Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„WikiLeaks“ dokumentai: apie daugumą įvykių Goro provincijoje Lietuvos visuomenė buvo informuota, tačiau kai kas ir nutylėta

Lietuvos karys Afganistane
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Lietuvos karys Afganistane
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos visuomenė buvo informuota apie daugumą incidentų, per penkerius metus įvykusių Afganistano Goro provincijoje, kurios atstatymas patikėtas mūsų šaliai. Tokią išvadą daro „15min.lt“ žurnalistai, peržiūrėję svetainės „WikiLeaks“ paviešintus slaptus JAV karinių pajėgų dokumentus. Tačiau redakcijai pavyko aptikti ir nutylėtų įvykių, o kai kurių paviešintų incidentų aplinkybių vertinimas slaptuose dokumentuose ir visuomenei pateiktoje informacijoje skiriasi.

Ankstų šių metų liepos 26 d. rytą svetainė „WikiLeaks“ žengė žingsnį, kurio sukeltos aistros nerimsta iki šiol. Svetainė paviešino daugiau kaip 75 tūkst. JAV karinių pajėgų slaptų raportų apie karą Afganistane. Dokumentai apima laikotarpį nuo 2004 m. iki 2010 m. pradžios.

Slaptiems dokumentams patekus į viešumą, JAV kariškiai buvo priversti pripažinti jų autentiškumą.

Dokumentus analizuojanti Vakarų žiniasklaida skelbia, kad jie atskleidžia visai kitokį karo vaizdą, nei pateikiama visuomenei: koalicijos pajėgos pralaimi karą Afganistane, kariai nužudo šimtus taikių gyventojų ir informacija nuo visuomenės nuslepiama, talibų išpuolių skaičius didėja, o NATO pajėgų vadai nuogąstauja, kad Pakistanas ir Iranas palaiko nestabilumą regione.

„WikiLeaks“ pažadėjo artimiausiu laiku paskelbti likusį 15 tūkst. dokumentų rinkinį, kuriame bus susisteminti šių metų kariškių raportai.

Goro provincija iki lietuvių atvykimo

15min.lt žurnalistai nusprendė pasidomėti, kas jau paviešintuose dokumentuose rašoma apie Goro provinciją, į kurią jau daugiau kaip penkerius metus vyksta ir Lietuvos kariai.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Čagčarano apylinkės (2007 m.)
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Čagčarano apylinkės (2007 m.)

Tarp tūkstančių raportų, rašytų skirtingu laiku, redakcijai pavyko aptikti ir daugiau kaip pusšimtį Lietuvai aktualių dokumentų. Iš jų aiškėja, kad apie daugumą incidentų, įvykusių Goro provincijoje, mūsų šalies visuomenė buvo informuota.

Iš JAV kariškių raportų, rašytų dar iki lietuvių atvykimo į Gorą, aiškėja, kad įvairių incidentų čia būta ne vieno. 2004 m. prezidento Hamido Karzajaus pasiųsta kariuomenė, kurią rėmė amerikiečių pajėgos, buvo įsivėlusi į kovas su sukilėliais dėl provincijos sostinės Čagčarano kontrolės. Kovos pareikalavo aukų, sraigtasparniais teko evakuoti užsienio pagalbos organizacijų narius, provincijos gubernatorius buvo priverstas sprukti į Heratą.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Čagčarano oro uoste nusileido karinis transporto lėktuvas (2007 m.)
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Čagčarano oro uoste nusileido karinis transporto lėktuvas (2007 m.)

Amerikiečiams įsikūrus Čagčarane, čia vėl užfiksuoti keli pavojingi incidentai. JAV kariškių raportuose rašoma apie tai, kad provincijos sostinėje Afganistano nacionalinės armijos kariškiai, bandydami apiplėšti, nušovė du civilius. Tai sukėlė vietos gyventojų pasipiktinimą, Čagčarane kilo spontaniškos demonstracijos.

Amerikiečių raportuose rašoma ir apie pakelės bombas, rastus savadarbius sprogmenis.

