Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 12 22, 11:36 Atnaujinta 2021 12 22, 12:21

Pokyčiai dėl galimybių paso: nuo gruodžio 28-osios dalis jų nebegalios

Sveikatos apsaugos ministerija ir kiti specialistai įspėja – jeigu pasiskiepijote dviem arba viena doze, priklausomai nuo vakcinos, ir praėjo septyni mėnesiai, galimybių pasas jums nuo gruodžio 28 d. nebegalios. Be to, artimiausiu metu ketinama spręsti, ar išbraukti antikūnų testą, kurį atlikus gaunamas galimybių pasas.

Kaip jau ne kartą skelbta, į vietas, kur reikalingas galimybių pasas, nuo gruodžio 28 dienos negalės patekti tie, kuriems po antrojo skiepo praėjo daugiau nei 7 mėnesiai, tačiau jie dar nėra gavę stiprinančiosios skiepo dozės.

Pasiskiepijus stiprinančiąja doze pasas galios neribotą laiką. Galimybių pasą bus galima pratęsti ir gavus teigiamą antikūnų tyrimo rezultatą – tokiu atveju galimybių pasas galios 60 dienų.

Septynių mėnesių riba

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė teigė norinti priminti, kokie pasikeitimai laukia nuo gruodžio 28-osios.

„Dar lapkričio viduryje turėjome pasikeitimą su Vyriausybės nutarimu, kuriuo gruodžio 28 d. įsigalioja su galimybių pasu susiję pokyčiai. Visiems asmenims, kurie vakcinavosi dviem ar viena doze, priklausomai nuo to, kokią vakciną rinkosi, ir jei nuo to laiko jau praėjo 7 mėnesiai, nuo gruodžio 28 d. nustoja galioti galimybių pasas – jis turi terminą.

Jeigu mes turime ilgesnį nei septynių mėnesių terminą nuo antros arba pirmos „Jansen“ dozės, pasibaigia galimybių paso galiojimas. Tam mes turime sustiprinančiąją dozę, kuria pasiskiepijus galimybių pasas pradeda galioti iš karto ir galioja neribotai.

Tai svarbu ir dėl to, kad turime atmainą, kuriai efektyviausia priemonė yra vakcina, efektyvumas padidėja iki 75 proc., pasiskiepijus trečia doze ir nepraėjo 3–4 mėnesiai. Jau turime galimybę vakcinuoti vaikus, ne tik nuo 12 m., bet ir nuo 5 m.“, – kalbėjo A.Bilotienė Motiejūnienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušra Bilotienė Motiejūnienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušra Bilotienė Motiejūnienė

Ji pabrėžė, kad vaikai galimybių pasą gali gauti ir pasiskiepiję, ir tiriami mokykloje kaupinių būdu arba pasidarę testą mobiliajame punkte. Tačiau ugdymo veiklai – tiek mokykloje, tiek popamokinės veiklos vietose – galimybių paso nereikės.

Bet jeigu veikla yra pramoginė – koncertas, teatras, kino teatras ir pan. – ir tai nesusiję su mokykla, ugdymo programa, vaikas nuo 12 metų ir 2 mėnesių turės pateikti galimybių pasą.

Vaikams nėra septynių mėnesių galiojimo laiko galimybių pasams.

O suaugusiems viceministrė patarė pasitikrinti, ar galimybių pasas dar tebegalioja, kad nereikėtų nerimauti paskutinę dieną.

Priminė ir atmainas

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė, VU profesorė Ligita Jančorienė pabrėžė, kad dviem arba viena doze, priklausomai nuo vakcinos, pasiskiepijus jau po keturių mėnesių stebima, kad imunitetas blėsta.

Plintant omikron atmainai ir stebint situaciją tose šalyse, kur ši atmaina atsirado anksčiau, tarkim, Didžiojoje Britanijoje, kalbėjo L.Jančorienė, daugėja tų atvejų, kuomet žmogus užsikrečia po dviejų vakcinos dozių, todėl visi pritaria dėl revakcinacijos.

„Gruodžio 7 d. Europos vaistų agentūra paskelbė, kad rekomenduoja intervalą po pirminės imunizacijos. Intervalas gali būti tik trys mėnesiai. Tad mes jau ir ekspertų taryboje diskutavome ir sutarėme, kad praėjus keturiems mėnesiams po paskutinės vakcinacijos galima būtų kreiptis dėl revakcinacijos. Bet tas intervalas netgi siūlomas dar trumpesnis.

Neskatiname, bet yra galimybė skiepytis sustiprinamąja doze praėjus trims arba daugiau mėnesių. Klausimas yra dėl tų, kurie persirgo ir tada skiepijosi. Dauguma persirgo prieš metus, kai dar nebuvo vakcinų, tai jiems pasiskiepijus viena ar dviem dozėmis, omikronui artėjant, rekomendacija būtų praėjus šešiems mėnesiams jau galvoti apie revakcinaciją.

Tiesa, skiepai ir liga kartu sudėjus duoda turbūt patį geriausią imuninį atsaką, bet ir jis blėsta, mes tą matome ir tarp savo kolegų, kuriuos periodiškai tiriame ir stebime“, – teigė profesorė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ligita Jančorienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ligita Jančorienė

Galimybių paso naudą mato

L.Jančorienė, paklausta, ar galimybių pasas vis dar turi prasmės, kai daug šalių kalba apie užsidarymus plintant omikron atmainai, sakė, kad omikron atmaina plinta kur tas greičiau ir lengviau perduodama.

