Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 03, 20:49

Lietuvoje radosi neįleidžiamų Rusijos piliečių užtarėjų: susirūpino dėl jų teisių

Baltijos šalių ir Lenkijos sprendimai uždaryti sienas Rusijos piliečiams, išskyrus tam tikras išimtis, tiko ne visiems. Socialiniuose tinkluose pasirodė kritikos, esą taip pažeidžiamos žmogaus teisės ir demokratijos principai, šis žingsnis prilyginamas rusofobijai, fašizmui ir tarptautiniams nusikaltimams. Tokia interpretacija klaidinga, mat gauti vizą ar būti įleistam į kitą valstybę nėra žmogaus teisė.
Rusijos turistai
Rusijos turistai / 123RF.com nuotr.

Šis naratyvas atitinka Rusijos platinamą dezinformaciją apie Lietuvą ir kitas šalis, kurios dėl invazijos į Ukrainą jau nebeįsileidžia rusų turistų.

Įžvelgė segregaciją

„Lietuvoje įsigaliojo draudimas atvykti rusų turistams, – prieš dvi savaites paskelbta vienoje „Facebook“ paskyroje. – Tokią pačią tvarką nustatė šiuo metu rusofobiškiausios, be Ukrainos, valstybės Latvija, Estija ir Lenkija.

Šiose šalyse valdančios klikos bando visus įtikinti, kad totalinė segregacija nacionaliniu, etniniu pagrindu nėra joks fašizmas, nacizmas ir toks bazinių tarptautinės teisės – Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Europos Žmogaus teisių konvencijos ir kt. – grubus pažeidimas neprieštarauja tarptautinei teisei, nereabilituoja fašizmo ir negaivina nacizmo.“

Toliau išvardyti asmenys, kuriems bus leista įvažiuoti: diplomatai, disidentai (greta pakomentuota: „matyt, turimi galvoje tik tie, kurie išsako „teisingą“ Vilniaus akimis požiūrį į Rusiją“), transporto įmonių darbuotojai, Europos Sąjungos (ES) piliečių šeimos nariai, turintieji leidimą gyventi arba ilgalaikes nacionalines Šengeno vizas, keliaujantieji tranzitu į Karaliaučiaus sritį ir atgal.

Neįleisdama kitų Lietuva esą daro tarptautinį nusikaltimą ir „grubiai pažeidžia žmogaus teises“.

Taip pat skaitykite: Lietuva uždaro sienas Rusijos turistams

Įraše dar pasiūlyta įsivaizduoti tokioje situacijoje save: „Jums draudžiama kalbėti lietuviškai, uždaromos lietuviškos mokyklos, jums draudžiama didžiuotis savo kultūra, istorija, savo valstybe, jums draudžiama išvykti iš šalies, laisvai keliauti, iš jūsų atimama nuosavybė, turtas, ribojamas jūsų verslas, jūs esate niekinamas, iš jūsų viešai tyčiojamasi visur – ir visa tai todėl, kad jūs lietuvis“.

Draudžiama ne visiems

Tiesa, kad Baltijos šalys bei Lenkija uždarė sienas Rusijos piliečiams, keliaujantiems turizmo, kultūros, sporto ar verslo tikslais, ir net nelaukdamos sutartos rugsėjo 19-osios.

Jų premjerų pareiškime dar praėjusio mėnesio pradžioje buvo pažymėta, kad keliavimas ES yra privilegija, o ne žmogaus teisė, ir nepriimtina, kad valstybės agresorės piliečiai gali laisvai keliauti, o tuo metu žmonės Ukrainoje yra kankinami ir žudomi.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Įraše atkartojamas populiarus Rusijos propagandos naratyvas
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Įraše atkartojamas populiarus Rusijos propagandos naratyvas

„Tarp į ES ir Šengeno erdvę atvykstančių Rusijos piliečių yra asmenų, kurių atvykimo tikslas yra pakenkti mūsų šalių saugumui, nes trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių remia Rusijos agresijos karą Ukrainoje“, – taip Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerai Ingrida Šimonytė, Krišjanis Karinis, Kaja Kallas bei Mateuszas Morawieckis paaiškino sprendimą.

