Sekite 15min Google
Argumentas derybose dėl biudžeto?
Lietuva, Latvija ir Estija rugsėjo pabaigoje laišku kreipėsi į EK, prašydamos kuo greičiau skirti 500 mln. eurų gynybai nuo dronų. Apie tai, kad šių šalių gynybos ministrai pasirašė tokį laišką, rugsėjo 22-ąją pranešė Suomijos dienraščio „Iltalehti“ naujienų portalas.
Jau kitą dieną vienoje „Facebook“ paskyroje pasirodė toks įrašas: „Štai kam buvo suvaidintas visas šis spektaklis su dronais: Lietuvos, Latvijos ir Estijos krašto apsaugos ministrai parašė „slaptą“ laišką EK.
Gindami Baltijos valstybių sienas, mes taip pat giname ES rytinę sieną ir tiesiogiai prisidedame prie mūsų piliečių bei visos Europos saugumo.
Pamenate, kaip visą praėjusią savaitę informacinė erdvė buvo užpildyta pranešimais apie dronus? Ir tai neatsitiktinai!
Pirmadienį, rugsėjo 21 d., Lietuvos, Latvijos ir Estijos krašto apsaugos ministrai nusiuntė „slaptą“ laišką EK pirmininkei Ursulai von der Leyen. Prašo 500 milijonų eurų kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos stiprinimui. Be to, tikisi, kad Briuselis šiuos pinigus skirs jau šiais metais.
Sutapimas? Ir taip, įdomiausia. Dar rugpjūtį eurokomisarai iš Baltijos šalių ir Lenkijos rašė von der Leyen apie „blogėjančią saugumo aplinką“ ir prašė 115 milijardų dolerių fronto valstybėms stiprinti. Tada – nepavyko. Dabar – prašo bent pusės milijardo. Dalimis.
Išvada paprasta: dronai danguje – tai ne grėsmė. Tai argumentas derybose dėl biudžeto.“
Ši įvykių sekos interpretacija yra visiškai neteisinga. Nors jie sutapo laike ir su dronais susiję incidentai tapo vizualiu paaiškinimu, kodėl reikėtų paramos gynybai, jie nebuvo suvaidinti, kad atsirastų pretekstas kreipimuisi.
Pinigai – ir ES sienos gynybai
Baltijos šalys į EK kreipėsi pastaruoju metu padaugėjus hibridinių atakų ir incidentų su koviniais bepiločiais orlaiviais. „Iltalehti“ teigimu, papildomų lėšų oro gynybai nuo dronų prašoma dėl „didėjančios Rusijos grėsmės“.
Laišką, anot portalo, pasirašė Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai – Robertas Kaunas, Raivis Melnis bei Martinas Heremas.
EK spaudos biuras 15min patvirtino, kad Baltijos šalių gynybos ministrų pasirašytas laiškas gautas ir yra vertinamas. „Komisija patvirtina, kad toks laiškas gautas. Šiuo metu vertiname jo turinį“, – teigiama atsakyme.
Kad toks laiškas buvo, patvirtino ir R.Kaunas. „Baltijos šalys veikia vieningai, greitai ir proaktyviai. Kartu su Estijos ir Latvijos gynybos ministrais kreipėmės į Europos Komisiją dėl papildomo ES finansavimo bendriems kovos su dronais pajėgumams“, – 15min sakė R.Kaunas.
Jis pažymėjo, kad nacionaliniu lygiu prioritetas teikiamas oro gynybai, į ją maksimaliai investuojama. Tačiau imtasi papildomų veiksmų, kad priešiškus dronus aptiktume, atpažintume ir neutralizuotume greičiau.
Pasak ministro, „teigiamas EK sprendimas dėl papildomo finansavimo leistų gerokai sustiprinti gynybą nuo dronų ir užtikrinti didesnį sąveikumą su partneriais“.
Taip pat skaitykite: Robertas Kaunas apie laišką Briuseliui: „Tai leistų gerokai sustiprinti gynybą nuo dronų“
„Kartu vertiname galimybes šiuos pajėgumus įsigyti bendrais pirkimais, teikdami pirmenybę Europos gynybos pramonei. Tai stiprina ir mūsų atsparumą, ir pramonės bendradarbiavimą Europoje. Mūsų ekspertai pasirengę dirbti su Europos Komisijos specialistais ir detalizuoti poreikius“, – pabrėžė R.Kaunas.