„Nors nuo 50 iki 70 proc. yra lengvesni atvejai, lyginant su delta atmaina, tačiau jeigu labai daug žmonių užsikrės, tai ir sunkiai sergančių, tų, kuriems prireiks hospitalizacijos, skaičius gali būti didelis.

Kitas dalykas – visą laiką yra rizika, kad gali užsikrėsti ir daug sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų. Todėl tam tikros atsargumo priemonės yra reikšmingos. Mes svarstome siūlyti, kad žmones, kurie dirba sveikatos priežiūros srityje ir patiria didelės rizikos kontaktą, kai šeimoje serga ar pan., gal galėtų būti testuojami greitaisiais testais kiekvieną dieną, siekiant pagauti tą momentą, kad žmogus užsikrėtė“, – kalbėjo profesorė.

Nors nuo 50 iki 70 proc. yra lengvesni atvejai, lyginant su delta atmaina, tačiau jeigu labai daug žmonių užsikrės, tai ir sunkiai sergančių, tų, kuriems prireiks hospitalizacijos, skaičius gali būti didelis.

A.Bilotienė Motiejūnienė teigė, kad štai Skandinavijoje vyresnių nei 60 m. žmonių paskiepyta jau 98–99 proc., mums dar gerokai trūksta. O galimybių pasas yra viena iš priemonių siekiant pažaboti viruso plitimą.

„Galimybių pasas šiandien mums reikalingas ir, kalbant apie omikron atmainą, atliks savo darbą. Imunitetas lemia, kad jeigu ir sirgs, nes serga ir skiepyti, tai ne taip sunkiai.

Jeigu galimybių pasai būtų panaikinami, tai renginių, pramogų vietose, kitur būtų ir turintys imunitetą, ir neturintys. O virusas ypač plinta tarp neturinčiųjų imuniteto. Todėl galimybių pasas paliekamas, tai yra tokia strateginė priemonė“, – kalbėjo SAM viceministrė.

A.Bilotienė Motiejūnienė sakė, kad negalima pamiršti ir žmonių sąmoningumo – kadangi minima, jog naujoji atmaina išplis per kelias savaites, tai nuo mūsų visų priklausys, kaip saugosimės.

Pasiskiepijus ir persirgus teks atsinaujinti

Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė teigė, kad dėl europinio žaliojo paso nuo gruodžio 28 d. niekas nesikeičia žmonėms, kurie yra pasiskiepiję vėliau nei birželį.

Šiuo metu europinio sertifikato galiojimo terminas yra 9 mėnesiai, o štai lietuviškojo – 7 mėnesiai.

Svarbu, anot D.Vilytės, yra kitas dalykas, į kurį būtina atkreipti dėmesį:

„Žmonės, kurie turėjo du skiepus ir persirgo, gruodžio 28 d. privalės atsinaujinti galimybių pasą. Iki to jiems galioja algoritmas dėl dviejų skiepų, o tada jau įsigalios persirgimo taisyklė.“

Pokyčiai dėl antikūnų testo

A.Bilotienė Motiejūnienė patvirtino, kad pagal Vyriausybės nutarimą pasidarius serologinį antikūnų testą ir turint pakankamą antikūnų skaičių (titrą) irgi galima turėti galimybių pasą 60 dienų, tačiau problemų kelia tai, jog laboratorijos taiko skirtingas antikūnų skaičiavimo metodikas.

Be to, plintant omikron atmainai, ne visos šalys taiko šiuos testus galimybių pasui, tai ir Lietuvoje planuojama svarstyti, nes šiuo metu būtų labai abejotinas tolimesnis galimybių paso galiojimas atlikus tokį tyrimą.

„Pagal šiandien galiojantį teisės aktą serologinis tyrimas galioja. Bet jeigu pasidarome antikūnų tyrimą ir turime minimalų titrą, tai antikūnų tyrimas labiau reikalingas, kad galėtume atsakyti į klausimą, ar jau vakcinuotis trečia doze po trijų, keturių mėnesių. Tačiau labai abejotinas jo tikslingumas, kai praeina 6,5–7 mėnesiai“, – teigė viceministrė.

„Scanpix“/AP nuotr./Antikūnų testas
„Scanpix“/AP nuotr./Antikūnų testas

Artimiausiu metu bus svarstoma, kada antikūnų testas nebebus taikomas gaunant galimybių pasą.

L.Jančorienė pabrėžė, kad šie tyrimai yra labai nestandartizuoti, reta šalis naudoja šiuos tyrimus kaip reikšmingą rodiklį vertinant vakcinų efektyvumą. Dažniau siūlo nenaudoti.

Todėl, profesorės manymu, būtų teisingas sprendimas, jei serologinio tyrimo atlikimas būtų eliminuotas iš teisės aktų.

Vakcinacijos centruose jau tris savaites jaučiamas padidėjęs aktyvumas – anksčiau per dieną skiepijosi 5–7 tūkst. žmonių, dabar šis skaičius siekia ir 13–14 tūkst. Tačiau vietų netrūksta, todėl norintys gali registruotis ir pasiskiepyti.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min