Apipavidalino žemėlapiu
Vienas internautas pasidalijo žemėlapiu, skelbdamas, jog Rusija išplatino įspėjimą savo piliečiams, esantiems užsienio šalyse. Anot jo, šalies gynybos ministerija paskelbė Europos įmonių, kurios „padeda ukrainiečiams žudyti žmones Rusijoje“, koordinates. Vyras taip pat išvardijo minimas šalis.
„Todėl įspėjame savo tautiečius, taip pat ir šių šalių gyventojus, kurie remia Rusijos kovą su Ukrainos nacizmu.
Nedelsdami palikite teritoriją 5-8 km spinduliu nuo įmonių, padedančių ukrainiečiams“, – ministeriją citavo internautas.
Jis nurodė, jog tikslias koordinates galima rasti ministerijos kanaluose, ir gąsdino lietuvius.
„Tai ypač liečia ir Lietuvos žmones, kurie dirba tose įmonėse, jeigu nori išsaugoti savo gyvybes, nes neaišku kada, bus paleistos raketos į minėtus objektus.
Vienas objektas, kuris gali būti visiškai sunaikintas raketa, tai „Kort“ – bendrovė, įsikūrusi Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 21A.
Teigiama, kad ji Ukrainai gamina AK-1000 „Khaki“ spalvos dronus (kalba ir logika netaisyti – red. past.)“, – rašė vyras.
Internautas ne pirmą kartą dalijasi Kremliaus propaganda ir retransliuoja Rusijos perspėjimus Lietuvos auditorijai. Ankstesnė paskyra tuo pačiu vardu ir pavarde socialiniame tinkle „Facebook“ buvo užblokuota, tačiau atsirado nauja, o įrašų turinys išliko toks pats.
Be to, jis prasilenkia su logika, nes Rusijos pranešime nenurodoma, kad dronai yra „khaki spalvos“. Jame minimi „HaKi AK-1000“ dronai.
Apie išplatintą sąrašą skelbė ir Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Kremliaus gąsdinimai
Rusijos gynybos ministerija praėjusią savaitę paskelbė 21 pramoninio objekto skirtingose Europos šalyse sąrašą. Jie, anot ministerijos, prisideda prie bepiločių orlaivių gamybos didinimo ir jų tiekimo Ukrainai smūgiams Rusijos teritorijoje.
Sąraše nurodomi objektų adresai ir kurioms įmonėms jie priklauso. Į sąrašą įtrauktos bendrovės Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Izraelyje, Turkijoje ir Vokietijoje.
Ministerija įspėjo, neva šių šalių sprendimas didinti bepiločių orlaivių gamybą ir jų tiekimą Ukrainai gali paaštrinti karinę ir politinę situaciją visoje Europoje.
„Europos visuomenė turėtų ne tik aiškiai suprasti tikrąsias grėsmių jos saugumui priežastis, bet ir žinoti „ukrainietiškų“ ir „bendrų“ įmonių, gaminančių Ukrainai skirtus bepiločius orlaivius ir jų komponentus, adresus ir buvimo vietas savo šalių teritorijoje“, – gąsdinama pranešime.
Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas, buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas prisidėjo prie grasinimų.
„Rusijos gynybos ministerijos pareiškimą reikėtų suprasti pažodžiui: Europos įmonių, gaminančių bepiločius orlaivius ir kitą įrangą, sąrašas yra potencialių Rusijos ginkluotųjų pajėgų taikinių sąrašas. Kada smūgiai taps realybe, priklauso nuo to, kas vyks toliau. Miegokite ramiai, Europos partneriai!“ – socialiniame tinkle „X“ pareiškė D.Medvedevas.
Duomenys neatitinka realybės
Abejonių kelia išvardytų objektų koordinačių patikimumas. Sąraše paminėta ir tariamai Vilniuje įsikūrusi ukrainiečių kompanija „Kort“, gaminanti dronus „HaKi AK-1000“. Nurodomas ir jos adresas Vilniuje.
Šioje gatvėje registruota daugiau nei 700 bendrovių, tačiau tarp jų nėra įmonės, pavadinimu „Kort“.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas „Verslo žinioms“ teigė, jog nėra girdėjęs Vilniuje veikiančios Ukrainos bendrovės „Kort“.
Naujienų portalas taip pat pažymi, jog Lietuvoje įmonė tokiu pavadinimu nėra registruota, o minėtu adresu Vilniuje stovi biurų pastatas, kuriame įsikūrusi „Avia Solutions Group“. Ši bendrovė „Verslo žinioms“ patvirtino, kad sąraše esanti įmonė nėra registruota minėtu adresu, ir pastebėjo, kad šioje vietoje įsikūręs biurų, o ne gamybinės paskirties objektas.
Nepriklausomos rusų žiniasklaidos „Meduza“ skaitytojas atkreipė dėmesį, jog paviešintame sąraše buvo nurodytas adresas Miunchene. Tačiau iš „Google Maps“ užfiksuoto gatvės vaizdo panašu, jog šioje vietoje stovi gyvenamasis namas.
Kaip Lenkijos žiniasklaidai yra pasakojęs KOPT (toks pavadinimas nurodytas šiame rašinyje, gali būti, kad propagandinė žiniasklaida žodį perskaitė „rusiškai“, mat kirilicos R atrodo kaip P) – vadovas Vadimas Kodačigovas, „HaKi-AK-1000“ yra autonominis „kamikadzės“ tipo dronas, galintis sunaikinti strateginius priešo taikinius iki 1 000 km atstumu.