Naujienų agentūrai AFP ministras priminė, jog, „gindami Baltijos valstybių sienas, mes taip pat giname Europos Sąjungos rytinę sieną ir tiesiogiai prisidedame prie mūsų piliečių bei visos Europos saugumo“. Tiesa, jis nepatvirtino, kad paprašyta pusės milijardo eurų.
Taip pat skaitykite: Ministras: Baltijos šalims paprašius daugiau lėšų gynybai nuo dronų, signalai iš EK – pozityvūs
Valstybės tikisi, kad ES papildomą finansavimą regiono gynybai nuo dronų galės skirti dar 2026 m. „Iltalehti“ šaltinių teigimu, gynybos nuo dronų stiprinimas yra neatidėliotinas klausimas, nes manoma, kad Rusija gali norėti išbandyti NATO sutarties 5-ąjį straipsnį dronų atakomis prieš Aljanso rytinį flangą.
Tą patį pasakojo ir apie kontrabandinius balionus
Vienas didžiausių incidentų, susijusių su dronais, Lietuvoje įvyko savaitę prieš šį kreipimąsi. Tuomet naktį į Lietuvos teritoriją įskrido nepilotuojamas orlaivis. Vilniaus apskrities gyventojai gavo įspėjimus apie tikėtiną oro pavojų, Bendrasis pagalbos centras (BPC) sulaukė ne vieno pranešimo apie skrendantį objektą. Dronas paveikė ir kai kurių lėktuvų skrydžius į Vilnių.
Iš Baltarusijos atskridusį droną netrukus po vidurnakčio numušė iš Zoknių naikintuvais pakilę Italijos kariai, šiuo metu vykdantys NATO oro policijos misiją. Tai įvyko Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.
Taip pat skaitykite: Pagrindiniai faktai: Lietuvoje numušto drono chronologija
Jau popietę po incidento paaiškėjo, kad dronas buvo su sprogmenimis, juos neutralizavo Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai. Kiek vėliau prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad numuštas nuo kurso nukrypęs rusiškas dronas „Gerbera“.
Jau tuomet socialiniuose tinkluose imta platinti melagieną, neva incidentas buvo susijęs su tomis dienomis keliolikoje rajonų vykusiomis karinėmis pratybomis, taigi tariamai dronas paleistas specialiai ir numuštas pagal planą.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai į Lietuvą įskridęs ir numuštas dronas buvo kariuomenės pratybų dalis?
Panaši klaidinanti informacija buvo platinama ir apie anksčiau mūsų šalyje nukritusius dronus, ir apie kontrabandinius balionus.
Pavyzdžiui, pavasarį, kai dronas nukrito Varėnos rajone į Lavyso ežerą. Internete iškart užvirė diskusijos, kad jis buvo paleistas iš Lietuvos, gal net kariuomenės atstovų, netyčia pamestas per pratybas ar specialiai atvežtas iš Ukrainos.
Ir kariuomenės atstovai, ir atsakingi pareigūnai patikino, kad dronas (kaip vėliau paaiškėjo, ukrainietiškas) atskrido iš svetur. Nėra duomenų, kad jis būtų buvęs naudojamas karių pratybose ar kad internete paskelbtas filmukas su jo sprogimo akimirka būtų sufabrikuotas. Taip pat skaitykite: Kliuvo net kariams: štai kokių versijų skubiai prikūrė apie Varėnos rajone sprogusį droną
Tą patį internautai dėstė ir apie kontrabandinius balionus – neva dėl jų skrydžių kaltos Lietuvos tarnybos. Tariamai taip siekiama išprovokuoti konfliktą su Baltarusija ar net Rusija.
Taip pat skaitykite: Plokštelė nesikeičia: kartoja Minsko legendą apie Lietuvos surežisuotus balionų skrydžius
Nėra jokio pagrindo teigti, jog kontrabandinių balionų skrydžiai iš Baltarusijos surežisuoti Lietuvos spec. tarnybų.
Teiginiai, kad dėl tokių incidentų kaltos Lietuvos tarnybos, atitinka Rusijos propagandos naratyvus. Jais bandoma nukreipti dėmesį nuo šios šalies veiksmų, pavyzdžiui, užpultoje Ukrainoje ar Baltijos šalyse, atsakomybę permesti kitiems. Kartu menkinamas pasitikėjimas vietos valdžios institucijomis, kuriamas įtarumas – neva daroma kažkas slapta nuo žmonių, dar daugiau, tai yra pavojinga gyventojams.
15min verdiktas: melas. Netiesa, kad incidentai su dronais, po kurių Baltijos šalių gynybos ministrai paprašė EK skirti paramos gynybai nuo jų, buvo suvaidinti.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