Taip pat skaitykite: Apklausa: du trečdaliai šalies gyventojų pritaria Rusijos piliečių neįleidimui

Anot jų, „tai nėra visiškas uždraudimas atvykti, toliau galios teisėtos išimtys, dėl kurių bendrai susitarta, disidentams, humanitariniams atvejams, šeimos nariams, leidimų gyventi šalyje turėtojams, išimtys, susijusios su krovinių ir transporto paslaugų teikimo supaprastinimu, diplomatinėmis atstovybėmis, Kaliningrado asmenų tranzito supaprastinimu ir t. t.“

Vyriausybių vadovai taip pat pabrėžė visiškai palaikantys būtinybę toliau remti Vladimiro Putino režimo priešininkus ir sudaryti jiems galimybes išvykti iš Rusijos.

ES visiško kelionių draudimas nepaskelbė, bet buvo sutarta sustabdyti 2007 m. susitarimo su Rusija dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą. Šengeno vizos buvo pabrangintos nuo 35 iki 85 eurų. Prašymo išduoti vizą nagrinėjimo trukmė pailginta nuo 10 iki 15 dienų, o kai kuriais atvejais – iki 45 dienų.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Lavoriškių pasienio kontrolės punktas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Lavoriškių pasienio kontrolės punktas

Sugriežtintos daugkartinėms vizoms taikomos taisyklės. Prašymus išduoti vizą pateikiantys asmenys taip pat turi pateikti daugiau dokumentų ir nebegali naudotis supaprastintu sąrašu.

Teisių sąrašas ilgas, vizos neminimos

Cituotame įraše pateikta nuoroda į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Pačiame pirmame jos straipsnyje nurodyta: „Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis.“

Dokumente rašoma, kad kiekvienas turi teisę naudotis visomis jame paskelbtomis teisėmis ir laisvėmis be jokių skirtumų, pavyzdžiui, dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar kitokios padėties.

Be to, neturi būti daroma jokio skirtumo dėl šalies ar teritorijos, kuriai priklauso asmuo, politinio, teisinio ar tarptautinio statuso, nesvarbu, ar ji būtų nepriklausoma, globojama, nesavavaldi arba jos suverenitetas būtų kaip nors kitaip apribotas.

Deklaracijoje išvardyta daugybė įvairių teisių, pavyzdžiui, į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą, minties, sąžinės ir religijos laisvę, pilietybę, nuosavybę, lygią apsaugą nuo diskriminacijos, darbą, poilsį ir laisvalaikį, mokslą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Plakatas už žmogaus teises
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Plakatas už žmogaus teises

Niekas negali būti laikomas vergijoje ar nelaisvas, kankinamas, patirti savavališko kišimosi į jo privatumą, kiekvienas gali kurti santuoką, laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti, turi teisę būti laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodomas teisme, laisvai burtis į taikius susirinkimus ir asociacijas, tiesiogiai arba per laisvai išrinktus atstovus dalyvauti valdant savo šalį.

Be kita ko, dokumente nurodyta, kad „kiekvienas turi teisę laisvai judėti ir teisę pasirinkti gyvenamąją vietą kiekvienos valstybės teritorijoje“, „išvykti iš bet kurios šalies, įskaitant savąją, ir grįžti į savo šalį“, „kitose šalyse ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir juo naudotis“.

Deklaracijoje neužsimenama, kad viza ar įvažiavimas į kitą šalį yra žmogaus teisė, o jos neišdavimas ar neleidimas patekti į valstybę žmogaus teises pažeistų.

Nieko panašaus nėra ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje. Apie vizas joje visai nekalbama. Priešingai: rašoma, kad net galima apriboti asmens laisvę, kad jis negalėtų be leidimo įvažiuoti į šalį.
Žmogaus teisėmis laikomi pagrindiniai standartai, be kurių neįmanoma užtikrinti saugaus ir oraus žmonių gyvenimo.

Jos „apsaugo mūsų gyvybę ir kūną nuo žalos, leisdamos mums gyventi kaip laisviems asmenims ir užsiimti įvairiomis veiklomis – išreikšti save, semtis naujos informacijos, susitikti su draugais ir bendraminčiais ir t. t.“, rašoma „Žmogaus teisių gide“.

