Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 02 01, 16:59

Žongliruodamas tikrais faktais D.Kepenis sėja abejones dėl vakcinų nuo COVID-19

Žinomas skiepų skeptikas Seimo narys Dainius Kepenis sėja abejones dėl vakcinų nuo COVID-19. Mat esą kol kas nepakanka duomenų apie jų poveikį ir saugumą, o pasiskiepijus vis tiek įmanoma užkrėsti kitus bei nebus galima gyventi be taikomų apribojimų. Tokiais žodžiais jis neigia tyrimų, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, rezultatus ir savaip interpretuoja skiepų poveikį.
Dainius Kepenis
Dainius Kepenis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Daugelio „Facebook“ vartotojų dėmesį patraukė D.Kepenio asmeninėje paskyroje publikuota apsauginiu kostiumu vilkinčio žmogaus, iškelta ranka tarytum kažką stabdančio, nuotrauka.

Ją dengia raudonas perbrauktas apskritimas ir užrašas didžiosiomis raidėmis „Prievartai“. Tai reikėtų suprasti kaip raginimą prievartą stabdyti.

Už imunitetą, bet dėl vakcinų gąsdina

„Pagal Lietuvos Civilinį kodeksą – fizinis asmuo neliečiamas. Atlikti intervenciją į žmogaus kūną galima tik asmens sutikimu. Tai ne tik Civilinio kodekso dalis, bet ir pamatinė vertybė, kurią saugo valstybė. Taigi, privalomų skiepų NĖRA“, – teigiama įraše, kurį parlamentaras, kaip ir daugelį savo įrašų pastaruoju metu, pradeda fraze „Pro immunitas-21“ (lotyniškai tai reiškia „už imunitetą“).

Nuotr. iš „Facebook“/Dainiaus Kepenio įrašas atrodo bauginančiai
Nuotr. iš „Facebook“/Dainiaus Kepenio įrašas atrodo bauginančiai

Politikas teigia gaunantis įspėjimų, kad „pasitaiko atvejų, jog medikai yra verčiami skiepytis vakcinomis, apie kurių poveikį ir saugumą, anot „Pfizer“ ir „BioNTech“, arba dar trūksta duomenų, arba, anot Stanfordo imunologo Michalo Talo, net ir pasiskiepijus vis tiek galima užkrėsti kitus. Kam pritaria ir S.Čaplinskas „prasidėjęs skiepijimas nereiškia, kad jau artimiausioje ateityje bus galima atsisakyti fizinio atsiribojimo“.

Pabrėždamas, kad niekas negali versti skiepytis, D.Kepenis ragina patyrus prievartą, spaudimą, grasinimą sumažinti atlyginimą ar išmesti iš darbo rašyti jam, kaip Seimo nariui, parlamento Žmogaus teisių komiteto vicepirmininkui.

Šiuo įrašu, kuriuo menkinama skiepų nauda, jau spėjo pasidalinti per 4 tūkst. žmonių, dar daugiau sureagavo, maždaug 1,2 tūkst. pakomentavo.

Mirčių su skiepais nesusiejo

Pirmoji iš visų buvo patvirtinta JAV farmacijos milžinės „Pfizer“ ir Vokietijos biotechnologijų kompanijos „BioNTech“ sukurta vakcina „Comirnaty“.

Britai jai žalią šviesą uždegė dar gruodžio pradžioje, amerikiečiai – po geros savaitės.

Prieš priimdama sprendimą, kad vakcina yra saugi ir veiksminga, JAV Maisto ir vaistų agentūra (FDA) paskelbė nemažai informacijos apie jos bandymus.

Nuotr. iš „Facebook“/Dainius Kepenis skatina abejones dėl vakcinų veiksmingumo
Nuotr. iš „Facebook“/Dainius Kepenis skatina abejones dėl vakcinų veiksmingumo

Daugelis iškart atkreipė dėmesį, kad bandymų metu mirė šeši žmonės.

Du iš jų buvo paskiepyti, kiti keturi buvo gavę placebo.

Abu paskiepyti mirusieji buvo vyresni nei 55 metų.

Vienam iš jų, praėjus 62 dienoms po antros vakcinos, sustojo širdis.