2005 m. vasaros pradžioje į Gorą atvyko pirmieji Lietuvos kariai. Vien tų metų birželį JAV karinių oro pajėgų transporto lėktuvas C–17 septynis kartus leidosi Čagčarino oro uoste gabendamas Lietuvos karius ir jų įrangą. Iki mėnesio pabaigos Čagčarane jau bazavosi apie 80 Lietuvos karių, sudariusių pirmosios Provincijos atkūrimo grupės (PAG–1) branduolį.

Tai, apie ką visuomenė buvo informuota

Skaitant slaptus JAV kariuomenės dokumentus aiškėja, kad oficialūs Lietuvos kariškių pareiškimai, jog Goro provincija iki šiol buvo gana rami, greičiausiai, atitinka tikrovę. Tiesa, pastaruoju metu jau oficialiai pripažįstama, kad situacija provincijoje šiek tiek keičiasi, pastebimas talibų aktyvėjimas. Nepaisant to, Gore iki šiol nevyko tokios kovos su Talibanu, kaip kitose provincijose (pvz., Helmande ar Kandahare), kariams kasdien (išskyrus kelis atvejus) negrasino pakelės bombų (angl. – IED) sprogimai.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvių karių patrulis Afganistane (archyvo nuotr.)
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvių karių patrulis Afganistane (archyvo nuotr.)

Tačiau neutralizuoti sprogmenis lietuviams teko ir tenka dažnai. Tai yra buvusių karų palikimas – rusiškos aviacinės bombos, artilerijos sviediniai, rankinės granatos. Pasitaikė ir buvusioje Jugoslavijoje pagamintų sprogmenų. Ypač daug nesprogusių sprogmenų buvo randama greta Čagčarano oro uosto.

Beveik apie visas šias išminavimo operacijas, joms pasibaigus, Lietuvos kariškiai išplatindavo oficialius pranešimus.

Nuo 2005 m. vasaros, kai į Gorą atvyko lietuviai, iki 2007 m. rudens pradžios kariškių rašytose raportuose nėra nieko, kas galėtų kelti nerimą visuomenei. Tiesa, 15min.lt redakcijai pavyko aptikti kelis pranešimus, kurie susiję su priešiškų pajėgų suaktyvėjimu, vietos karo vadukų tarpusavio vaidus ar nedidelius ginkluotus incidentus, per kuriuos žuvo žmonės. Tačiau ant visų šių raportų uždėta pastaba – „melagingas“.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Čagčarano oro uostas (archyvo nuotr.)
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Čagčarano oro uostas (archyvo nuotr.)

Rimti ir patvirtinti incidentai, apie dalį kurių buvo informuota ir Lietuvos visuomenė, pradėti fiksuoti 2007 m. rudenį. Vėlų rugsėjo 28 d. vakarą Čagčarane raketomis buvo apšaudyta Lietuvos karių stovykla. Niekas nenukentėjo.

2008 m. gegužės 22 d. Čagčarane vietos gyventojų minia užpuolė Lietuvos karių stovykla, į darbą buvo paleisti šaunamieji ginklai.

Per stovyklos užpuolimą nuo šautinio sužalojimo žuvo seržantas Arūnas Jarmalavičius.

Paviešintuose slaptuose dokumentuose taip pat užfiksuota, kad per šį incidentą žuvo du civiliai vietos gyventojai, buvo sužeistas vienas karys, septyni civiliai vietos gyventojai ir dešimt vietos saugumo pajėgų pareigūnų.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuviai Afganistane
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuviai Afganistane

Praėjus vos trims dienoms po R.Jarmalavičiaus žūties, į Lietuvių stovyklą buvo paleista raketa. Tą pačią naktį Čagčarane įvyko susišaudymas tarp vietos gyventojų, mieste nugriaudėjo du sprogimai, vienas iš jų sukėlė gaisrą. Tą naktį niekas nenukentėjo.