Grasinimus įvertino institucijos
Rusijos gynybos ministerijai paviešinus sąrašus apie Europoje tariamai veikiančias įmones, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) perspėjo, kad tokiais pranešimais siekiama įbauginti visuomenę ir kurti nepasitikėjimą.
Centras tai vertina kaip spaudimo priemonę: „Ši retorika pasirodo platesniame kontekste, kai intensyvėja dronų operacijos prieš rusijos karinę ir su karo pramone susijusią infrastruktūrą, padidėjusi incidentų bei informacinio triukšmo tikimybė.“
Anot NKVC, Rusija Europoje jau ne pirmus metus taiko ne tik hibridines, bet ir kinetines operacijas, skirtas trikdyti saugumą, visuomenių atsparumą bei mažinti ryžtą remti Ukrainą.
„Lietuvos žvalgybos tarnybos ir teisėsaugos institucijos aktyviai dirba identifikuodamos ir užkardydamos galimus sabotažo bei diversijų atvejus – tokie incidentai vertinami ypatingai rimtai, operatyviai tiriami, o turint pakankamai duomenų, imamasi prevencinių ir procesinių veiksmų“, – patikino NKVC.
Centras ir atsakingos tarnybos nuolat keičiasi informacija, palaiko ryšį su kritinės infrastruktūros įmonėmis ir privačiu sektoriumi dėl apsaugos priemonių atnaujinimo pagal identifikuotus grėsmių lygius. Verslo sektoriams buvo parengtos ir pateiktos rekomendacijos, nuolat vyksta susitikimai bei aptarimai, kaip konkrečių sektorių įmonėms dar geriau būti pasirengus galimiems išpuoliams.
Į šią Kremliaus retoriką sureagavo ir Krašto apsaugos ministerija (KAM). Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) įspėjo, kad sąrašo platinimas yra dalis pastaruoju metu suintensyvėjusios priešiškos šalies retorikos Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atžvilgiu.
„Šiais ir panašiais pareiškimais rusija siekia įbauginti, didinti įtampą visuomenėse, skatinti nepasitikėjimą valdžia bei jos užsienio/saugumo politika. Taip siekiama atgrasinti nuo tolesnės paramos Ukrainai“, – savo įraše „Facebook“ nurodė KAM.
KAM priminė, jog pastaruoju metu Rusija taip pat skleidė nepagrįstus teiginius dėl neva Baltijos šalių oro erdvės naudojimo Ukrainos atakoms Rusijoje.
Taip pat skaitykite: Po atakų propaganda skelbia melą apie Ukrainos dronams atvertą Baltijos šalių oro erdvę
2026 metais Ukraina smarkiai išplėtė smūgių prieš Rusiją kampaniją. Abiejų šalių pateikti duomenys rodė, jog kovą, pirmą kartą nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios, Ukraina į taikinius Rusijoje paleido daugiau atakos dronų nei Rusijos pajėgos į Ukrainą.
Paminėtų šalių atsakas
Vokietija, Čekija bei Lenkija taip pat buvo įtrauktos į Rusijos „taikinių“ sąrašą. Po jo paskelbimo ir D.Medvedevo komentarų Čekija išsikvietė Rusijos ambasadorių Prahoje ir pareikalavo paaiškinimų.
Berlynas taip pat išsikvietė Rusijos ambasadorių. Tarp įmonių, kurios esą tiekia bepiločius orlaivius Ukrainai, buvo nurodytos mažiausiai trys Vokietijos bendrovės.
Šalies užsienio reikalų ministerijos vertinimu, tai yra „bandymas pakirsti mūsų paramą Ukrainai ir išbandyti mūsų vienybę“.
„Mūsų atsakymas yra aiškus: nesileisime įbauginami. Tokie grasinimai ir bet kokios formos šnipinėjimas Vokietijoje yra visiškai nepriimtini“, – pabrėžė ministerija.
Lenkijos miestelio Tarnuvo, paminėto sąraše, meras Jakubas Kwasny paragino gyventojus nepanikuoti. Jis D.Medvedevą pavadino propagandininku, o jo pareiškimus įvertino kaip bandymą kurstyti paniką.
Meras taip pat pabrėžė Lenkijos gynybos ministerijos ir regioninių valdžios institucijų priemones, skirtas saugumui stiprinti, įskaitant planus dislokuoti priešlėktuvinį karinį dalinį Tarnuve.
Prieš Rusijai paskelbiant sąrašą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Jiems buvo parodyti kelių bendrų Vokietijos ir Ukrainos dronų projektų modeliai. Šalys taip pat pasirašė susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje.
Vokietija sutiko investuoti 300 mln. eurų į Ukrainos tolimųjų nuotolių smogiamuosius pajėgumus ir atskirai investuos į 5 000 vidutinio nuotolio puolamųjų dronų, kurie bus naudojami prieš Rusijos tiekimo linijas mūšio lauke.
Norvegija taip pat pasirašė susitarimą su Ukraina dėl bendros dronų gamybos ir skyrė 560 mln. eurų paramai Ukrainos fronto linijoms aprūpinti dronais.
Nyderlandai paskelbė apie 248 mln. eurų paramą dronams, o Belgija pažadėjo skirti 85 mln. eurų.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Lietuvos institucijos Rusijos gynybos ministerijos paskelbtą sąrašą vertina kaip spaudimo priemonę, siekiant įbauginti visuomenę. Jame įvardyti adresai neatitinka tikrovės. Vilniuje nurodytu adresu yra įsikūręs biurų paskirties pastatas, o Vokietijoje, greičiausiai, nurodytoje vietoje yra gyvenamasis namas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
