Gąsdina pavojumi gyventojams
Į pasitraukimą iš Otavos konvencijos gruodžio 29-ąją sureagavo vienas „Facebook“ vartotojas.
„Šeštadienį Lietuva galutinai nusispjovė į tarptautinius humanitarinius įsipareigojimus ir pasitraukė iš Otavos konvencijos – sutarties, draudžiančios priešpėstinių minų gamybą, kaupimą ir naudojimą“, – paskelbė internautas ne tik savo „Facebook“ paskyroje, bet ir „Telegram“ kanale.
Tikėtina, kad bus platinama melaginga ar klaidinanti informacija, susijusi su Lietuvos pasitraukimu iš Otavos konvencijos, taip siekiant bauginti visuomenę ir kelti nepasitikėjimą institucijomis.
Jis priminė, kad gruodžio 27 d. suėjo lygiai šeši mėnesiai nuo tada, kai Vilnius oficialiai informavo Jungtinių Tautų (JT) generalinį sekretorių apie ketinimą pasitraukti.
„Formalumai įvykdyti – humanitarinės vertybės išmestos į šiukšliadėžę, – piktinosi internautas. – Tai – ne šiaip biurokratinis žingsnis.
Tai – sąmoningas atsitraukimas nuo tarptautinių normų ir žalias šviesoforas ginklams, kurie dar dešimtmečius po konfliktų žudo ir suluošina civilius.“
Šį žingsnį internautas susiejo su Lietuvos ketinimu įsigyti prieštankinių minų ir dronų šaudmenų, kurį anksčiau pats irgi komentavo.
Taip pat skaitykite: Minų ir dronų šaudmenų pirkimas sulaukė propagandininkų dėmesio: svarsto, ar tapsime saugesni
„Facebook“ vartotojo aiškinimu, tai reiškia, kad „šalis ruošiasi grįžti prie karo metodų, kurių pasaulis bandė atsisakyti“, „prisidengiant „saugumu“, pasirenkamas militarizacijos kelias, visiškai ignoruojant ilgalaikes humanitarines pasekmes ir žmonių gyvybių kainą“.
Efektyvi gynybos priemonė
Tai yra propagandiniai išvedžiojimai, prasilenkiantys su sprendimo, kurį priėmė ne vien Lietuva, bet ir dar kelios regiono šalys, motyvais.
Lietuva tikrai pasitraukė iš Konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo, dar vadinamos Otavos konvencija. Šis sprendimas įsigaliojo sekmadienį, praėjus lygiai šešiems mėnesiams nuo dienos, kai JT generalinis sekretorius António Guterresas buvo oficialiai informuotas apie tokius ketinimus.
Pritardami pasitraukimui mes pridėsime šį elementą į mūsų kariuomenės arsenalą, mes tai darome, kad priešininkams tektų daugybę kartų pasverti, ar jiems verta pradėti veiksmus prieš mus.
Nuo tos dienos mūsų šalis nebėra saistoma konvencijos įsipareigojimų ir gali įsigyti ar pasigaminti priešpėstinių minų, atitinkančių gynybos poreikius, pirmenybę teikiant vietos gamintojams.
Krašto apsaugos ministerijos teigimu, priešpėstinės minos yra efektyvi ir pakankamai pigi gynybos priemonė, leidžianti trikdyti priešo pėstininkų judėjimą pėsčiomis, sukurti stiprią bei atsparią gynybos liniją, blokuojančią įsiveržiančias pajėgas.
„Lietuvos sprendimą trauktis iš Otavos konvencijos lėmė poreikis išnaudoti visas galimybes sustiprinti mūsų atgrasymo ir gynybos pajėgumus.
Taip pat skaitykite: Lietuva oficialiai pasitraukė iš Konvencijos dėl priešpėstinių minų
Mūsų kariuomenė turi turėti lankstumo ir laisvės panaudoti visas turimas priemones, kad atremtų potencialią agresiją ir apgintų Aljanso rytinį flangą“, – pranešime spaudai cituojamas krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
KAM anksčiau BNS informavo, kad įsigaliojus pasitraukimui, Lietuva pradės pokalbius dėl galimybių įsigyti ar pasigaminti priešpėstinių minų.
Liepos pradžioje naujienų agentūra „Reuters“ skelbė, kad Lietuva ir Suomija planuoja kitąmet pradėti priešpėstinių minų gamybą savo ir Ukrainos reikmėms.
Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa tuomet „Reuters“ teigė, kad ketinama išleisti „šimtus milijonų eurų“ ne tik prieštankinėms, bet ir priešpėstinėms minoms, pastarųjų planuojama užsakyti dešimtimis tūkstančių ar net daugiau.
Rusija prie konvencijos neprisijungusi
Pasitraukusi iš Otavos konvencijos Lietuva ir toliau ketina laikytis pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės principų bei normų, susijusių su kariavimo būdais ir metodais bei civilių gyventojų apsauga.
KAM priminė, kad nuo 2003 m., kai Lietuva ratifikavo konvenciją, saugumo situacija mūsų regione iš esmės pablogėjo. Karinės grėsmės Lietuvai ir kitoms NATO valstybėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, smarkiai išaugo.