Nepraėjus nė mėnesiui, birželio 18 d. buvo apšaudyti provincijoje kartu su kroatais patruliavę Lietuvos kariai. Lietuviai buvo priversti atsišaudyti.

2008 m.rugpjūčio 20 d. ties lietuvių automobilių kolona sprogo pakelės bomba. Kariai nenukentėjo, tačiau buvo apgadintas vienas automobilis.

Pakelės bomba Goro provincijos keliuose lietuviams buvo paruošta ir 2009 m. birželio 2 d. Tąkart sprogimas nugriaudėjo už maždaug 100 metrų nuo lietuvių automobilių kolonos. Nukentėjusių nebuvo.

KAM archyvo nuotr./500 kilogramų bomba, kurią sunaikino Lietuviai
KAM archyvo nuotr./500 kilogramų bomba, kurią sunaikino Lietuviai

Nagrinėjant „WikiLeaks“ dokumentus ir juos lyginant su visuomenei pateiktas pranešimais, redakcija atkreipė dėmesį į tai, kad kartais raportuose aprašomų įvykių aplinkybių vertinimai skiriasi nuo to, kaip tai vėliau buvo pateikta visuomenei. Štai, pavyzdžiui, 2009 m. gruodžio 7 d. buvo išplatintas kariuomenės pranešimas, kad Lietuvos kariai ypač sudėtingomis sąlygomis sunaikino 500 kg svėrusią aviacinę bombą, Goro kalnuose užsilikusią dar nuo Sovietų invazijos į Afganistaną laikų.

Kariuomenės pranešime rašoma, kad sunaikinta bomba, kuri „kėlė grėsmę netoliese esančio kaimelio gyventojams“.

Tuo tarpu „WikiLeaks“ skelbiamuose dokumentuose apie šį įvykį rašoma kiek kitais. Pasak kariškių raporto, lietuviai informaciją apie bombą gavo iš vietos žvalgybos pareigūnų. Žvalgybininkai nurodė, kad bomba gali būti panaudota prieš tarptautines saugumo pajėgas (ISAF), vietos valdžią arba vietos saugumo struktūras. Apie pavojų kaimelio gyventojams raporte net neužsimenama.

Šį raportą rasite čia.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Goro provincija
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Goro provincija

Redakcija atkreipia dėmesį į tai, kad norint iki galo suprasti šį ir kitus „WikiLeaks“ paviešintus kariškių dokumentus, po ranka verta turėti raportuose naudojamo kariško žargono žodinėlį. Žodinėlį anglų kalba rasite čia.

Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Tomas Balkus, komentuodamas skirtingą situacijos vertinimą, 15min.lt žurnalistui sakė, kad bet koks ne žemės gelmėje randamas sprogmuo „potencialiai gali būti prieš ką nors panaudotas“. Todėl nieko keisto, kad skirtingų šaltinių vertinimai dėl susidariusios situacijos skiriasi.

„Šiuo atveju, kaimelio gyventojams grėsmė buvo reali. 500 kg aviacinės bombos sprogimas galėjo pridaryti labai daug žalos vietos gyventojams. Lietuvos kariuomenės išminavimo specialistai šią bombą matė gyvai ir galėjo nuspręsti apie jos keliamą pavojų. Kitų vertinimų mes komentuoti negalime“, – 15min.lt tvirtino kapitonas T.Balkus.

Tai, kas buvo nutylėta

Nepaisant to, kad per penkerius metus įvyko daugybė incidentų, apie kuriuos Lietuvos visuomenė buvo informuota, „WikiLeaks“ paviešintuose dokumentuose redakcija aptiko pranešimų ir apie nutylėtus įvykius Goro provincijoje. Dauguma šių įvykių Gore įvyko 2008 m. – 2009 m.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Kariškių patrulis (archyvo nuotr.)
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Kariškių patrulis (archyvo nuotr.)