Kitą pakirto aterosklerozė vos trys dienos po pirmosios vakcinos. Jį kamavo ir nutukimas.

„Visos mirtys atitinka bendrą mirčių santykį tokio amžiaus grupėje“, – sakoma FDA pranešime.

Iš viso vakcinos bandymuose dalyvavo apie 40 tūkst. savanorių, vyresnių nei 16 metų.

Tyrimas parodė 52 proc. vakcinos veiksmingumą jau po pirmosios dozės ir 95 proc. – po antrosios.

Iš paskiepytųjų tik vienas žmogus susirgo sunkia COVID-19 forma.

Apie vienokį ar kitokį šalutinį poveikį pranešė nemaža dalis bandymuose dalyvavusių žmonių.

Dažniausiai pasitaikęs buvo skausmas dūrio vietoje, nuovargis, galvos, raumenų ar sąnarių skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas.

Jie paprastai buvo nestiprūs ir truko neilgai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Pfizer“ vakcina
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Pfizer“ vakcina

Panašūs šalutiniai poveikiai buvo užregistruoti ir per kompanijos „Moderna“ sukurtų skiepų bandymus, beje, dažniau po antrosios dozės.

Šią vakciną kol kas leidžiama naudoti tik suaugusiems asmenims „Modernos“ vakciną JAV taip pat patvirtino dar gruodį.

Europa Sąjunga (ES), priešingai nei britai ir amerikiečiai, neskubėjo tvirtinti naujųjų vakcinų. Tačiau Bendrija, kaip ir Jungtinė Karalystė, jau pritarė ne tik „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Modernos“, bet ir kompanijos „AstraZeneca“ vakcinos, kuri buvo sukurta bendradarbiaujant su Oksfordo universitetu, naudojimui.

Sprendimą dėl pastarosios Europos vaistų agentūra priėmė penktadienį.

Nors ši vakcina nėra efektyviausia (per tyrimus užfiksuotas 70 proc. efektyvumas, kai „Moderna“ nurodė maždaug 94 proc., o „Pfizer“/„BioNTech“ – 95 proc. ir pranešama, esą pastaroji gali apsaugoti dar geriau), jos buvo itin laukiama dėl kitų priežasčių, ypač – neturtingesnėse pasaulio šalyse.

Mat ji yra kelis kartus pigesnė, lengviau transportuojama bei laikoma (paprastame šaldytuve gali išbūti iki pusės metų, „Modernos“ vakciną galima laikyti šaldiklyje, bet atšildytą reikia sunaudoti per mėnesį, o „Pfizer“/„BioNTech“ vakcinoms reikia net -70 laipsnių šalčio).

Prasidėjus gyventojų skiepijimui, pasipylė pranešimai apie paskiepytų žmonių mirtis.

JAV pasirodė nemažai melagienų apie tai, EVA paskelbė, kad „Pfizer/BioNTech“ vakcina nesusijusi su paskiepytų asmenų mirtimis.

Kaukių gali reikėti dar labiau

Net priešingai – Izraelis, skiepijantis bene sparčiausiai iš visų šalių, skelbia stiprų naujų COVID-19 atvejų sumažėjimą jau po pirmojo skiepo.

Tiesa, ekspertai siūlo neskubėti tuo džiaugtis – rezultatai yra tik preliminarūs.

Nuotr. iš „Facebook“/Dainius Kepenis atkreipė dėmesį ir į kol kas nežinomą skiepų veikimo trukmę
Nuotr. iš „Facebook“/Dainius Kepenis atkreipė dėmesį ir į kol kas nežinomą skiepų veikimo trukmę

D.Kepenis cituoja Stanfordo imunologą Michal Tal, kad net ir pasiskiepijus vis tiek galima užkrėsti kitus.

JAV veikiančiame Stanfordo universitete dirba žmogus tokiu vardu, tačiau jis yra ne imunologas, o imunologė.

Dr. M.Tal išties yra sakiusi, kad paskiepytiems žmonėms vis dar reikėtų kaukių.

Mat, anot jos, net paskiepytieji gali užkrėsti kitus.

