Dabar populiaru
Publikuota: 2021 vasario 21d. 19:00

Naujas Seimas: svarbių darbų akivaizdoje – ir maži pakerštavimai, skambus R.Karbauskio trinktelėjimas durimis, P.Gražulio tiesioginio eterio liapsusas

Seimo šimtadienis – svarbiausių įvykių ir darbų apžvalga
15min nuotr. / Seimo šimtadienis – svarbiausių įvykių ir darbų apžvalga

Naujos kadencijos Seimas dirba dar tik kiek daugiau nei tris mėnesius, tačiau per šį laikotarpį jame netrūko politinių batalijų, įtampų ir intrigų, o rimtus darbus koronaviruso pandemijos akivaizdoje kartais nustelbdavo mažareikšmiai skandaliukai ar oponentų „pasišipilkavimai“. Tarkime, valdančiųjų nenoras „valstiečių“ atstovų skirti į tam tikras pareigas, mėginimai iškviesti policiją į parlamento rūmus. Atsirado Seimo narių, kurie jau atsisakė ar žada atsisakyti mandatų, politinis perbėgėlis, kuriozinių situacijų dirbant nuotoliniu būdu, į priekį stumiasi ir pirmosios interpeliacijos ministrui iniciatyva.

Vasario 20-ąją sukanka 100 dienų nuo tada, kai darbą pradėjo XIII Seimas. Demokratinėse valstybėse naujai valdžiai paprastai suteikiamas šimto dienų be kritikos laikotarpis, kai leidžiama įsivažiuoti į darbus. Praėjus šiam atokvėpiui jau vertinama, kaipgi viskas einasi.

Apie tai, kaip šį laiką sekėsi dirbti naujos kadencijos Seimui – specialus 15min multimedijos projektas.

Straipsnių cikle apžvelgsime svarbiausius per šį laiką parlamente priimtus sprendimus, vykusius politinius procesus, santykius tarp valdančiųjų ir opozicijos, tarp atskirų svarbiausių valdžios institucijų.

Nuomonę apie tai išsakė patys parlamentarai, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis, taip pat savo įžvalgas pateikė politologai.

Trapi dauguma

XIII Seimas į pirmąjį plenarinį posėdį susirinko lapkričio 13 dieną.

Kelios dienos prieš tai buvo pasirašyta parlamento rinkimus laimėjusių centro dešinės partijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – koalicijos sutartis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis

Valdantieji Seime turi trapią daugumą – 73 parlamentarus (iš 141).

Tiesa, pradėjus darbą jų buvo daugiau – nepraėjus nė savaitei nuo darbo pradžios iš parlamento Liberalų sąjūdžio frakcijos, o kartu ir valdančiųjų gretų į Mišrią Seimo narių grupę perėjo Kęstutis Glaveckas.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tąsyk spėliojo, kad taip nutiko K.Glaveckui sužinojus, jog jis negaus parlamento Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininko posto.

Be to, K.Glaveckas piktinosi ir nauja sėdėjimo vieta Seimo plenarinių posėdžių salėje, kurioje, jo vertinimu, didžiausia tikimybė pasigauti koronavirusą.

Turima minimali dauguma valdančiuosius verčia telkti pajėgas.

Tarkime, gruodžio pabaigoje Seime priimant 2021 metų valstybės biudžetą konservatorius Laurynas Kasčiūnas posėdyje dirbo iš vertėjams skirtos kabinos, mat taip jis nusprendė izoliuotis po kontakto su koronavirusu sergančiu asmeniu.

Tokia teisė jam buvo suteikta, kad koalicija neprarastų balsų priimant svarbiausią finansinį dokumentą.

Dėl to „valstietis“ Dainius Gaižauskas jam į Seimą net buvo iškvietęs policiją, tiesa, aplinkybes pasiaiškinę pareigūnai parlamento rūmuose taip ir nepasirodė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas

Tam tikrų būgštavimų dėl to, ar pakaks balsų, būta ir Seime lapkričio pabaigoje balsuojant dėl Ingridos Šimonytės kandidatūros į premjeres.

Tąsyk dalis Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovų sirgo koronavirusu, likusi jų dalis buvo saviizoliacijoje.

Pasikeitęs politinis peizažas

Politinis peizažas dabartiniame Seime gerokai skiriasi nuo praėjusios kadencijos.

Tarkime, neliko ankstesnėje valdančiojoje koalicijoje dirbusių parlamentinių Lietuvos socialdemokratų darbo partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų. Į Seimą buvo išrinkti tik pavieniai šių partijų atstovai.

