Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 16d. 16:00

Skelbia apie „žalingus skiepus“, remiasi „Youtube“ ir feisbuko grupių informacija

Mitingas prieš skiepus
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Mitingas prieš skiepus

Savamokslis skiepų priešininkas Andrius Lobovas feisbuke skelbia neva vakcinos žaloja žmonių smegenis. Informacijos siūlo ieškoti socialiniuose tinkluose ir vaizdo įrašuose. Pagrįsti informacijos faktais ar tyrimais vyras nesivargina.

„Pats skiepas iš savęs yra cheminė bomba organizmui. Ir ta chemikalais pripumpuota bomba organizme vykdo totalią destrukciją. O ypač baisiausiai pažeidžia smegenis“, – vaizdo įraše skelbia Andrius Lobovas.

15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle
15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle

Domėtis skiepų žala vyras siūlo mėgėjiškai – socialiniuose tinkluose ir vaizdo įrašų platformoje „Youtube“. Nuo A.Lobovo įrašo paskelbimo dienos, juo feisbuke pasidalinta beveik 600 kartų, o bendras peržiūrų skaičius siekia 28 tūkst. kartų.

Elementų bomba

Teiginys, esą „vakcinos yra į organizmą leidžiami chemikalai“, savaime yra beprasmis. Kiekviena į organizmą patenkanti medžiaga – maistas, vanduo, homeopatinės piliulės ar skiepai yra medžiagos, sudarytos iš cheminių elementų. Todėl šia prasme, obuolys iš močiutės sodo taip pat yra cheminė bomba.

Vienas dažniausiai naudojamų argumentų skiepus pristatant kaip žalingą priemonę yra tai, jog kai kurių vakcinų sudėtyje naudojami egzotiškai skambantys elementai, pavyzdžiui, aliuminis. Faktas, jog dviračio rėmui ir vakcinų gamybai naudojamas tas pats elementas, gali skambėti grėsmingai, tačiau tiesa kitokia.

Aliuminio, kaip ir kitų cheminių elementų, organizmui reikia ir juos dažniausiai pasisaviname kartu su maistu. 95 proc. reikalingo aliuminio žmogaus kūnas gauna iš maisto, o tyrimai rodo, kad skiepuose esantis elemento kiekis pavojaus organizmui nekelia.

Aliuminio druskos vakcinose naudojamos siekiant sukelti stipresnę imuniteto reakciją, suteikiant stipresnį imunitetą nuo konkrečios ligos. Aliuminio naudojimas skiepuose skaičiuoja bemaž 70 metų, o vakcinų efektyvumas kovojant su užkrečiamomis ligomis rodo, jog medžiaga naudojama sėkmingai.

Geroji „cheminė bomba“

Teigti, kad vakcinos yra 100 proc. saugios, būtų tas pat, kaip teigti, jog vaikščiojimas šaligatviu yra absoliučiai saugus. Nelaimingų atsitikimų pasitaiko visai atvejais. Vis dėlto svarstant dėl skiepų naudos ir žalos nusveria skiepų nauda.

Pavyzdžiui, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, valstybės lėšomis 2018 m. Lietuvoje buvo atlikta per 820 tūkst. skiepų. 103 kartus buvo pranešta apie nepageidaujamas reakcijas – neigiamą organizmo reakciją į skiepą. Kitaip tariant, vos 0,01 proc. atvejų.

15min nuotr./Kaip stiprinti informacinį imunitetą?
15min nuotr./Kaip stiprinti informacinį imunitetą?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad dėl skiepų kasmet išvengiama 2–3 mln. mirčių. Tuo metu vakcinų sukelti stiprūs šalutiniai poveikiai – itin retas reiškinys.

Nors dešimtmečius kasmet panaudojami milijonai skiepų, mirčių atvejai – seni, pavieniai bei susiję su itin specifinėmis aplinkybėmis. Daugiau informacijos apie kovą su užkrečiamomis ligomis skiepų pagalba – čia.

Paprasčiau tariant, pasakojant apie skiepų žalą vertėtų nepamiršti ir jų naudos. ULAC tinklalapyje teigiama, kad vienas geriausių vakcinos veiksmingumą įrodančių pavyzdžių yra nuo antro tipo Haemophillus influenzae B mikrobo sukeliamų ligų apsauganti vakcina.

Prieš pradedant vakciną naudoti 1990 metais JAV nuo minėto mikrobo sukeliamo bakterinio meningito kasmet mirdavo apie 500 žmonių, dar 15 tūkst. sirgdavo šia liga. Pasirodžius vakcinai susirgimų skaičius susitraukė iki 50 per metus.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Andrius Lobovas
Alvydo Januševičiaus nuotr./Andrius Lobovas

Pažeidžia smegenis?

Mito, esą skiepai gali pažeisti smegenis, ištakas galima aptikti tūkstančius kartų paneigtame Andrew Wakefieldo „tyrime“, teigusiame neva vakcinos sukelia autizmą.

Buvęs medikas kartu su 12 bendraautorių mokslinio tyrimo būdu parodė trivalenčių skiepų nuo tymų, parotito ir raudoniukės (MMR) bei autizmo sąsajas.

Išanalizavus A.Wakefieldo studiją paaiškėjo, kad tyrimo subjektai buvo pasirinkti tikslingai, o MMR bei autizmo sąsajos „atrastos“ sulaukus finansinės paramos iš teisininkų, atstovaujančių autizmu sergančių vaikų tėvams bylose prieš farmacijos įmones.

Išaiškėjus A.Wakefieldo sukčiavimui, jo publikacija buvo pašalinta iš mokslinių darbų duomenų bazių, o pats medikas neteko gydytojo licencijos.

2017 m. žibalo į ugnį šliūkštelėjo iškraipytas Jeilio universiteto mokslininkų tyrimas dėl MMR vakcinos ir neurologinių sutrikimų ryšio. Vakcinų skeptikai suskubo tyrimą pateikti kaip įrodymą dėl skiepų žalos vaikų vystymuisi, nors tyrimą atlikę mokslininkai tuomet aiškino, kad daryti toli siekiančių išvadų nederėtų.

Aršus kritikas

A.Lobovas nėra medikas, tačiau tikina daugiau nei 10 metų savarankiškai studijuojantis vakcinas. 2019 m. rugsėjį A.Lobovas 15min pasakojo besidomintis homeopatais Aleksandru Katoku ir Aleksandru Stolešnikovu.

Pastarojo veikale „Kuo pripildyti organizmą“ kalbama ne tik apie sveiką gyvenseną, bet ir apie tai, kad idealus maistas – „žalia mėsa ir garuojantis kraujas“, o anglosaksų civilizacijos raktas į sėkmę – polinkis valgyti mėsą. Tariamas profesorius taip pat įsitikinęs, kad „gyvas vanduo“ – labiau išsivysčiusių kosminių civilizacijų maistas.

A.Lobovas į žiniasklaidos akiratį pateko tapęs aršiu Neringos Venckienės rėmėju Garliavoje. Pastaraisiais metais A.Lobovas kovoja prieš skiepus ir neretai skelbia melagingą informaciją.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Komentarai: 23

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu Tik 15min

Aplinka produktyvumui

Video

21:13
29:17
15:58

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min