Mokslininkai pripažįsta kol kas nežinantys, ar paskiepyti žmonės nebeplatina viruso – trūksta duomenų pasakyti, ar vakcina apsaugo tik nuo susirgimo, ar ir nuo užkrato perdavimo, taip pat – ar vakcinos apsaugo ir nuo viruso mutacijų. Šiais straipsniais savo žodžiams pagrįsti pasidalijo parlamentaras.

Įmanoma, kad net po skiepo žmogus susirgs COVID-19, tad teoriškai jis gali ir užkrėsti.

Metų sandūroje, kai daugelis šalių pradėjo vakcinaciją, buvo pranešta apie ne vieną ligos atvejį jau po injekcijos.

Nemažai jų buvo užregistruota Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.

Jų Infekcinių ligų centro vadovės prof. Ligitos Jančorienės teigimu, taip gali nutikti dėl dviejų priežasčių.

Kai kurie medikai skiepijimo metu jau galėjo turėti virusą nosiaryklėje, be to, imunitetas susiformuoja ne iškart.

„Pfizer“/„BioNTech“ nurodė, kad po pirmos injekcijos tik po 12 dienų rizika susirgti sumažėja iki 20 proc. Maksimalus efektyvumas pasiekiamas tik po antros dozės, kuri būti įskiepyta po trijų savaičių.

Tik praėjus dar septynioms dienoms lieka rizika užsikrėsti lieka 5 proc. Efektyviam imunitetui įgyti reikalingos dvi iRNR vakcinos dozės.

BENU nuotr./Kaukė
BENU nuotr./Kaukė

Kodėl kaukės ir kitos apsaugos priemonės gali būti dar svarbesnės, paaiškino Kembridžo universiteto doktorantė virusologė Ingrida Olendraitė, šiomis dienomis kalbėjusi apie SARS-CoV-2 mutacijas.

Anot jos, nustatomos viruso variacijos „limpa“ dar geriau:

„Vis išlenda viruso atmainos, kurios potencialiai geriau prisijungia prie mūsų ląstelių, vadinasi, geriau užkrečia. Taigi normalu, kad variantai, kuriems pavyksta sėkmingiau mus užkrėsti, sėkmingiau užkrečia. Pasidaliname tais virusais, tada jis dar sėkmingiau užkrečia.“

Asmeninio archyvo nuotr. /Mokslininkė Ingrida Olendraitė
Asmeninio archyvo nuotr. /Mokslininkė Ingrida Olendraitė

Pacitavo tik „reikalingą“ frazę

Politiko į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. Sauliaus Čaplinsko lūpas įdėti žodžiai „prasidėjęs skiepijimas nereiškia, kad jau artimiausioje ateityje bus galima atsisakyti fizinio atsiribojimo“ taip pat neišgalvoti, tačiau ištraukti iš konteksto.

S.Čaplinskas neseniai savo paskyroje „Facebook“ citavo Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų įspėjimus, kad teks išmokti gyventi su COVID-19 ir tikėtis naujų iššūkių, pavyzdžiui, viruso mutacijų, augančio pagalbos nuo pandemijos pavargusiems žmonėms poreikio.

Nuotr. iš „Facebook“/Saulius Čaplinskas spėjo, kad SARS-CoV-2 kils grėsmę visuomenei dar ilgai
Nuotr. iš „Facebook“/Saulius Čaplinskas spėjo, kad SARS-CoV-2 kils grėsmę visuomenei dar ilgai

„Pasaulis tikėjosi, kad, jei būtų apsaugota pakankamai daug žmonių, susiformuos kolektyvinis (bandos) imunitetas. Panašu, kad kolektyvinio imuniteto sąvoka buvo NETEISINGAI SUPRASTA. Tikėtinas scenarijus, kad koronavirusas taps dar vienu endeminiu (būdingu tam tikrai vietovei – red. past.) virusu, kuris ir toliau išliks tam tikra grėsmė, kuri veiksmingos pasaulinės vakcinacijos programos kontekste taps žemo lygio. Net labai veiksmingos vakcinos egzistavimas negarantuoja infekcinės ligos likvidavimo.