Štai 2008 m. gegužės 8 d. JAV kariškiai, remdamiesi informacija, gauta iš Goro, rašo raportą, kad provincijoje, per mūšį tarp Talibano kovotojų ir Afganistano nacionalinės armijos dalinių greta Gogako kaimo, žuvo septyni talibai ir vienas vyriausybės pajėgų karys. Dar vienas nacionalinės armijos karys buvo sužeistas.

Raporte pažymima, kad talibai į Gorą atkeliavo iš gretimos Helmando provincijos. Po kelias valandas trukusio mūšio į vyriausybės dalinių rankas pateko sukilėlių ginklų (tarp jų – automatai „Kalašnikov“ ir granatsvaidžiai), įvairių dokumentų, raporte išvardijami žuvę talibai. Taip pat pranešama, kad maždaug 23 sukilėliams pavyko pasprukti į kalnus, Afganistano kariuomenės daliniai juos persekioja.

2008 m. birželio 9 d. pranešama, kad ties Khirano gyvenviete užpultas Afganistano policijos postas. Žuvo trys užpuolikai, du policininkai, vienas policininkas buvo sužeistas.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvių ir kroatų patrulis Gore (archyvo nuotr.)
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvių ir kroatų patrulis Gore (archyvo nuotr.)

2008 m. rugpjūčio 6 d., remiantis lietuvių pranešimu, rašomas raportas apie PAG patrulio apšaudymą lengvaisiais ginklais. Niekas nenukentėjo.

2008 m. lapkričio 14 d. buvo užpultas iš Čagčarano į Heratą su palyda vykęs Goro provincijos gubernatorius. Per incidentą buvo sužeisti du vyriausybės dalinių kariai, gubernatorių apsaugojo Afganistano nacionalinės armijos greitojo reagavimo padalinio kovotojai. „Karo medikų sraigtasparnis nereikalingas“, – rašoma raporte.

2008 m. lapkričio 25 d. prie pat Čagčarano apšaudyta policijos patarėjų grupė. Į incidento vietą nuskubėjo Lietuvos karių būrys. Nukentėjusių nebuvo.

2009 m. balandžio 11 d. vietos žvalgybos pareigūnai aptiko savadarbį sprogmenį. Bombos dalių (apie 100 gr nenustatytos sprogstamos medžiagos, metalinių skeveldrų, elektrinės dalies) teroristai dar nebuvo spėję sujungtos į vieną sprogmenį.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Goros policininkas (archyvo nuotr.)
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Goros policininkas (archyvo nuotr.)

2009 m. liepos 19 d. Goro provincijos gubernatorius ir provincijos policijos vadas kreipėsi į kariškius prašydami karinės paramos iš oro arba sausumos pajėgų, kadangi ties vienu kaimu pastebėta didelė grupė (apie 60 žmonių) sukilėlių. Pranešama, kad sukilėliams vadovauja mula Ahmudullahas ir mula Mahmudas.

Gubernatoriaus prašymą dėl karinės paramos lietuviai persiuntė į Vakarų regiono vadaviete Herate.

Dar vienas prašymą vietos kariuomenę paremti iš oro buvo gautas 2009 m. liepos 28 d. Tądien Goro provincijos gubernatorius Lietuvos karių vadovybę informavo apie ginkluotą susirėmimą ties Pirako kaimu. Per incidentą du sukilėliai susisprogdino, žuvo ir vienas civilis vietos gyventojas. Kai buvo rašomas raportas mūšis vis dar tęsėsi.

2009 m. liepos 21 d. pranešama apie Afganistano policijos surastą pakelės bombą. Vietos pareigūnai sulaikė ir vyrą, kuris įtariamas teroro akto rengimu.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Karys pro žiūronus stebi Čagčaraną (archyvo nuotr.)
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Karys pro žiūronus stebi Čagčaraną (archyvo nuotr.)

2009 m. rugpjūčio 13 d. buvo rastas savadarbis sprogmuo, susidedantis iš amerikiečių gamybos minos, motociklo akumuliatoriaus, laidų ir detonatoriaus.