Iš buvusių „tvarkiečių“ vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas vienintelis naują politinį darinį – partiją „Laisvė ir teisingumas“ – lipdęs Remigijus Žemaitaitis.

Be politikos senbuvių, tokių, kaip aštuntą kadenciją Seime dirbantis konservatorius Emanuelis Zingeris, septintai kadencijai išrinkti socialdemokratas Algirdas Sysas, konservatoriai Jurgis Razma ir Audronius Ažubalis, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius ar Petras Gražulis, į Seimą pateko ir būrys naujokų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Emanuelis Zingeris
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Emanuelis Zingeris

Tarkime, iš 11 Seimo Laisvės partijos frakcijos narių – 10 parlamentarais tapo pirmą kartą. Tarp jų – Tomas Vytautas Raskevičius, teisingumo viceministre dirbanti Evelina Dobrovolska, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas ir kiti.

Didžiosios politikos naujokų esama ir kitose Seimo frakcijose, pavyzdžiui, „darbietės“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vaida Giraitytė, „valstiečiai“ Ligita Girskienė, Deividas Labanavičius, konservatoriai Kristijonas Bartoševičius, Jurgita Sejonienė, Liuda Pociūnienė, socialdemokratų frakcijoje dirbantys Tomas Bičiūnas, Vilija Targamadzė ir panašiai.

Užkaitusi politinė temperatūra

Po naujų parlamentarų priesaikos dar tą pačią dieną Seimas ėmėsi rinkti vadovybę.

Valdančioji koalicija į parlamento pirmininkes delegavo Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kuri dauguma balsų – taip pat ir opozicijos – ir buvo išrinkta Seimo vadove.

Buvusi Europos šachmatų čempionė, didmeistrė iki vieno svarbiausių postų valstybėje „užaugo“ per kelerius metus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

Tąvakar priėjus prie parlamento vicepirmininkų rinkimo klausimo Seime kaip reikiant užkaito politinė temperatūra.

Pirmuoju Seimo pirmininkės pavaduotoju buvo išrinktas J.Razma.

Tačiau, kitaip nei tikėjosi didžiausia opozicinė frakcija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), V.Čmilytė-Nielsen iš opozicijos atstovų į Seimo vicepirmininkus jų atstovės Aušrinės Norkienės nepasiūlė, o pasirinko iškelti mažiausios opozicijoje dirbančios Darbo partijos frakcijos atstovo Andriaus Mazuronio kandidatūrą.

Kai kurie apžvalgininkai pastebėjo, kad toks valdančiųjų žingsnis galėjo būti savotiškas kerštas LVŽS, kuri būdama valdžioje kaltinta arogancija ir opozicijos nuomonės nepaisymu.

Toks valdančiųjų žingsnis galėjo būti savotiškas kerštas LVŽS, kuri būdama valdžioje kaltinta arogancija ir opozicijos nuomonės nepaisymu.

Neoficialiai kalbėta, kad valdantieji iš „valstiečių“ Seimo valdyboje norėjo matyti Rimą Baškienę.

Tai sukėlė didžiulį tuomečio Seimo LVŽS frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio nepasitenkinimą.

Kito Seimo posėdžio metu V.Čmilytė-Nielsen vis dėlto pateikė ir A.Norkienės kandidatūrą, bet ji vienintelė iš keturių siūlytųjų į vicepirmininkus parlamentarų balsais buvo atmesta.

Parlamento vadovė iš karto ėmėsi ieškoti kito kandidato ir rado – bet ne kitą „valstietį“, o socialdemokratą Julių Sabatauską. Jis galiausiai ir buvo paskirtas Seimo vicepirmininku.

Beje, tai galėjo ir dar labiau pagilinti krizę opozicinėje Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP).

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintautas Paluckas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintautas Paluckas

Mat buvęs partijos lyderis Gintautas Paluckas, kitaip nei iš pradžių tarsi planuota, nebuvo išrinktas frakcijos seniūnu, šią kovą pralaimėjęs A.Sysui, tada jau paskelbė nekandidatuosiąs ir į parlamento pirmininko pavaduotojus, o galiausiai po bičiulių kritikos nusprendė palikti LSDP pirmininko postą.

Išeiti ruošiasi ir A.Guoga

Seimo vadovybės rinkimų peripetijos ir vėlesnis valdančiųjų atsisakymas Seimo LVŽS frakcijai skirti parlamento Audito komiteto pirmininko postą, jį patikint Mišrios Seimo narių grupės atstovui Zigmantui Balčyčiui, smarkiai įsiutino „valstiečius“.

Taip, kad R.Karbauskis paskelbė dėl viso to, kas vyksta, paliekantis Seimą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

„Protestuodamas prieš liberalios valdančios daugumos pastangas suvaržyti mūsų frakcijos narių galimybes veikti Seime, suvokdamas savo atsakomybę formuojant šešėlinę Vyriausybę, stiprinant LVŽS struktūras, rengiantis artėjantiems savivaldybių rinkimams, nutariau pasitraukti iš Seimo“, – lapkričio viduryje atsisakydamas parlamentaro mandato teigė jis.

Vėliau V.Čmilytės-Nielsen siūlymu Seimo vicepirmininku buvo išrinktas „valstietis“ Jonas Jarutis.

Tiesa, R.Karbauskis – ne vienintelis nusprendęs palikti Seimą.

Apie tai, kad ketina atsisakyti parlamentaro mandato, paskelbė ir su Darbo partija išrinktas Antanas Guoga.

Vos jis tai padarė, Kanados įmonė „Cypherpunk Holdings“, investuojanti į technologijas ir kriptovaliutas, išplatino pranešimą, kad A.Guoga grįžo į vadovo pareigas, nors tai parlamentarui draudžia Konstitucija ir už tai jam gresia apkalta.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Antanas Guoga
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Antanas Guoga

A.Guogai palikus Seimą, jį turėtų pakeisti pirmasis po brūkšnio Darbo partijos rinkimų sąraše likęs Artūras Skardžius.

Nesusitaria dėl opozicijos lyderio

Vienas svarbiausių naujojo Seimo darbų buvo pritarimas I.Šimonytės kandidatūrai į Vyriausybės vadoves.

Dėl to parlamentas balsavo lapkričio 24 dieną: už pasisakė 62 Seimo nariai, 10 buvo prieš, 41 parlamentaras susilaikė.

Prezidentui Gitanui Nausėdai paskyrus ją premjere, pristatyta ministrų kabineto sudėtis, Seimui pateikta Vyriausybės programa.

I.Šimonytės pristatytą komandą jos pirmtakas „valstiečių“ premjeras Saulius Skvernelis įvertino kritiškai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

„Na, kaip čia dabar taip pasakius. Tikrai manau, kad mano kolegė gerbiama Ingrida yra drąsi. Labai drąsi, labai labai labai drąsi kolegė. Ji kapitonas yra, bet su tokia komanda audringu vandenynu aš neplaukčiau net kaip keleivis“, – tada dar konservatorių būsimos premjerės pasirinkimą neįvardindamas konkrečių pavardžių įvertino jis.

Ji kapitonas yra, bet su tokia komanda audringu vandenynu aš neplaukčiau net kaip keleivis.

„Nėra stebukladarių Vyriausybės“, – pateikdama XVIII Vyriausybės programą iš Seimo tribūnos kalbėjo I.Šimonytė.

Tąsyk ji sakė besivilianti, kad po ketverių valdymo metų visuomenėje rasis daugiau pasitikėjimo, o jos vadovaujamas ministrų kabinetas mažiau žadės.

Premjerė tikino, jog tam tikrais klausimais tarsis su oponuojančiomis jėgomis, atsižvelgs į kai kurias jų idėjas, tęs gerus darbus.

Šią programą vertindami S.Skvernelis bei R.Karbauskis kalbėjo pasigendantys ambicijos, bet įžvelgiantys ir siekį tęsti „valstiečių“ darbus.

Gruodžio 11-ąją Seimas pritarė naujos Vyriausybės programai, tądien ministrai prisiekė ir pradėjo eiti pareigas.

Į pirmąjį posėdį Vyriausybės rūmuose jie susirinko dar tą patį vakarą.

LVŽS nevengia aštriai kritikuoti valdančiųjų. Strėlės lekia ne tik į dabartinį koronaviruso pandemijos suvaldymo planą, karantino režimą, bet ir kitus dalykus.

Pastaruoju metu „valstiečių“ radare daugiausia dėl istorijos su Aplinkos apsaugos departamento vadove Olga Vėbriene yra atsidūręs aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas.

Jam Seimo LVŽS frakcija, žadėdama burti ir kitas parlamento opozicines jėgas, pavasario sesijos metu ketina inicijuoti interpeliaciją.

