2026-05-19 15:41

Ruginienės patarėjas Kaladinskas įvertino Rusijos grasinimus

Rusija grasina karine jėga Latvijai kaltindama tuo, kad ši neva suteikė Ukrainai galimybę atakuoti Rusiją iš savo teritorijos. Latvija tai pavadino melu. Tuo pačiu buvo minimos visos Baltijos šalys, neva leidžiančios Kyjivui naudotis savo oro erdve dronų atakoms. Tokius Rusijos grasinimus įvertino premjerės Ingos Ruginienės patarėjas nacionaliniam saugumui Vidmantas Kaladinskas. Jis tuo pačiu pakomentavo, ar grėsmė sulaukti hibridinių atakų iš Rusijos yra padidėjusi.

Rusijos grasinimai paskelbti tuo metu, kai Maskva patiria didelių sunkumų kare Ukrainoje, o Latvijoje tvyro politinė sumaištis po Vyriausybės griūties.

Tuo pačiu Baltijos šalyse pastaruoju metu padaugėjo ir incidentų su dronais, kuriuos Ukraina leidžia į Rusiją, tačiau mūsų šalis jie pasiekia nukrypę nuo kurso.

Latvijoje tokių incidentų buvo bene daugiausia – ir antradienį čia buvo paskelbtas oro pavojus.

Rusijos grasinimus interviu 15min įvertino premjerės Ingos Ruginienės patarėjas nacionaliniam saugumui Vidmantas Kaladinskas. Pateikiame pokalbį su juo.

***

– Kaip tai vertina mūsų pareigūnai, ką jūs manote apie tokius grasinimus?

– Iš principo, tai nėra visiškai naujas žanras, tik tiek, kad jis vystomas ir detalizuojamas. Tas išplatintas pranešimas yra visiška nesąmonė savo turiniu, bet pakankamai detaliai pateikiama, lyg ana pusė turėtų kažkokių duomenų – ten išvardinamos ir vietovės, ir visa kita, lyg tai būtų iš tiesų, nors mes esame tikri, kad taip nėra.

Tai yra toks psichologinis spaudimas ir, matyt, gal ir savo auditorijai tai iš dalies yra žinutė, kad žiūrėkite, kaip visas mus supantis pasaulis yra prieš mus susivienijęs, kokios agresyvios kaimynės mus supa. Tai nėra nauja žinutė, bet atsiranda nauji atspalviai su išgalvotomis detalėmis.

Galų gale, buvo kažkada tas grasinimas, kad pasilieka sau teisę ir atsakyti, kad jeigu iš tų teritorijų kažkas naudojama. Tai nesu tikras, kad tai tikrai pasirengimas tam, bet kas ten žino.

– Bet jūs galėtumėt pasakyti, kad vyksta kažkokia eskalacija? Buvo gi ir prezidento toks netikėtas pareiškimas dėl dronų.

– Prezidento pareiškimas buvo deeskaluojantis, įvedantis į tą tikrovės naratyvą, nes vis dėlto anos pusės nuolatiniai, niekuo nepagrįsti kaltinimai... Jie, matyt, turi tikslą sukurti tam tikrą įtampą, galbūt priversti mus teisintis dėl to, ko mes nedarome. Jiems tai yra tikrai nesudėtinga ir nebrangu šitą istoriją vystyti su tokiais išgalvotais, bet klasikiniais dalykais.

Kita vertus, prisiminkime, kad Rusija, iš principo, nuo Žiemos karo laikų naudojo taktiką, kai kitą pusę kažkuo apkaltina, ko ji visai nedaro ir ji galbūt netgi išsiprovokuoja. Aš nesakau, kad dabar tai bręsta, bet, iš principo, strateginis mąstymas dabar nelabai keičiasi anoje pusėje ir jie tai daro, o kad tai kelia tam tikrą įtampą, galbūt net pačioje Rusijoje ne mažiau nei pas mus, kad jie save nuteikinėja kažkam, kad žiūrėkit – o gal mums verta būtų kažką padaryti su kaimyninėmis šalimis, nes jos agresyvios ir daro visokius nebūtus dalykus.

– Tame pranešime visos Baltijos šalys kaltinamos, kad leidžia neva naudotis oro erdve Ukrainai.

– Tai irgi visiška nesąmonė, su logika nieko bendro neturinti.

– O svarbiausias dalykas – kaip žmonėms reaguoti į tokius Rusijos grasinimus?

– Visiškai ramiai. Man atrodo, kad dalis propagandos miršta tada, kada ji yra tiesiog ignoruojama, kai ji nėra eskaluojama, kai ji nėra analizuojama, nes ten nėra ką analizuoti. Tada ji mažiausiai pasiekia savo tikslą ir mažame burbule uždūsta. Kuo labiau analizuosime, tuo labiau tai skambės.

Galvoju, kad gyventojai turėtų daugiau pasitikėti oficialiais mūsų kanalais, kurie tikrai apie grėsmes, kurias žinome, informuoja ir perspėja. Galbūt ne visada be trūkumų, bet tikrai ties šita sistema dirbama ir tai kol kas yra vienintelis patikimiausias informacijos šaltinis apie grėsmes.

Na, o reaguoti į Rusijos ar Baltarusijos pasisakymus, kažkokius hibridinius veiksmus reiškia šiek tiek padėti tam oponentui plėsti savo žinią ir primesti tam tikrą netikrą jų sukurtą tikrovę – svarstyti nesamus dalykus.

– Nėra taip, kad grėsmė sulaukti kažkokių hibridinių atakų yra padidėjusi šiuo metu?

– Man atrodo, mes nuo 2023 metų esame sulaukę įvairiausių atakų. Kai kurie reikalai dabar teisme svarstomi – tiek IKEA atvejis, tiek Šiaulių atvejis, kur teisėsauga ir žvalgyba nuvedė bylas iki teismo. Matome, kad tų hibridinių atakų spektras gali būti tikrai didelis.

Dabar mes matėme tokio tipo atakas, labiau nutaikytas į fizinius objektus ir jų pažeidimą ar tikslą sunaikinti, bet negalime sakyti, kad ana pusė visiškai be taktinės vaizduotės ir negali pasirinkti kažkokių dalykų – iškrėsti siurprizų.

Tai gali, matyt. Tam, aišku, visos tarnybos ruošiasi, visi ruošiasi, bet tiesiog gyvename tokioje situacijoje ir laike, kur oponentas, šiuo atveju – agresyvus kaimynas, gali bandyti iškrėsti kažką, bet labai tikėtina, kad tą pavyks užkardyti.

– Ačiū jums už pokalbį.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą