Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sauliaus Skvernelio susitarimas su opozicija veikia: Seimas linksta reformuoti urėdijas

Ramūnas Karbauskis, Gabrielius Landsbergis ir Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Ramūnas Karbauskis, Gabrielius Landsbergis ir Saulius Skvernelis
Šaltinis: 15min
10
A A

Seimas antradienį ėmėsi Vyriausybės prioritetu laikomos urėdijų reformos. Nuo pat ankstaus ryto šio klausimo ėmėsi visos parlamento frakcijos, į parlamento rūmus būriais traukė miškininkai. Kalbėtis pas liberalus ėjo aplinkos ministras Kęstutis Navickas, premjeras Saulius Skvernelis griebėsi paskutinio šiaudo ir paramos ieškojo Lenkų rinkimų akcijos frakcijoje, o prieš pat Seimo posėdį raštu užsitikrino daugumos konservatorių paramą mainais į PVM lengvatą šildymui.

Tokia panika kilo, nes iki paskutinės dienos taip ir nebuvo iki galo aišku, kokia bus reforma. Tačiau Seimo Seniūnų sueiga antradienį ryte nutarė, kad pratęstą Seimo sesiją galima pabaigti dar antradienį ir urėdijų reformą priimti ypatingos skubos tvarka. Tai reiškia, kad Vyriausybės pateiktas projektas nebebūtų svarstomas ir Seimui tektų apsispręsti, ar įstatyme išvis įrašyti urėdijų skaičių. Ir, jei taip, tai kokį.

Tačiau pradėjus svarstyti projektą, kartu svarstyti ir pasiūlymai kitiems įstatymo straipsniams. Tokiu būdu dalis Vyriausybės parengtame projekte numatytų nuostatų perkeliamos į Eugenijaus Gentvilo projektą.

Po svarstymo Seimas Miškų įstatymo pataisoms pritarė. Už balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 22, susilaikė 10 parlamentarų. Už balsavo 45 „valstiečiai“, 4 Lenkų rinkimų akcijos atstovai ir 22 konservatoriai. Penki Tėvynės sąjungos nariai partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pasirašytos sutarties su „valstiečiais“ nesilaikė. Tai susilaikę Audronius Ažubalis ir Jurgis Razma bei prieš balsavę Rimantas Jonas Dagys, Antanas Matulas ir Edmundas Pupinis.

Balsavimo rezultatai čia.

Pagrindinis klausimas – ar skaičiai liks įstatyme – bus sprendžiamas antradienį po pietų, įstatymo priėmimo stadijoje.

Per pertrauką įstatymo projektą suredaguoti pavesta Ekonomikos komitetui, o ne Aplinkos apsaugos komitetui, kuris anksčiau yra palaikęs siūlymą palikti 25 urėdijas.

Kol kas atrodo, kad Seimui gali pavykti apsispręsti dėl urėdijų skaičiaus išbraukimo, nes palaikymo jau sulaukė pasiūlymas naikinti Generalinę miškų urėdiją. Už tai, kad jos neliktų, balsavo 80 Seimo narių, prieš – 9, o 18 susilaikė. Toks balsavimas gali būti signalas, kad parlamentui pavyks iš įstatymo išbraukti urėdijų skaičių.

Balsuojant dėl Generalinės miškų urėdijos naikinimo prieš balsavo „valstietis“ Kęstutis Bacvinka, konservatoriai Jonas Rimantas Dagys, Antanas Matulas ir Edmundas Pupinis susilaikė. Pernelyg didele meile urėdams kaltinamas konservatorius Paulius Saudargas šiame balsavime visai nedalyvavo.

Vėliau Seimas nubalsavo, kad ateityje Lietuvoje turėtų veikti ir valstybinius miškus valdyti viena urėdija. Dabar jų yra 42.

Seimas, balsuodamas už atskirus pasiūlymus, antradienį pritarė ir trijų liberalų, ir „valstiečių“ – Aplinkos apsaugos komiteto narių Kęstučio Mažeikos ir Virginijos Vingrienės – pateiktoms pataisoms dėl urėdijų skaičiaus.

Pataisa numato, kad šalyje veiks urėdija (-os). Sprendimą dėl urėdijų skaičiaus priimtų Vyriausybė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Bacvinka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Bacvinka

Renkasi tarp Gentvilo ir Gentvilo

Praėjusią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Vyriausybės siūlomam miškų urėdijų pertvarkos scenarijui, o pasirinko konservatoriaus Pauliaus Saudargo ir liberalo Simono Gentvilo parengtą ir socialdemokratų remiamą planą.

Antradienį Seimas sprendžia, ar šiam parengtam variantui pritarti, ar likti prie ankstesnio plano, bet ne to, kurį pasiūlė Vyriausybė, o to, kurį teikė liberalas Eugenijus Gentvilas.

Taigi Seimas turės pasirinkti tarp dviejų liberalų – tėvo ir sūnaus Gentvilų – projektų.

E.Gentvilas kartu su Gabrieliumi Landsbergiu ir Kęstučiu Glavecku yra pasiūlęs iš įstatymo tiesiog išbraukti urėdijų skaičių ir palikti dėl jo spręsti Vyriausybei.

S.Gentvilas su P.Saudargu siūlė iki 2019 metų pabaigos urėdijas sustambinti sumažinant jų skaičių iki 15–25 – jų plotas turėtų būti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų (dabar vidutinis urėdijų plotas yra 25,2 tūkst. ha). Nuo 2020 metų urėdijų plotą nustatytų Vyriausybė. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas yra pritaręs šiam projektui.

Ši pataisa bus svarstoma tik priėmimo stadijoje.

Po svarstymo pritarta daugybei pataisų

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti ne vien tik E.Gentvilo pateiktą pataisą, o ir taisyti kitus įstatymo straipsnius. Daugybė Seimo narių suabejojo, ar tai nėra manipuliavimas Seimo Statutu.

E.Gentvilas pagrasino, kad jei posėdžiui pirmininkauti Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė nesiliaus teikti tų pataisų, kurių nė nesvarstė komitetas, jis apskritai atsiims savo pataisas arba kreipsis į Etikos ir procedūrų komisiją ir sustabdys klausimo svarstymą iki rudens.

„Nenoriu šantažuoti, bet...“, – nutęsė E.Gentvilas.

„Jūs bandote prakišti Vyriausybės variantą per užpakalines duris“, – apibūdino R.Baškienės elgesį Seimo narys Linas Balsys.

Savo ruožtu konservatorius Andrius Kubilius ragino liautis ieškoti kliūčių ir toliau dirbti.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė paprašė nedaryti komisijos vieta, kur aiškinami politiniai santykiai.

Tačiau socialdemokratai pareiškė vis tiek besikreipsiantys į komisiją, kad ji pasakytų, ar nebuvo manipuliacijų.

Socialdemokratas Artūras Skardžius pareiškė, kad E.Gentvilas, pateikęs savo mažą pataisą, virto „valstiečių“ Trojos arkliu.

„Kaip jums pavyko tokį politikos žirgą, kaip E.Gentvilas paversti Trojos arkliu ir prikišus pjuvenų užkariauti miškų sektorių?“ – posėdžiui pirmininkavusios R.Baškienės paklausė A.Skardžius.

„Viską gali moterys, sutarimas ir bendra nuotaika, kad reikia reformą įgyvendinti“, – atsakė R.Baškienė.

E.Gentvilas pareiškė tuo visai nesidžiaugiantis.

„Sutinku, kalba apie moteris, bet, žinokit, šitas vyras ar Trojos arklys tikrai nesijaučia laimingas šiandien“, – atsakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

„Na, mes pasistengsime“, – dar tarstelėjo R.Baškienė.

Svaidėsi kaltinimais ir epitetais

„Valstietis“ Kęstutis Mažeika ir konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tikino, kad Seimas turi palaikyti E.Gentvilo ir G.Landsbergio pasiūlytą kompromisą. Pasak jų, toks sprendimas leis Lietuvai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO).

Socialdemokratas Juozas Olekas tikino, kad stojimui į EBPO pakanka ir S.Gentvilo pasiūlymo mažinti urėdijų skaičių iki 25. Pasak jo, šiuo metu urėdai ir medžioklės mėgėjai paversti priešais.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Juozas Olekas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Juozas Olekas

Panašiai kalbėjo ir E.Gentvilas. Jis tikino, kad nesugebėdami surasti paramos savo reformai, „valstiečiai“ ėmėsi visus niekinti ir žeminti.

„Netyčiokite ir nekaltinkite neleistinais santykiais tų, kurie tiesiog galvoja kitaip“, – ragino jis.

E.Gentvilas tikino, kad iki sausio 1 dienos, kaip buvo numačiusi Vyriausybė, reformos niekaip nepavyks padaryti, nes ministeriją tuoj paliks jos kancleris Robertas Klovas ir Miškų departamento vadovas Donatas Dudutis, kurie ir turėtų užsiimti reformos įgyvendinimu. Todėl jo teiktas variantas, kuriame nėra nei datų, nei skaičių yra galimybė Vyriausybei daryti tai, ką ji nori ir kada nori.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis tikino, kad reforma baigsis žmonių atleidimais ir jų emigracija.

„Tiesioginio darbo neteks 1300, netiesioginio 5600 žmonių. Kur jie dėsis?“ – klausė jis. Taip pat Seimo narys ragino miškininkus labai atidžiai žiūrėti, kaip balsuoja vienmandatėse apygardose išrinkti jų atstovai.

R.Žemaitaitis atmetė kaltinimus, kad jo šeimos įmonės susijusios su prekyba mediena.

Premjeras Saulius Skvernelis Seimo salėje pasinaudojęs galimybe kalbėti be eilės pareiškė, kad apie reformą sukurta begalė mitų, tačiau iš tiesų yra kalbama apie efektyvų valdymą.

„Nereikia spekuliuoti, kad bus atleidinėjami žmonės“, – sakė jis. Pasak jo, net ir tie, kurie užsiima administravimu, galės išsaugoti darbo vietas arba persikvalifikuoti.

„Niekas nevadina žmonių, kurie dirba miške, vagimis. Bet sistema turi problemų dėl skaidrumo“, – sakė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Premjeras pabrėžė, kad Vyriausybei ir Seimui turi būti svarbūs visi žmonės ir valstybės interesai, o ne vien urėdai.

„Susitelkime darbui. Mes tikrai galime sutarti ir padaryti, kad nebūtų tokių baimių, kurios dabar jau demonizuotos. Aš siūlau grįžti nuo apsikeitimų epitetais iki bendro tikslo“, – kalbėjo premjeras.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat tikino, kad „valstiečiai“ turėjo ateiti į valdžią tam, kad išspręstų svarbiausias problemas, ir urėdijų reforma yra viena iš tokių.

„Dėl vienmandatininkų. Aš paprašysiu tyliai ir ramiai. Nulenkite akis vis tie, kuriems buvo pasiūlytas poveikis sąžine, poveikis prekyba arba kitoks poveikis. Jeigu sakysite, kad nebuvo, aš nepatikėsiu, nes žinau, kad buvo“, – tarė Seimo pirmininkas ir jo žodžius palydėjo nepasitenkinimo atodūsiai. „Geras garsas ir aš juo tikiu labai puikiai, nes esu įsitikinęs, kad taip buvo. Tie, kas nekalti, nekalti. Ir tie, kas nepasidavė, taip pat yra šaunuoliai“, – reagavo į kolegų reakciją V.Pranckietis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis

Konservatorių paramą „pirko“ už PVM šildymui

15min žiniomis, premjeras yra užsitikrinęs daugumos konservatorių paramą mainais į pažadą rudenį vėl svarstyti PVM lengvatos šildymui grąžinimą numatančią įstatymo pataisą. Tačiau paskutinę minutę S.Skvernelis atsisuko ir į Lenkų rinkimų akciją, mat vien dalies opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos paramos gali nepakakti.

Prieš pat Seimo posėdį, kuriame bus balsuojama dėl urėdijų reformos, pas žurnalistus kaip partneriai atėjo trys politikai – premjeras Saulius Skvernelis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Premjeras pranešė, kad yra sutarta, jog konservatoriai palaikys siūlymą Miškų įstatyme neįrašyti jokio urėdijų skaičiaus, o Vyriausybė mainais į tai rudenį vėl grįš prie PVM lengvatos šildymui. Tiesa, kol kas svarstoma, kad PVM lengvata gali būti mažesnė nei anksčiau taikytas 9 proc. tarifas.

Šis susitarimas buvo ne tik žodinis. Jis fiksuotas raštu. Ant dokumento sudėti S.Skvernelio, R.Karbauskio ir G.Landsbergio parašai.

Tačiau gali būti, kad taip premjeras politiniame turguje perka katę maiše. G.Landsbergis negalėjo pasakyti, kiek jo frakcijos narių palaikys urėdijų reformą. Dėl to frakcija yra nutarusi balsuoti laisvai.

S.Skvernelis nėra tikras ir dėl visų „valstiečių“ frakcijos narių palaikymo.

Taigi jis ėmėsi ieškoti papildomos paramos Lenkų rinkimų akcijos frakcijoje. Ką premjeras mainais pažadėjo šios politinės partijos atstovams, kol kas neaišku.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko R.Karbauskio teigimu, šis žingsnis nėra naujos koalicijos pradžia, o „valstiečiai“ toliau sėkmingai dirba su socialdemokratais.

„Koalicija nekinta. Koalicijoje dirba Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Socialdemokratų partija. Šituo klausimu mūsų koalicijos partnerių nuomonės išsiskyrė, bet aš sakyčiau, kad tai, kas dabar vyksta šiuo klausimu, rodo, kad mes Seime randame pritarimą visiems šitos Vyriausybės, mūsų suformuotos Vyriausybės, siūlymams – ar koalicijos narių balsais, ar su opozicijos pagalba“, – teigė R.Karbauskis.

Klausiami, ar tai naujo bendradarbiavimo pradžia, S.Skvernelis ir G.Landsbergis atsakinėjo aptakiai.

„Aš manau, kad yra bendradarbiavimas, kas ir buvo deklaruota ir opozicijos didžiausios frakcijos lyderio, ir mūsų, kad parama strateginiams sprendimams, kurie reikalingi Lietuvai, bus. Tie žodžiai sutampa su darbais“, – teigė S.Skvernelis.

„Prisikalbėjome apie Euroviziją“, – bandydamas juokauti pridūrė G.Landsbergis.

Socialdemokratai ruošiasi skaičiuoti koalicijos viščiukus

Tačiau socialdemokratams visai nejuokinga. Partijos pirmininkas Gintautas Paluckas neslėpė, kad jam antradienio įvykiai primena politinę prekybą.

„Mūsų žiniomis, mūsų koalicijos partneriai yra surinkę balsus iš opozicijos, nes mes pateiktai Vyriausybės urėdijų reformai nepritariame“, – sakė G.Paluckas.

„Yra normalu, jei premjeras tą paramą suranda koalicijos viduje, ir nėra normalu, jei didžioji parama, ir dažniausiai, yra surandama iš opozicijos balsų“, – pridūrė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gintautas Paluckas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gintautas Paluckas

G.Palucko teigimu, premjeras neturėtų užsiimti „politine prekyba“ ir už paramą žadėti kitus sprendimus, pavyzdžiui, PVM šildymui lengvatą, kuriems anksčiau pats net nepritarė.

Anot jo, galutinai dėl likimo koalicijoje su „valstiečiais“ socialdemokratai apsispręs rudenį.

„Mes visus viščiukus suskaičiuosime rudenį, nes rudenį bus ir kitų sudėtingų politinių uždavinių, tai yra kitų metų biudžetas, mokesčių sistemos pertvarka ir panašūs dalykai. Tai bus lemiami sprendimai, pagal kuriuos bus pamatuotas koalicijos produktyvumas ir veiklos efektyvumas“, – sakė G.Paluckas.

Jis pripažįsta, kad kol kas socialdemokratų balsas koalicijoje girdimas per menkai, o bendradarbiauti „valstiečiams“ geriau sekasi su konservatoriais.

Vėliau G.Paluckas socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, kad koalicijos egzistavimas neturi prasmės.

Socialdemokratas Juozas Olekas premjero susitarimą su konservatoriais pavadino prekyba poveikiu.

„Šiandien mes matome kitą dalyką – vos ne oficialią prekybą poveikiu. Aš girdėjau, kad vienos frakcijos vadovas pažadėjo: jeigu jūs paremsite tą įstatymo projektą, mes paremsime šitą įstatymo projektą, jeigu jūs paremsite tą projektą, tai mes paremsime šitą“, – pareiškė J.Olekas.

Kyla klausimai apie atsistatydinimą

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, antradienį apsilankęs liberalų frakcijoje, pripažino, kad opozicijos teikto projekto priėmimas būtų kliuvinys reformai vykdyti. Kartu jis pripažino, kad prie Vyriausybės teikto pasiūlymo jau nebebus grįžta ir pagrindu bus laikomas E.Gentvilo siūlymas.

Savo ruožtu liberalai teiravosi, ar ministras, žlugus jo teiktam reformos planui, neketina atsistatydinti.

„Ar kartais neateina jums tokia mintis, jei šiandien prapilate, atsistatydinti?“ – ministro frakcijos posėdyje klausė E.Gentvilas.

K.Navickas tikino, kad tokių minčių kol kas neturi. Tačiau jis pripažino, kad antradienį Vyriausybės pateiktas reformos planas nė nebus svarstomas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdis

Urėdijų reforma yra vienas iš S.Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės prioritetų. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane ją numatyta įgyvendinti 2018-aisiais. Vyriausybė buvo numačiusi visas urėdijas sujungti į vieną įmonę.

Aplinkos komiteto pirmininko „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos teigimu, tokia situacija, kad S.Gentvilas teikia kardinalią, reformą žlugdančią pataisą savo tėvo projektui, yra graudi.

Pasak jo, pritarus S.Gentvilo pataisai reforma būtų atidedama iki tol, kol galbūt į valdžią ateis artimesni urėdams politikai.

„Šis balsavimas parodys, kokie interesai už kurio Seimo nario stovi ir kas kam atstovauja“, – teigė K.Mažeika.

Jis tikino, kad urėdai nėjo į protestus, bet susirinko į komiteto posėdį ir plojimais palydėjo S.Gentvilo siūlymą.

Urėdijų atstovai gausiai susirinko Seime ir antradienį, kai pertvarka svarstoma plenariniame posėdyje. Tiesa, jie nesulaukė galutinio Seimo balsavimo ir posėdžių salės balkoną paliko per pietus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min