15min nuotr./Simonas Gentvilas ir Olga Vėbrienė
15min nuotr./Simonas Gentvilas ir Olga Vėbrienė

„Valstiečiai“ pristatė savo šešėlinę Vyriausybę bei jos programą.

Tiesa, Seime opozicijai nepavyksta susitelkti ir turėti dar vieno savo atstovo parlamento valdyboje.

Nors praėjusią kadenciją buvę valdantieji kritikavo tuomet opozicijoje dirbusias frakcijas, tarkime, konservatorių, liberalų, socialdemokratų, ilgai nesugebėjusias susitarti dėl Seimo opozicijos lyderio, tai nepavyksta ir jiems patiems.

V.Čmilytės-Nielsen kandidatą atmetė

Kitas svarbus Seimo darbas buvo dar S.Skvernelio Vyriausybės parengto, bet I.Šimonytės ministrų kabineto revizuoto 2021 metų valstybės biudžeto priėmimas. Apie tai plačiau skaitykite kitame multimedijos straipsnyje.

Seimo rudens sesiją buvo ir svarbių paskyrimų.

Gruodžio viduryje parlamentarai palaimino G.Nausėdos pateiktą tuometės Panevėžio apygardos prokuratūros vadovės Nidos Grunskienės kandidatūrą į generalines prokurores.

LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Prezidentas priėmė generalinės prokurorės Nidos Grunskienės priesaiką
LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Prezidentas priėmė generalinės prokurorės Nidos Grunskienės priesaiką

Nors norėta nukelti naujų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų paskyrimą į pavasarį, opozicijai išsireikalavus, sausį, per sušauktą neeilinę Seimo sesiją, buvo pateiktos trys kandidatūros į svarbiausio valstybėje įstatymo sergėtojus (jie buvo nepaskiriami nuo praėjusio metų kovo 19 d.).

Dviem kandidatūroms į KT teisėjus – prezidento teiktai advokatės Giedrės Lastauskienės bei Aukščiausiojo Teismo teisėjo Algio Norkūno, siūlyto laikinosios šio Teismo pirmininkės Sigitos Rudėnaitės, – buvo pritarta.

V.Čmilytės-Nielsen teiktą Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūrą į KT parlamentarai atmetė.

Seimo pirmininkė jau pranešė, kad naujas jos siūlomas kandidatas – advokatas Vytautas Mizaras.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algis Norkūnas, Sigita Rudėnaitė, Giedrė Lastauskienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algis Norkūnas, Sigita Rudėnaitė, Giedrė Lastauskienė

Raginimai atšaukti iš Seimo komitetų

Kai kurie Seimo nariai figūruoja ikiteisminiuose tyrimuose.

Gruodžio viduryje tuomečio generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymu Seimas panaikino P.Gražulio ir „darbiečio“ Vytauto Gapšio teisinę neliečiamybę.

15min nuotr./Petras Gražulis ir Vytautas Gapšys
15min nuotr./Petras Gražulis ir Vytautas Gapšys

Teisėsauga įtaria, kad P.Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Panaikinti P.Gražulio neliečiamybę prašyta ir pernai birželį, bet tąsyk parlamentarai to daryti nesutiko.

„MG Baltic“ korupcijos byloje yra epizodas, kai buvęs šio koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, įtariama, 2015–2016 metais iš viso davė 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius tuometiniam Seimo nariui V.Gapšiui. Byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

Beje, kilo nemažas pasipiktinimas ir dėl kai kurių parlamentarų darbo tam tikruose Seimo komitetuose.

Pavyzdžiui, sausio pabaigoje daugiau kaip 700 kultūros srities atstovų pranešė, kad kreipėsi į Seimą reikalaudami pašalinti P.Gražulį iš parlamento Kultūros komiteto.

Jis pats atkirto, kad „spardomas kaip kamuolys nebus“ ir iš komiteto savo noru nesitrauks.

Socialiniuose tinkluose klajoja „reikalavimas“ ne tik iš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų, bet ir apskritai iš komiteto, pašalinti homoseksualumo neslepiantį T.V.Raskevičių, nes jis esą „diskredituoja šeimos institutą“ ir griežtai nepasisako dėl karantino ribojimų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Vytautas Raskevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Vytautas Raskevičius

Dėl neigiamų vertinimų sulaukusio komentaro apie Holokaustą, kuriame kalbėdamas apie nacių kolaborantus pasisakė ir apie žydų kolaboravimą su nacių bei sovietų režimais, iš Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų pasitraukė konservatorius Valdas Rakutis.

