Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 21d. 09:00

Tiesa ar melas? A.Širinskienė: daugiau rinkėjų ateina į pirmą prezidento rinkimų turą

Agnė Širinskienė Patikrinta 15min
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Agnė Širinskienė

Po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės turi vykti vieną, o ne dvi dienas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė 15min sakė, kad siūlys referendumą rengti gegužės 12-ąją – per pirmą Lietuvos prezidento rinkimų turą. Tokį sprendimą ji argumentuoja tuo, kad renkant šalies vadovą į pirmą turą ateina daugiau rinkėjų negu į antrąjį. Ar tikrai taip ir yra?

Seimui paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės, buvo planuojama jį vykdyti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka: gegužės 12 ir 26 d. Tomis dienomis vyks ir Lietuvos prezidento rinkimai.

Praėjusį penktadienį KT paskelbė sprendimą, kad toks dviejų dienų referendumas prieštarauja Konstitucijai, todėl jis turi vykti vieną dieną. Anot KT pirmininko Dainiaus Žalimo, Seimas turės pasirinkti, kurią dieną vyktų balsavimas.

„Valstiečiai“ jau sako pasirinkę gegužės 12-ąją – pirmąją prezidento rinkimų turo dieną. Šią dieną ketinama rengti ir kitą referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, nors iš pradžių buvo planuojama tai daryti kartu su antruoju prezidento rinkimų turu. Kodėl pirmas turas „valstiečiams“ patinka labiau?

„Jūs puikiai žinote Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenis, kad referendumas, kuris vyksta kartu su pirmuoju prezidento rinkimų turu, turėtų sulaukti didesnio dalyvaujančių žmonių skaičiaus. Paprastai per pirmąjį turą, pirmąją dieną, susirenka statistiškai daug daugiau žmonių nei per antrąjį. Manau, logiška turint tokią aukštą referendumo kartelę rengti referendumą pirmąją dieną. Matematika lemia“, – 15min aiškino A.Širinskienė.

15min patikrino, ar A.Širinskienės teiginys, kad per prezidento rinkimų pirmą turą susirenka daugiau rinkėjų nei per antrą, pagrįstas.

Kiek rinkėjų balsuodavo prezidento rinkimuose?

Nuo 1990-ųjų, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, šalyje vyko šešeri prezidento rinkimai. VRK tinklalapyje prieinamais duomenimis, rinkėjų aktyvumas pirmame šalies vadovo rinkimų ture svyravo nuo 48,4 proc. iki 78,6 proc., vidurkis – 59,39 proc.

Dvejuose rinkimuose antrojo turo visai neprireikė – prezidentas buvo išrinktas pirmame.

Tuomet, kai vyko du turai, pirmajame prie balsadėžių susirinko vidutiniškai 56,5 proc. balso teisę turinčių žmonių, o antrajame vos vos daugiau – 56,53 proc.

1993 m., pirmųjų rinkimų metu, antras turas negalėjo įvykti, nes dėl šalies vadovo posto rungėsi tik du kandidatai: Algirdas Mykolas Brazauskas, kuris surinko 60,1 proc. balsų, ir Stasys Lozoraitis, kuris surinko 38,1 proc. balsų. Rinkėjų aktyvumas siekė 78,6 proc., ir tai yra kol kas didžiausias skaičius per vykusius prezidento rinkimus.

1997 m. rinkimuose į prezidento postą dalyvavo jau 7 kandidatai: Valdas Adamkus, Vytenis Povilas Andriukaitis, Kazys Bobelis, Vytautas Landsbergis, Artūras Paulauskas, Rolandas Pavilionis ir Rimantas Smetona. Antrajame ture Valdui Adamkui pavyko pasiekti pergalę prieš Artūrą Paulauską. Pirmojo turo metu balsuoti atėjo 71,45 proc. rinkėjų, o antrąjį prie balsadėžių susirinko truputį daugiau – 73,66 proc.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Valdas Adamkus
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Valdas Adamkus

2002 m. tuometinis šalies vadovas V.Adamkus siekė perrinkimo ir turėjo net 16 konkurentų. Tai – Vytenis Povilas Andriukaitis, Vytautas Bernatonis, Kazys Bobelis, Rimantas Jonas Dagys, Eugenijus Gentvilas, Kęstutis Glaveckas, Algimantas Matulevičius, Vytautas Antanas Matulevičius, Rolandas Paksas, Artūras Paulauskas, Juozas Edvardas Petraitis, Algirdas Pilvelis, Kazimira Danutė Prunskienė, Vytautas Šerėnas, Vytautas Šustauskas ir Julius Veselka.