2009 m. spalio 1 d. surašytas raportas apie dviejų vietos „karaliukų“ konfliktą Khanjaro kaime. Konfliktuoja Arbabas Samadas ir Ata Mohammadas. Į konflikto zoną nuvykus vietos policijos būriui, turinčiam incidentą išspręsti derybų keliu, įvyko susišaudymas, žuvo pareigūnas. Policininkai turėjo atsitraukti.

„Nacionalinės policijos dalinys laukia ryto, kad galėtų sulaikyti Atą Mohammadą, kurio žmonės, tikėtina nužudė pareigūną Esmatullahą. Tai reiškia, kad nacionalinė policija stoja į Arbabo Samado pusę. Pasak skirtingų šaltinių, Ata Mohammadas turi ne daugiau penkiolikos žmonių ir apsiginti jam bus labai sunku“, – rašoma raporte.

Toliau pranešama, kad Arbabas Samadas turi nuo 50 iki 80 kovai pasiruošusių žmonių, o policijos pareigūnų įvykio vietoje yra 40–45. Pranešime daroma išvada, kad incidentas yra viso labo vietos genčių tarpusavio konfliktas, kurio dalyviai nesusiję su sukilėliais. Galiausiai pranešama, kad policija išsprendė incidentą be tolesnio kraujo praliejimo.

Taikinys – sunkvežimių kolonos

Per kalnuotą Gorą einantis kelias jungia Afganistano sostinę Kabulą su svarbiu strateginiu centru Heratu. Šiuo keliu važiuojančių sunkvežimių kolonos su įvairiausiais kroviniais ne kartą yra tapusios vietos kovotojų taikiniu.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Kelias Kabulas-Čagčaranas-Heratas (archyvo nuotr.)
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Kelias Kabulas-Čagčaranas-Heratas (archyvo nuotr.)

2009 m. liepos 18 d. Čagčarano apylinkėse buvo užpulta sunkvežimių kolona, keli sunkvežimiai sudeginti. Į įvykio vietą nuskubėjęs Lietuvos PAG patrulis pranešė, kad sunkvežimių vairuotojai per užpuolimą nenukentėjo.

Pasak lietuvių pranešimo, karišką krovinį gabenusią sunkvežimių koloną užpuolė maždaug dvylikos sukilėlių grupė, ginkluota „Kalašnikovo“ automatais, pistoletais ir mažiausiai vienu granatsvaidžiu. Sukilėliai atvažiavo motociklais ir vėliau pasišalino Čagčarano link.

„Nustatyta, kad sunkvežimiai krovinį gabeno užduočių vykdymo pajėgų „Phoenix“ (Task Force PHOENIX – JAV karinių instruktorių junginys, ruošiantis Afganistano nacionalinės armijos pajėgas – red. past.) Čagčarano padaliniui (TF „Phoenix“ čia treniruoja vietos policijos pajėgas – red. past.). Ieškoma naujų sunkvežimių, kad iš sudegusių vilkikų būtų galima perkrauti krovinį“, – rašoma pranešime.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuviai Čagčarano apylinkėse (archyvo nuotr.)
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuviai Čagčarano apylinkėse (archyvo nuotr.)

2009 m. spalio 4 d. surašytas pranešimas apie Goro provincijoje vėl užpultus sunkvežius, gabenusius tarptautinių saugumo pajėgų krovinį. Du sunkvežimiai buvo sudeginti.

Raporte pranešama, kad ISAF krovinius gabenančios kompanijos su vienu iš Goro provincijos „karaliuku“ mula Mustafa yra sudariusios sutartį. Pagal ją kompanijos „už apsaugą“ moka duoklę mulai Mustafa už kiekvieną per jo žemę važiuojantį sunkvežimį.

Duoklės reikalauja ir mulos Mustafos oponentas Haji Sadrudinas.

Vakarų žiniasklaida yra skelbusi, kad toks duoklių mokėjimas kelia didelį susirūpinimą NATO vadovybei. Esą, tai taip NATO pati finansuoja sukilėlius.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Afganistanas (archyvo nuotr.)
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Afganistanas (archyvo nuotr.)

