Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 13d. 08:00

Seime jie neužsibuvo: kodėl lengva ranka atsisakoma mandatų?

Antanas Guoga ir Ramūnas Karbauskis
15min nuotr. / Antanas Guoga ir Ramūnas Karbauskis

Naujos kadencijos Seimas dirba tik kelis mėnesius, o jau du politikai pasilikti jame ilgiau nepanoro. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis atsisakė parlamentaro mandato, su Darbo partija išrinktas Antanas Guoga pateikė prašymą tai padaryti. Aiškinama, kad motyvai – kilnūs. Ar taip iš tiesų ir yra?

Apie tai, kad A.Guoga kreipėsi dėl Seimo nario mandato atsisakymo, antradienį pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Jis teigė pasitraukiantis, nes mato, kad su Darbo partija neįmanoma užtikrinti to, kas buvo žadėta žmonėms prieš rinkimus.

Tiesa, dar prieš prisiekdamas jis iki paskutinės dienos svarstė, ar tikrai nori tapti parlamentaru, ar mandato vis dėlto atsisakyti ir savo vietą Seime užleisti Artūrui Skardžiui.

15min nuotr./Antanas Guoga ir Artūras Skardžius
15min nuotr./Antanas Guoga ir Artūras Skardžius

A.Guoga pastaruoju metu nevengė kritikos Darbo partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui dėl nuo koronaviruso neva saugančio vandens, požiūrio į seksualines mažumas ir ragino jį trauktis iš partijos vadovų.

Kartu jis visada aiškino turintis daug idėjų, ką nuveikti parlamente. Tarkime, kiekvienam gimusiam vaikui skirti 10 tūkst. eurų išmoką.

Jis – ne pirmasis politikas, užversiantis spalio viduryje darbą pradėjusio šios kadencijos Seimo duris.

Lapkričio viduryje apie tai, kad atsisako parlamentaro mandato netikėtai pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis.

Jis nurodė, kad taip protestuoja prieš valdančiųjų elgesį su opozicija skirstant postus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

Mandatas ne itin vertinamas

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, stebint A.Guogos politinę karjerą, matyti, kad jis nėra pats nuosekliausias veikėjas ar politikas.

„Jo tokie blaškymaisi nuo vienos partijos prie kitos: bandymas būti tarp liberalų ir paskui bandymas su Nagliu Puteikiu siekti pergalių, ir dabar su V.Uspaskichu irgi pakliūti į Seimą, tiesiog rodo, kad, matyt, jis neturi labai aiškios krypties. Greičiausiai tokie sprendimai eiti iš vienos partijos į kitą iš dalies gali būti, matyt, kažkokie emociniai arba konformistiniai bandymai ieškoti kažkokių politinių galimybių“, – svarstė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tomas Janeliūnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tomas Janeliūnas

Kas privertė tiek R.Karbauskį, tiek A.Guogą (jei jis neapsigalvos) vos pravėrus, užverti Seimo duris?

T.Janeliūnas svarstė, kad parlamentaro mandatas nėra ypatingai vertinamas ir atsakomybė prieš rinkėjus nėra didelė.

„Ir labiau vertinama sava kažkokia politinė karjera ar kažkokios politinės ambicijos. Jos yra pirmesnėje vietoje. Tai, matyt, dėl to ir gana lengva ranka tų Seimo nario mandatų atsisakoma“, – komentavo VU TSPMI dėstytojas.

Labiau vertinama savo kažkokia politinė karjera ar kažkokios politinės ambicijos. Jos yra pirmesnėje vietoje.

Nors kai kas tokius sprendimus gali vertinti kaip bandymą elgtis pakankamai ryžtingai ir nesilaikyti vietų valdžioje, T.Janeliūno nuomone, minėtais atvejais vis dėlto politikai labiau rūpinasi savo asmeninėmis ambicijomis, o ne tuo, kaip geriau atstovauti rinkėjams ar apskritai dirbti geriau Lietuvos politikoje.

Pasak T.Janeliūno, po pasitraukimo iš Seimo R.Karbauskis buvo matomas, ypač – kritikuojant naują Vyriausybę ir valdančiąją koaliciją.

„Ir, kaip pagrindinės opozicijos partijos pirmininkas, jis, manau, gali dar išlikti kurį laiką cituojamas, matomas žiniasklaidoje. Bet, akivaizdu, kad tas pasitraukimas iš politinių pozicijų nepadeda išlaikyti matomumo.