Nuotolinio darbo niuansai

Pasaulis jau beveik metus gyvena koronaviruso pandemijos situacijoje. COVID-19 neaplenkė ir Seimo.

Pirmasis susirgimas čia fiksuotas dar kovo pabaigoje. Tuomet skelbta, kad užsikrėtė viena Seimo kanceliarijos darbuotoja.

Vėliau pranešimų apie koronavirusu užsikrėtusius parlamentarus vis daugėjo. COVID-19 persirgo ir Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen.

Epidemiologinei situacijai šalyje vis prastėjant, pradėtas kelti klausimas dėl nuotolinio parlamento darbo, nors, pavyzdžiui, „valstiečiai“ baiminosi dėl saugumo dalykų, kad gali rastis galimybių sukčiauti ir panašiai.

Iki buvo galutinai apsispręsta dėl nuotolinio darbo galimybės, Seimo plenarinių posėdžių salėje buvo įrengtos specialios pertvaros tarp parlamentarų sėdimų vietų.

Jos kai kam kėlė nemažai diskomforto – esą nebuvo matyti pasisakančių, ne viskas gerai girdėjosi.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seime svarstomas 2021 metų Lietuvos biudžetas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seime svarstomas 2021 metų Lietuvos biudžetas

Seimo statuto pataisoms dėl nuotolinio darbo galimybės pritarta gruodžio pradžioje.

Nustatyta, kad išimtiniais atvejais motyvuotu Seimo valdybos sprendimu Seimo posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu, kai įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl objektyvių aplinkybių gali kilti pavojus Seimo narių sveikatai ir (ar) gyvybei, ir Seimo nariai negali susirinkti į posėdį Seimo rūmuose.

Pirmasis nuotolinis Seimo plenarinis posėdis įvyko sausio 12 dieną.

Be būrio sekretoriato darbuotojų, posėdžių salėje tąsyk dirbo tik V.Čmilytė-Nielsen ir du parlamentarai – „valstietis“ Valius Ąžuolas ir K.Glaveckas.

Jie aiškino, kad dirbti nuotoliniu būdu neefektyvu, sudėtinga, nes kyla nesklandumų, o ir sveikatos esą taip neapsaugosi.

Tačiau vėliau jau ir jie jungėsi iš savo kabinetų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Glaveckas ir Valius Ąžuolas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Glaveckas ir Valius Ąžuolas

Dar anksčiau posėdžiauti nuotoliniu būdu pradėjo Seimo komitetai ir komisijos.

Čia neapsieita be kuriozinių situacijų.

Gruodžio pradžioje vykstant viešai transliuojamam nuotoliniam Seimo Kultūros komiteto posėdžiui greta parlamentaro P.Gražulio eteryje pasirodė ir apsinuoginęs vyras.

Jis padėjo Seimo nariui susitvarkyti su technologijomis.

Gal tai būtų likę užmarštyje, jei ne šio posėdžio vaizdo įrašu savo feisbuko paskyroje pasidalijęs žurnalistas Andrius Tapinas.

15min nuotr./Straipsnio apie P.Gražulį Jungtinės Karalystės portale „Mail Online“ ištrauka
15min nuotr./Straipsnio apie P.Gražulį Jungtinės Karalystės portale „Mail Online“ ištrauka

Nori privatizuoti Seimo viešbutį

Naujas Seimas koregavo ir parlamentinių padalinių struktūrą.

Tarkime, buvo įsteigtas Seimo Ateities komitetas, kuriam vadovauja Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata, o panaikinta buvusių valdančiųjų iniciatyva įkurta Migracijos komisija.

Valdančiosios daugumos iniciatyva svarstomas Seimo viešbučio pastato pardavimas.

Parlamento valdyba įpareigojo Seimo kanceliariją pradėti statinio, esančio Gedimino pr. 60, vertinimo procedūrą,

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Seimo viešbutis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Seimo viešbutis

Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas J.Razma anksčiau yra sakęs, kad siūlymas dėl Seimo viešbučio pardavimo – ne pirmas, panašių jau būta ir anksčiau.

„Iš esmės koalicijoje buvo teigiamas nusistatymas, kad judėtume link viešbučio atsisakymo, numatant butpinigių mokėjimą. Bet, žinoma, tai daryti ne taip skubiai, nes kitų metų biudžeto projektas jau ne taip paprastai koreguojamas“, – lapkritį kalbėjo J.Razma.

Komentarai: 4

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min