Su raporte minimu mula Mustafa, vadovaujančiu maždaug 100 vyrų būriui ir žvalgybos siejamam su priešiškomis jėgomis Irane, JAV kariškiai bandė susidoroti pernai birželio 9 d. Goro provincijoje iš oro buvo atakuota vieta, kurioje, žvalgybos duomenimis, buvo apsistojęs mula Mustafa.

Antskrydžio būta galingo. Per bombardavimą Goro provincijoje žuvo 22 žmonės, tarp jų – 10 civilių (iš jų net penki vaikai).

Nepaisant didelių aukų, mula Mustafa liko gyvas. Po poros dienos žiniasklaidai duodamas interviu jis pranešė, kad yra gyvas ir priekaištavo dėl to, jog yra puolamas. Jis tvirtino, kad niekada nėjo į konfrontaciją su Afganistano valdžia. Mula Mustafa taip pat informavo, kad per bombardavimą žuvo jo šešiametis sūnus ir dešimtmetis brolis.

Nors tarp 75 tūkst. „WikiLeaks“ paskelbtų dokumentų yra daugybė raportų apie antskrydžius, panašius į tą, kuriuo buvo bandoma sunaikinti mula Mustafa, šios konkrečios operacijos aprašymo paviešintuose pranešimuose 15min.lt žurnalistams aptikti nepavyko.

Lietuvos kariuomenė: nekuriame paslapčių ten, kur jų nėra

Išnagrinėjus „WikiLeaks“ paskelbtus dokumentus, redakcijai kilo pagrįstas klausimas – nors apie daugumą įvykių Lietuvos visuomenė buvo informuojama, tačiau ar tam tikros dalies informacijos nutylėjimas apie įvykius Gore, neiškreipia bendro vaizdo apie situaciją provincijoje? Kitiems metams Krašto apsaugos ministerija misijai Afganistane iš valstybės biudžeto norėtų gauti per 60 mln. litų. Ar mokėdama tokius pinigus, visuomenė turi teisę žinoti apie tai, kur, kaip ir kodėl tie pinigai leidžiami? Gal tikras situacijos atspindėjimas padėtų visuomenei geriau suprasti, kodėl misija karo draskomoje šalyje taip brangiai kainuoja?

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Afganistanas iš paukščio skrydžio
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Afganistanas iš paukščio skrydžio

Kapitonas T.Balkus tvirtina, kad kariuomenei Lietuvos visuomenės palaikymas ir pasitikėjimas yra labai svarbu. Todėl visuomenės informavimui skiriamas ypač didelį dėmesys.

„Misijoje Goro provincijoje Afganistane Lietuvos kariai dalyvauja daugiau nei penkerius metus, visą tą laiką laikėmės ir laikomės pozicijos atvirai ir laiku informuoti Lietuvos visuomenę apie Goro provincijos atkūrimo grupės misijos įvykius, taip pat ir neigiamus – sužeidimus, žūtis, stovyklos apšaudymus ar dėl nusižengimų anksčiau laiko parsiųstus karius. Lietuvos kariuomenė yra atvira, ji nekuria paslapčių ten, kur jų nėra. Tačiau gali būti atvejų, kai informacija gali būti neviešinama, kai jos paskelbimas gali sukelti pavojų kariams, pakenkti planuojamos operacijos eigai“, – teigia Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai.

T.Balkus tvirtina, kad visų pirma visuomenę stengiamasi informuoti apie tuos įvykius, kuriuose tiesiogiai dalyvauja Lietuvos kariai.

„Norėtume pabrėžti, kad Goro provincijoje veikia nemažai žiniasklaidos atstovų, kurie turi įvairias galimybes skelbti visas provincijos naujienas – t.y. susijusias su provincijos reikalais, ne tik su Lietuvos karių tarnyba“, – tvirtina kariuomenės atstovas.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min