Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 rugsėjo 21d. 08:59

Mokytojų algos – kaip vidurinės klasės: švietimiečiai sako tai pasiekę streikais

Grynieji eurai Tema
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Grynieji eurai
Premjero Sauliaus Skvernelio patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir sporto klausimais Unė Kaunaitė teigia, kad mokytojų darbo užmokestis per ketverius metus augo stebėtinai. Ir ji teisi – atlyginimai tikrai didėjo, tačiau švietimo profesinių sąjungų lyderiai atkerta, kad to nebūtų pavykę pasiekti be streikų. Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad mokytojų algų proveržio, lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje, nėra, tačiau pedagogai esą tikrai gali nusipirkti daugiau ir pagal pajamas jau priskirtini viduriniajai klasei.

Apie tai, kad pedagogų atlyginimai augo, U.Kaunaitė užsiminė feisbuke, kai iki naujos valdžios rinkimų beliko mėnuo.

„Kaip manote, kiek per šiuos ketverius metus, nuo 2016 metų pabaigos, pakilo mokytojų atlyginimai? Bet tikrai. Sustokit ir prieš skaitydami toliau atsakykit sau į šį klausimą mintyse. Šiandien paklausiau šio klausimo grupės žmonių. Atsakymai buvo: 5 proc., 2,5 proc., 15 proc. – sakė drąsiausi. Prisipažinsiu, vakar pamatyti duomenys nustebino ir mane“, – rašė ji.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Unė Kaunaitė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Unė Kaunaitė

Patarėja nurodė pažvelgusi į Statistikos departamento duomenis ir tai, kaip kito „į rankas“ gaunami mokytojų atlyginimai.

„2016 m. IV ketvirtį mokytojų atlyginimas į rankas buvo 685,9 Eur. 2020 m. II ketvirtį (paskutinis, kurį kol kas turime) neto atlyginimas buvo 951,1 Eur. Šio rugsėjo duomenys pasimatys dar negreit, bet, ŠMSM (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, – 15min) duomenimis, atlyginimai dar kils 7,7 proc., todėl prognozuojama, kad ketvirto ketvirčio duomenys bus 1024,3 Eur į rankas“, – teigė U.Kaunaitė.

Teigia, kad to neužtenka

Apibendrindama ji pažymėjo, kad pradinis mokytojų darbo užmokestis per ketverius metus išaugo 49 proc.

„Ir čia svarbu pabrėžti:

  • tai yra statistika. Yra tų, kurie uždirba mažiau, ir tų, kurie uždirba daugiau;
  • Statistikos departamentas, kiek žinau, perskaičiuoja atlyginimus etatui, tad krūvis yra labai svarbi dedamoji;
  • aš nežinau, kas labiau stebina, – ar pokytis, ar tai, kokio mažumo atlyginimai buvo prieš kelerius metus;
  • lyginu ne tuos pačius ketvirčius vardan laikotarpio, tačiau ir kitus ketvirčius paėmus procentas išlieka panašus (pvz. 2019 IV ketvirčio vidurkis yra netgi didesnis)“, – vardijo U.Kaunaitė.

Ji pabrėžė, kad mokytojų atlyginimai per ketverius metus tikrai pakito, nors sutiko, kad to negana.

„Nors kiekvieno individualaus mokytojo atlyginimas priklauso nuo daugybės faktorių (ypač krūvio), tačiau jis priklausė nuo krūvio ir prieš ketverius metus. Tad galimybė su ta pačia metodika palyginti duomenis leidžia matyti pokytį.

Aš nemanau, kad to užtenka, – su profesinėmis sąjungomis sutarta, kad siekiame 130 proc. VDU – tad dar tikrai turime kur judėti“, – dėstė patarėja.

Aš nežinau, kas labiau stebina, – ar pokytis, ar tai, kokio mažumo atlyginimai buvo prieš kelerius metus.

Šia statistika ji teigė pasidalijusi, nes esą nori paskatinti jaunus žmones rinktis pedagogo profesiją.

„Panašios (net ir mažesnės) tendencijos dar kelerius metus galėtų reikšti jau labai neblogą situaciją šalies mastu. Ir aš labai tikiuosi, kad nuolat visų deklaruojamas švietimo svarbumas bei tai, kokia aktyvi ir gerokai labiau susitelkusi mokytojų bendruomenė dabar yra, leis tą tendenciją išlaikyti“, – reiškė viltį U.Kaunaitė.

Bet ar iš tikrųjų šios Vyriausybės indėlis didinant mokytojų atlyginimus – išskirtinis? Ar augimo nesuvalgė infliacija, o darbo užmokestis tapo motyvuojantis?