Imsimės priemonių, kurios sušvelnintų priešpėstinių minų sukeltus humanitarinius padarinius. Galimas neigiamas poveikis būtų sumažintas nustačius griežtas šių minų panaudojimo taisykles ir procedūras.
Rusija savo tikslams pasiekti naudoja karinę agresiją, šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir nepaiso kitų prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija nėra Otavos konvencijos narė, turi dideles priešpėstinių minų atsargas ir intensyviai naudoja jas kare prieš konvencijos nare esančią Ukrainą.
„Lietuva rimtai vertina savo įsipareigojimus, susijusius su Ženevos konvencijų ir jų papildomų protokolų, taip pat – Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų ir jos protokolų įgyvendinimu.
Mes imsimės visų priemonių, kurios sušvelnintų priešpėstinių minų sukeltus humanitarinius padarinius. Galimas neigiamas poveikis būtų sumažintas nustačius griežtas šių minų panaudojimo taisykles ir procedūras“, – pažymėta pranešime spaudai.
Dauguma Europos Sąjungos šalių yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas prie jos neprisijungusios.
Šiemet kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija. Gegužę Seimas pritarė Lietuvos pasitraukimui iš Otavos konvencijos.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas sprendimą pasitraukti iš konvencijos yra pavadinęs „pavojinga kliūtimi civilių gyventojų apsaugai ginkluoto konflikto metu“. Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ taip pat įspėjo, kad tai gali kelti pavojų civilių gyvybėms.
Bet prieš pat balsavimą Ukrainoje lankęsis Seimo narys socialdemokratas Ruslanas Baranovas teigė, jog įvairios prieš Rusijos agresiją kovojančios šalies naudojamos priemonės lemia, kad Kremliaus kariuomenė negali judėti į priekį.
„Pritardami pasitraukimui mes pridėsime šį elementą į mūsų kariuomenės arsenalą, mes tai darome, kad priešininkams tektų daugybę kartų pasverti, ar jiems verta pradėti veiksmus prieš mus“, – sakė Seimo narys.
Kolegas palaikyti siūlymą kvietęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius pabrėžė, jog visos iniciatyvos, stiprinančios NATO rytinį flangą, yra būtinos šalies saugumo užtikrinimui.
Vienas žmogus tariamai jau žuvo
Įvairių melagienų, dezinformacijos ir propagandinių įrašų, susijusių su pasitraukimu iš Otavos konvencijos, šiemet Lietuvoje (įskaitant aptariamą paskyrą) pastebėta nemažai.
Pavyzdžiui, pavasario pabaigoje „Facebook“ ėmė plisti įrašai, neva dėl to netrukus pasienyje atsiras minų. Tariamai tai jau net vyksta – kaip įrodymas pateikti įspėjimai gyventojams apie planuojamus įrengti minų laukus.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai iš Otavos konvencijos galutinai dar nepasitraukusi Lietuva jau dėlioja minas?
„Nuo kovo vidurio, kai Lietuva paskelbė planus pasitraukti iš Otavos konvencijos, priešiškoje informacinėje erdvėje fiksuoti dezinformacijos atvejai, o Rusijos ir Baltarusijos propagandos veikėjai skleidė klaidinančius ir priešiškus naratyvus, – anksčiau portalui 15min pakomentavo Lietuvos kariuomenė. – Pagrindinės stebėtos žinutės teigė, kad šis Lietuvos sprendimas didina įtampą tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos, taip pat kelia grėsmę civiliams ar laukiniams gyvūnams.“
Kovo pabaigoje, Seimui dar nė neratifikavus pasitraukimo iš minėtos konvencijos, priešiški veikėjai socialiniuose tinkluose ir Baltarusijos žiniasklaidoje platino melagieną, neva pasienyje Lietuvos pilietis žuvo užlipęs ant priešpėstinės minos.
Šią informacinę ataką atskleidė portalas 15min. Nacionalinio krizių valdymo centro atstovas Darius Buta tuomet 15min nurodė, kad „iš esmės tokio įvykio net negalėjo būti, nes Lietuvoje tik pradėtas procesas išstoti iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą“.
Kariuomenės atstovai šią melagieną įvertino taip: „Pateiktas pavyzdys, tikėtina, yra Lietuvai priešiškų veikėjų vykdomos dezinformacinės kampanijos dalis.
Tikėtina, kad informacinėje erdvėje toliau bus platinama melaginga ar klaidinanti informacija, susijusi su Lietuvos pasitraukimu iš Otavos konvencijos, taip siekiant bauginti visuomenę ir kelti nepasitikėjimą valstybės institucijomis.“
15min verdiktas: melas. Lietuva iš Otavos konvencijos pasitraukė, siekdama galėti panaudoti efektyvią ir pakankamai pigią gynybos priemonę, kuri leidžia trikdyti priešo pėstininkų judėjimą pėsčiomis, sukurti stiprią bei atsparią gynybos liniją, blokuojančią įsiveržiančias pajėgas, kokios yra priešpėstinės minos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
