15min be reklamos
Publikuota 2022 01 02, 07:59

Melagienų top 5: dėl ko 2021-aisiais labiausiai apgaudinėjo ir kuo tikėjo Lietuva

Skaičiuojant antrus pandemijos metus, teko dorotis ne tik su šia liga ir žmonių nenoru skiepytis bei laikytis įvairių ribojimų ar rekomendacijų. Toliau buvo aktyviai platinamos įvairios melagienos, kurias gimdė vis nauji su COVID-19 susiję pasikeitimai, – pradėtos naudoti vakcinos, atsiradęs galimybių pasas, viruso atmainos.
Melagiena Tik prenumeratoriams
Melagiena / 123RF.com nuotr.

Melagienų sraute, kaip ir 2020-aisiais, dominavo su koronavirusu susijusios temos. Uoliai buvo gaivinami seni melai: esą pandemija buvo paskelbta ne dėl COVID-19, bet siekiant užvaldyti žmoniją, testai rodo klaidingus rezultatus, kaukės nesaugo nuo ligos ar net kenkia.

Nuolat radosi ir naujos klaidinančios informacijos, susijusios su vis dažniau aptinkamais viruso variantais, COVID pažymėjimais, patvirtinančiais, kad žmonės yra pasiskiepiję nuo ligos, ją įveikę ar pasidarę testą ir gavę patvirtinimą, kad tuo metu neserga.

Didžiuma Lietuvos interneto erdvėje klajojančių melagienų buvo „pasiskolintos“ iš užsienio, tačiau nemažai buvo pritaikytų ir mūsų šalies aktualijoms.

Portalas 15min apžvelgia populiariausius – 2021-aisiais daugiausia melagienų ir jų perdirbinių įkvėpusius, labiausiai platintus, didžiausio atgarsio sulaukusius – naratyvus.

Vakcinos yra žalingos

2021-ųjų išvakarėse ėmus skiepyti žmones nuo COVID-19, itin suaktyvėjo melagienos apie vakcinų poveikį.

Vienas populiariausių mitų apie skiepus nuo COVID-19 – kad jie pakeis žmogaus genomą. Jį įkvėpė informacinės RNR technologija, pagal kurią gaminamos kai kurios vakcinos – kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Moderna“.

Iš tiesų šios vakcinos su DNR net neturi sąlyčio. Paprastai kalbant, jos pateikia instrukciją ląstelei, kaip gaminti baltymą, kuris paskatina imuninį atsaką.

Vakcinos įterpia viruso spyglio baltymą koduojančią iRNR į ląstelės citoplazmą. Čia ją „praryja“ imuninės ląstelės, kurios galiausiai paskatina B limfocitus pradėti gaminti antikūnus. Vos patekusi į ląstelę iRNR suyra, net nepasiekusi ląstelės branduolio, kur yra DNR.

123RF.com nuotr./DNR
123RF.com nuotr./DNR

Tikslingai keisti žmogaus DNR galima tik pasitelkus specialią technologiją – genų žirkles CRISPR-Cas. Jei vakcinos leistų redaguoti genomą, mokslininkai taip galėtų nesunkiai pagydyti net retas paveldimas ligas.

Nepaisant to, internete aktyviai buvo dalijamasi išvedžiojimais, esą keisdamos DNR vakcinos nuslopins potraukį seksui.

Ne mažiau populiari melagiena – kad vakcinos sukelia nevaisingumą. Mat dėl skiepo susidarantis viruso spyglio baltymas panašus į sincitiną-1, kuris reikalingas formuojantis placentai. Iš to daroma išvada, kad paskiepytų žmonių imunitetas kovos su šiuo baltymu ir slopins placentos susidarymą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min