Gali būti, kad ilgainiui tikrai R.Karbauskio vietą užims kiti opozicijoje esantys politikai. Tarkim, kad ir tas pats Saulius Skvernelis ar kiti turintys kažkokias atskiras pozicijas“, – mano politologas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lukas Savickas, Kęstutis Mažeika, Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lukas Savickas, Kęstutis Mažeika, Saulius Skvernelis

Dėl A.Guogos T.Janeliūnui akivaizdu, kad sulig kiekvienu perėjimu į vis kitą partiją arba išėjimu iš jos jo, kaip politiko vertė, mažėja.

Esą bet koks kitas jo žingsnis bus vertinamas tiesiog kaip bandymas ieškoti kažkokios progos, o ne atsakingo politiko žingsnis, kuris galėtų būti naudingas vienai ar kitai partijai.

Manevruoja siekdami tikslų

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros profesorius Lauras Bielinis svarstė, kad gali būti kelios versijos, kodėl A.Guoga nusprendė palikti Seimą.

Viena jų – verslas. Esą galbūt jam neapsimoka būti Seime.

„Bet, mano galva, didžiausia tikimybė yra ta, kad šitą jo išėjimą lėmė konfliktas su V.Uspaskichu. Tokiu būdu jam, matyt, yra sudėtinga išlikti politikoje ir tuo labiau Seime“, – mano politologas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lauras Bielinis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lauras Bielinis

Vis dėlto A.Guoga žinojo, su kuo eina į rinkimus: su kokia partija ir kokiu jos lyderiu.

L.Bielinis sutiko, bet, kaip sakė, „žinote, kartais ima žmogus ir eina riešutauti su V.Uspaskichu.“

Žinote, kartais ima žmogus ir eina riešutauti su V.Uspaskichu.

VDU profesorius teigė, kad nei R.Karbauskio, nei A.Guogos jis neįvardytų lūzeriais, bevaliais.

Pasak politologo, jie abu energingi žmonės, turi gebėjimų veikti įvairiose situacijose.

„Todėl, manyčiau, šiuo atveju abu politikai pasitraukia ne todėl, kad jie staiga prarado ūpą, pavargo ar panašiai. Aš manyčiau, kiekvienas iš jų tokiu būdu manevruoja siekdamas kažkokio galutinio tikslo, strateginio siekio, apie kurį mes gal nežinome arba kuris yra pernelyg toli, kad jį būtų galima įvardyti šių metų ribomis“, – komentavo L.Bielinis.

Jo nuomone, tiek A.Guoga, tiek R.Karbauskis, ko gero, „rengiasi naujam šuoliui“, kuris gali įvykti kai pandemijos ir politinė situacija nusistovės.

Ar politikų pasitraukimas iš Seimo dėl tokių priežasčių, kaip minimos A.Guogos ir R.Karbauskio, nėra už juos balsavusių rinkėjų apgaudinėjimas?

L.Bielinis aiškino, kad nesakytų, jog tai apgaudinėjimas. Anot jo, mes kartais supaprastintai žvelgiame į politikus parlamentuose.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo rytinis posėdis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo rytinis posėdis

Esą politikas Seime turi mokėti laviruoti, daryti netikėtus žingsnius.

Kartais ir išėjimas iš Seimo suteikia daugiau šansų ateičiai negu pasilikimas ir buvimas opoziciniame šešėlyje.

„Taip kad šiuo atveju nesakyčiau, kad tai yra rinkėjo apgaudinėjimas. Rinkėjas, balsuodamas už politinę partiją, iš tikrųjų balsuoja už visą kadenciją, jeigu įsižiūrėtume geriau. Kadenciją, kurios rezultatus garantuoja ta partija, už kurią jis balsuoja. O kadangi valstiečių žaliųjų partija dabar yra opozicijoje, tai, manyčiau, toks manevras išties turi racijos.

Tuo labiau, kad ir pats R.Karbauskis apie jį kalbėjo. Jis sakė, kad reikia labiau padirbėti partijos viduje, pasirengti kitiems rinkimams ir taip toliau. Jis buvo pasakęs argumentus. Argumentai, mano galva, pateisinami. O kaip ten vyksta iš tikrųjų, tiesą sakant, nežinau“, – kalbėjo politologas.

Komentarai: 15

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min