Pirmajame ture V.Adamkus surinko beveik dvigubai daugiau balsų nei Rolandas Paksas, tačiau antrajame balsavimo rate pastarasis tapo nugalėtoju. Atiduoti savo balsą į pirmąjį turą (53,92 proc.) atėjo šiek tiek daugiau rinkėjų nei į antrąjį (52,65 proc.).

2004 m. buvo surengti nauji rinkimai dėl to, kad per apkaltą buvo pašalintas prezidentas R.Paksas. Šįkart į prezidentūrą ketino žengti penki kandidatai: Valdas Adamkus, Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė, Česlovas Juršėnas ir Kazimira Danutė Prunskienė. Po dviejų savaičių šalies vadovu vėl tapo V.Adamkus. Pirmajame ture užfiksuotas 48,4 proc. rinkėjų aktyvumas, o antrajame vėl kiek didesnis – 52,46 proc.

2009 m. Lietuvos prezidento rinkimuose antrojo turo neprireikė: 68,21 proc. rinkėjų balsų surinko dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Vienintelis jos varžovas Algirdas Butkevičius surinko 11,68 proc. balsų, likę – Loreta Graužinienė, Česlovas Jezerskis, Valentinas Mazuronis, Kazimira Danutė Prunskienė, Valdemaras Tomaševskis – surinko vienaženklį balsų procentą. Į rinkimus atėjo kiek daugiau nei pusė visų balso teisę turinčių piliečių – 51,76 proc.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracija (2014 m.)
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracija (2014 m.)

2014 m. šalies vadovais siekė tapti Zigmantas Balčytis, Dalia Grybauskaitė, Artūras Paulauskas, Naglis Puteikis, Bronis Ropė, Valdemaras Tomaševskis, Artūras Zuokas. Po dviejų savaičių Z.Balčytis pralaimėjo, o D.Grybauskaitė pradėjo antrą savo kadenciją. Šie rinkimai – antri, kai į pirmą turą atėjo daugiau rinkėjų (52,23 proc.) negu į antrą (47,37 proc.).

Duomenis A.Širinskienei nurodė VRK

A.Širinskienė 15min nurodė, kad duomenis apie esą didesnį rinkėjų aktyvumą pirmame prezidento rinkimų ture jai pateikė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

„Kada mes dalyvavome darbo grupėje dėl dvigubos pilietybės, ten buvo ir VRK vadovė. Tuo metu mes klausėme duomenų, kada susirenka daugiau rinkėjų, kuriame ture. Tai mums buvo pasakyta, kad jų susirenka daugiau pirmame ture, o antrame ture yra mažesnis skaičius rinkėjų, tačiau antrame ture ateina nauji 8 proc. rinkėjų, kurie nedalyvavo pirmame ture“, – 15min komentavo A.Širinskienė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Agnė Širinskienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Agnė Širinskienė

Žurnalistui užsiminus, kad tik dvejuose rinkimuose iš šešerių į pirmą turą susirinko daugiau rinkėjų, A.Širinskienė patikino, kad rėmėsi gauta informacija ir ja neabejoja.

„Aš netikrinu, kai institucijos pasako, aš tikrai neturiu ir, manau, niekas iš Seimo narių neturi pagrindo nepasitikėti ir pulti ieškoti. Gal jie kažkokias tendencijas paskutinių rinkimų matė, gal dar kažką“, – aiškino politikė.

VRK pirmininkė L.Matjošaitytė 15min atsakė, kad darbo grupei buvo pateikti vieši, VRK puslapyje pasiekiami duomenys apie rinkėjų aktyvumą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laura Matjošaitytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laura Matjošaitytė

15min vertinimu, Seimo narės A.Širinskienės teiginys, kad į pirmą prezidentų rinkimų turą ateina daugiau rinkėjų negu į antrą, nėra visiškai teisingas, bet arti tiesos.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo vyko šešeri prezidento rinkimai, iš kurių tik dvejuose rinkimuose į pirmą turą atėjo daugiau rinkėjų nei į antrą – 2002 m. ir 2014 m. Pažymėtina, kad 2002 m. pirmajame ture buvo vos 1,27 proc. rinkėjų daugiau nei antrajame.

1993 m. ir 2009 m. šalies vadovas buvo išrinktas pirmajame ture ir antrasis turas išvis nevyko, todėl aktyvumo palyginti neįmanoma.

Antrajame ture prie balsadėžių daugiau gyventojų susirinko 1997 m. ir 2004 m.

Jūs klausiate – tikriname mes
Įveskite politiko ar kito visuomenės veikėjo teiginį, kurį reikia patikrinti. Jei tik įmanoma, nurodykite, kur ir kada tai buvo pasakyta.
* privalomi laukai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min