Proveržio neįžvelgia

Žvelgiant į Statistikos departamento duomenis, matyti, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis nuo 2016 metų pabaigos tendencingai didėjo, tačiau lygiagrečiai augo ir šalies vidutinis darbo užmokestis.

Mokytojų algos kiek labiau didėjo 2018 ir 2019 metų pabaigoje, o tuo metu kaip tik vyko švietimo profsąjungų inicijuotos protesto akcijos: 2018 metais pedagogai streikavo daugiau nei mėnesį, o siekdami susiderėti dėl geresnės padėties, sulipo per langus į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kur laikinai ir apsistojo.

Praėjusiais metais vyko įspėjamasis mokytojų streikas. Tąkart „tikrojo“ streiko net neprireikė, nes šalys susitarė ir pasirašė kolektyvinę sutartį.

2016 metų ketvirto ketvirčio ir 2020 metų antro ketvirčio duomenimis, vidutinis mokytojų darbo užmokestis per šį laikotarpį padidėjo 38,7 proc., panašiai kito ir vidutinis darbo užmokestis šalyje – išaugo 41,2 proc.

„Proveržio nėra“, – kalbėdamas apie pedagogų ir šalies atlyginimų santykį, apibendrino banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Jis pastebėjo, jog mokytojai, lyginant su algų vidurkiu šalyje, dabar uždirba 7 proc. daugiau, ir tai esą – pakankamai geras rodiklis, bet statistika, pasak ekonomisto, ne visada atskleidžia realią situaciją.

„Yra nemažai iššūkių dėl mokytojų atlyginimo nevienodumo, didelė dalis mokytojų neturi pakankamo stažo“, – teigė Ž.Mauricas.

Išaugo mokytojų perkamoji galia

Statistika, anot jo, būtų kitokia, jei atsižvelgtumėme ir į šešėlį: esą jį sumažinus vidutinis darbo užmokesčio įvertis šalyje augtų, o tokiu atveju ir skirtumas tarp mokytojų darbo užmokesčio bei vidutinio atlyginimo šalyje mažėtų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas

„Jeigu mes susitvarkome su šešėliu ir tik šiek tiek labiau nei vidurkis pakeliame mokytojų atlyginimus, mes turime gana gerą situaciją“, – sakė Ž.Mauricas.

Bėgant metams, žinoma, augo ne tik mokytojų algos. Lyginant šių metų rugpjūčio ir 2016 metų gruodžio duomenis, bendros vartojimo prekių ir paslaugų kainos kilo 8,8 proc., paslaugų – 20 proc. Nepaisant to, pedagogai turėjo pajusti, jog gali įsigyti daugiau.

„Mokytojų perkamoji galia, be jokios abejonės, auga, ir mokytojai, mano paskaičiavimais, Lietuvoje yra vidurinioji klasė“, – turėdamas omeny tai, jog jų algos perlipo 800 eurų „į rankas“ ribą, teigė Ž.Mauricas.

Anot jo, pedagogų, auginančių vaikus, finansinė padėtis turėjo gerėti ir dėl to, jog mažėjo mokesčiai.

Visgi, ar mokytojo atlyginimas – konkurencingas ir tapo akstinu renkantis šią, o ne kitą, profesiją?

Mokytojai turi daug kitų privilegijų.

„Didelių stebuklų tikėtis neverta, nes visose išsivysčiusiose valstybėse, ypač turtingose, mokytojų darbo užmokestis yra mažesnis negu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų užmokesčio vidurkis. Atotrūkis siekia 10–20 proc. Bet mokytojai turi daug kitų privilegijų: ilgesnės atostogos, galbūt stabilesnis darbas, nemaža dalis dirba ir iš pašaukimo“, – dėstė ekonomistas.

Ir nors mokytojų darbo užmokestis, anot jo, tikrai tapo patrauklesnis, atbaidyti renkantis šią sritį esą gali neadekvatus darbo krūvis.

Jaučiasi pamiršti ir apkvailinti

2018-aisiais su mokytojais streikavęs Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas 15min teigė, jog mokytojų atlyginimas – visiškai nemotyvuojantis.

„Mokytojai iš švietimo sistemos traukiasi“, – sakė jis, kalbėdamas apie pokarantininį laikotarpį. Esą Vyriausybė kai kurioms socialinėms grupėms už papildomą darbą per COVID-19 pandemiją atlygino, o pedagogai taip ir liko pamiršti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Andrius Navickas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Andrius Navickas

„Mokytojai tikrai nuotoliniu būdu dirbo žymiai daugiau, bet Vyriausybė to neįvertino, ir, kitoms socialinėms grupėms padalinusi tam tikras išmokas, priedus, mokytojus visai pamiršo“, – dėstė A.Navickas ir pridūrė, jog toks elgesys tik įrodo, jog šiai Vyriausybei pedagogų padėtis – ne prioritetas.