Tiesa, žmogaus teisės ir laisvės gali būti apribotos, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, suteikti daugiau naudos likusiai visuomenės daliai.

Lyginimas su naciais – nepagrįstas

Cituotame įraše Rusijos piliečių neįleidimas į Lietuvą vadinamas tarptautiniu nusikaltimu. Tačiau net tarptautinėje teisėje šios sąvokos apibrėžimas iki šiol kelia daug neatsakytų klausimų, tad tokių vienareikšmių išvadų daryti negalima.

Taip pat skaitykite: Nė vienas lietuvių kilmės Rusijos pilietis nepasinaudojo galimybe atvykti į Lietuvą

Teisininko Justino Žilinsko žodžiais, vienintelis šaltinis, kuriame mėginta pateikti bendrą apibrėžimą, buvo 1996 m. redakcijos Valstybių atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus straipsniai. Čia buvo išskirti trys požymiai, būdingi tarptautiniam nusikaltimui: pažeidžiamas tarptautinis įsipareigojimas, jis turi fundamentalią reikšmę tarptautinės bendrijos interesams, jį nusikaltimu pripažįsta visa tarptautinė bendrija.

Įraše minimas nacizmas – fašizmo forma – aukštino arijų rasę. Jai patvirtinti buvo įvestas specialus dokumentas – Ahnenpass, kuris galėjo būti suteiktas ir kitų valstybių piliečiams, jei jie įrodydavo turintys vokiško ar rasiškai artimo kraujo.

Naciai propagavo pseudomokslines teorijas apie rasių hierarchiją, siekė atsisakyti socialinių skirtumų ir sukurti homogenišką Vokietijos visuomenę.

Taip pat skaitykite: „Neteisinga ir neetiška“: ekspertai atmeta galimybių paso lyginimą su nacių elgesiu

Šios ideologijos negalima lyginti su draudimu Rusijos piliečiams patekti į Lietuvą, mat pastarasis susijęs su pilietybe, o ne tautybe, viena šalis ar tauta (Lietuva ar lietuviai) neišskiriama kaip pranašesnė už kitas (tokiu atveju draudimą reikėtų taikyti ir kitų valstybių piliečiams).

Dezinformacijos daugėja

Skundai dėl rusofobijos yra vienas populiariausių prorusiškos dezinformacijos naratyvų. Jau nuo seno aiškinama, kad Rusija esanti auka, o tuo abejojantieji vadinami rusofobais.

Lietuvos kariuomenės analitikai kaip tik lygiai prieš dvi savaites, kai „Facebook“ pasirodė cituotas įrašas, paskelbė, kad priešiški šaltiniai rugpjūtį išskirtinį dėmesį skyrė Lietuvos-Rusijos santykių temai.

„Nepaisant skirtingų potemių, juose dominavo viena – tariamo Lietuvos antirusiškumo, rusofobijos ir priešiškų veiksmų Rusijos atžvilgiu naratyvo linija“, – pažymėjo kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas.

123RF.com nuotr./Melas
123RF.com nuotr./Melas

Rugpjūtį buvo nustatyti 505 neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai – kone pusšimčiu daugiau nei liepą.

Užsienio reikalų ministro iniciatyva nutraukti Šengeno turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams buvo viena pagrindinių temų: „Propagandiniai šaltiniai teigė, esą Lietuva kyla prieš ES pamatines vertybes, varžo žmogaus teises ir segreguoja turistus tautiniu bei pilietiniu pagrindu.

Taip pat mūsų valstybei gausiai klijuotos „fašizmo“ ir „nacizmo“ etiketės. Oficialūs Rusijos pareigūnai savo viešuose pasisakymuose teigė, kad „žmonės, pozicionuojantys save kaip demokratijos švyturius, šiuo metu yra pavirtę tiesiog urviniais rusofobais ir demonstruoja neonacistinį požiūrį“. Akcentuota, jog šis Lietuvos siūlymas neva yra nesavarankiškos valstybės užsienio politikos požymis.“

Priešiška informacija, analitikų teigimu, buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti piliečių nepasitikėjimą Lietuvos politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, skatinti nepasitenkinimą savo valstybę, klaidinti ir įbauginti dėl galimos karo grėsmės Baltijos šalyse, skatinti abejones NATO.“

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min