, gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 15 proc. Prastesnė padėtis tik Latvijoje (−18 proc.) ir Bulgarijoje (−17 proc.).
Viena pagrindinių depopuliacijos priežasčių – neigiama natūrali gyventojų kaita.
Pernai Lietuvoje gimė daugiau nei dukart mažiau vaikų nei prieš 30 metų.
Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje gimė daugiau nei dukart mažiau vaikų nei prieš 30 metų.
Didžiausias gimstamumas Lietuvoje fiksuotas 1990 metais – siekė 56,9 tūkst. kūdikių.
Pernai fiksuotas kol kas mažiausias gimusiųjų skaičius nuo Nepriklausomybės atkūrimo – 19 tūkst. naujagimių.
Palankiausia demografinė pusiausvyra, užtikrinanti kartų kaitą, yra tada, kai suminis gimstamumo rodiklis (tikimybinis rodiklis, parodantis, kiek gyvų vaikų per visą savo gyvenimo vaisingą laikotarpį (15–49 metų) pagimdytų moteris, jeigu gimstamumas kiekvienoje amžiaus grupėje išliktų nepakitęs) siekia bent 2,1.
Mūsų šalyje jis kasmet mažėja.
2020-aisiais suminis gimstamumo rodiklis buvo – 1,48, 2021-aisiais – 1,34, o 2023 metais – 1,18.
Bendrasis gimstamumo rodiklis Europos Sąjungoje 2023-iaisiais buvo 1,38 kūdikio vienai moteriai, kai metais anksčiau – 1,46 naujagimio.