S.Skvernelio vadovaujamas Ministrų kabinetas, LŠDPS vadovo teigimu, „bandė kvailinti mokytojus“.

„Sakė, kad šimtus milijonų skirs, o kol mokytojai neapsigyveno ministerijoje, dėl to nebuvo daroma jokių veiksmų. Tik po penkių ar šešių streiko savaičių buvo sudaryta viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo darbo grupė, o didinimas iš esmės pradėtas įgyvendinti tik nuo šių metų rugsėjo“, – kalbėjo A.Navickas, o ir šį padidėjimą siejo su artėjančiais Seimo rinkimais.

Šita Vyriausybė esminių pokyčių atlyginimų didėjime tikrai nepadarė.

„Šita Vyriausybė esminių pokyčių atlyginimų didėjime tikrai nepadarė, o kaip bus vėliau, vėliau kalbėsim“, – pridūrė LŠDPS lyderis ir teigė, jog mokytojo darbo užmokestis turėtų siekti 130–150 proc. VDU.

Atlygį siūlo sieti su infliacija

Su tuo, kad mokytojų darbo užmokestis didėjo, sutiko ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

„Bet, – pridūrė jis, – jeigu ir padidėjo, tai tik dėl to, kad mes lipom per langus. Tik dėl to. Kai buvo „Paskutinis skambutis“, lipom per langus, protestavom kartu su A.Navicko profsąjunga ir su visais kitais pedagogais.“

Be to, K.Juknio teigimu, augant pedagogų atlyginimams keitėsi ir jų darbo krūvis: „Kad pagerėtų pedagogų darbo užmokestis ir būtų tas pats krūvis – nieko panašaus.“

Jo įsitikinimu, su valdžia reikėtų derėtis dėl mažesnių pedagogų darbo krūvių ir klasių dydžio, spartesnio pareiginės algos bazinio dydžio augimo bei to, kad mokytojų darbo užmokestis būtų susietas su infliacija.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kęstutis Juknis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kęstutis Juknis

„Kad esant infliacijai 2–3 proc. tokiu pat dydžiu kiekvienais metais turėtų didėti ir pedagogų atlyginimai, ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai“, – svarstė K.Juknis.

Su tuo, jog mokytojų darbo užmokestį reikėtų pririšti prie kokio nors kito dydžio, sutiko ir Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas. Bet pirmiausia, anot jo, turėtų būti įvestas bazinis pedagogų algų dydis, kuris nesikeistų priklausomai nei nuo darbo vietos, nei nuo patirties.

„Mūsų profesinė sąjunga siūlo darbo užmokestį padaryti tokį patį kaip Estijoje, tai reiškia, nesvarbu, kokia mokytojo kvalifikacinė kategorija, nesvarbu, koks jo stažas, jis už tą patį krūvį, už etatą, gautų 1876 eurus „ant popieriaus“. O po to pagal kompetencijas, jei vykdo dar kažką, papildomai galėtų gauti priedą. Ir visai nesvarbu, ar mokytojas dirbtų Vilniuje, ar rajone, už tą patį darbą – tas pats atlyginimas visiems už etatą“, – kalbėjo E.Milešinas.

Mažesni krūviai – mažesnės ir algos

O dabar, anot jo, su valdžia susitarta, jog mokytojų darbo užmokestis po penkerių metų sieks 130 proc. šalies vidutinio atlyginimo.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Egidijus Milešinas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Egidijus Milešinas

E.Milešinas sutiko, jog pedagogų alga augo jau ir dabar: „Didėjimas matyti – apie 30 proc. tai tikrai. Atskirų grupių – ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo mokytojų – atlyginimai didėjo dar daugiau.“

Prie to, anot jo, prisidėjo 2019 metais švietimo darbuotojų organizuotas įspėjamasis streikas.

Pinigus gavom tik po streiko.

„Dėl tam tikro didėjimo mes susitarėm kolektyvinėse sutartyse, bet pinigus gavom tik po streiko“, – tikino LŠMPS vadovas.

Visgi, anot jo, atlyginimai žymiai augo ne visiems ir tai esą lemia skirtingas krūvis: „Mažėja mokinių, mažėja klasių, mažėja mokyklų biudžetai, automatiškai mažėja mokytojų krūviai. Tai jeigu mokytojo darbo krūvis mažėja, tai tu jam tą atlyginimą didink kad ir 10 ar 20, ar 50 proc., bet jei jis dirba mažiau, tai jis ir uždirba mažiau.“

Bendrojo lavinimo mokytojų atlyginimai nuo šių metų rugsėjo, lyginant su praėjusiu, vidutiniškai turėjo augti 10 proc., ikimokyklinio ugdymo pedagogų – vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogų – vidutiniškai 30 procentų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min