Vakcinos poveikis bus laipsniškas. Pirmasis vakcinos tikslas yra apsaugoti pažeidžiamus žmones, užkirsti kelią simptominėms ligoms, sunkioms komplikacijoms ir mirtims, išgelbėti žmonių gyvybes. Ar vakcinos užkirs kelią koronaviruso perdavimui ir taip sumažins infekcijų skaičių, dar neaišku.

Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19
Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19

Yra pagrindo daryti prielaidą, kad paskiepytiems žmonėms reikia imtis tų pačių atsargumo priemonių. Taigi prasidėjęs skiepijimas nereiškia, kad jau artimiausioje ateityje bus galima atsisakyti fizinio atsiribojimo“.

Vakcinuotis nori ne visi

Kad skiepai bus privalomi, nekalbėjo nei ankstesnė valdžia, nei naujoji Vyriausybė.

Kol kas tai būtų sunkiai įgyvendinama – gamintojams mažinant planuojamus pristatyti vakcinų kiekius, masinį vakcinavimą mūsų šalyje numatoma pradėti tik liepą.

Lietuvoje skiepytis nuo COVID-19 nebus privaloma. Prieš privalomą skiepijimąsi pasisako ir Pasaulio sveikatos organizacija.

Tačiau gali būti, kad nepasiskiepiję žmonės susidurs su tam tikrais ribojimais, pavyzdžiui, skrendant lėktuvu bus reikalaujama turėti ne tik asmens dokumentą ir skrydžio bilietą, bet ir skiepų pasą.

Nepasiskiepijusiems gydytojams ir medicinos darbuotojams gali būti neleidžiama dirbti su sunkiais ligoniais.

Socialinių tyrimų centro atlikta gyventojų apklausa parodė, kad skiepytis nusiteikę tik du iš penkių gyventojų, daugiau nei ketvirtadalis pareiškė, kad nesiskiepys.

Dalis nurodė apskritai nepasitikintys skiepais ir nesiskiepijantys nuo nieko, nes, pavyzdžiui, bijo šalutinio poveikio. Kai kurie sakė, kad jau yra persirgę arba turi labai stiprų imunitetą, dalis aiškino, esą geriau persirgti, nei skiepytis.

Tiesa, prezidentūra pateikė kiek kitokius kitos apklausos rezultatus – esą skiepytųsi du trečdaliai gyventojų.

Vietoj skiepų siūlė ugdyti dorovę

Nors savo įrašą baigė grotažyme #AšNePriešSkiepus, D.Kepenis yra pagarsėjęs skeptiškais ir net klaidinančiais pareiškimais apie vakcinas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dainius Kepenis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dainius Kepenis

„Kai reikėtų kalbėti apie mergaičių dorovinį auklėjimą, mes nuo 11 metų jau norime skiepyti nuo paleistuvystės. Ponas Matulai, daktare Matulai (Seimo narys Antanas Matulas – red. past.), užsirašykite, kad skiepuose yra moterų abortuotų kūdikių ląstelių, beždžionių ląstelių“, – prieš porą metų Seime diskutuojant apie skiepus, audringoje kalboje tvirtino parlamentaras.

Vėliau, kalbinamas portalo 15min, jis ne tik neišsižadėjo savo žodžių, bet ir patikslino, kad skiepuose esama „beždžionių inkstų ląstelių, viščiukų ląstelių“.

Mokslininkų teigimu, politikas pasakė tik menką dalį mokslinės tiesos, o tai esą net blogiau už melą.

Daugiau oficialios ir patvirtintos informacijos apie vakcinas galima rasti čia.

Šioje lietuvių mokslininkų ir medikų sukurtoje duomenų bazėje skelbiama, kad „Pfizer“/„BioNTech“ vakciną sudaro iRNR (informacinė RNR, koduojanti SARS-CoV-2 spyglio baltymą), lipidai (vandenyje netirpios molekulės, kurios užtikrina, kad iRNR nesuirtų prieš patekdama į organizmo ląstelę, šie maži riebalų lašeliai supa iRNR ir yra lyg apsauginė sienelė.

Vakcinoje esama keturių lipidų, įskaitant cholesterolį, keturių druskų (viena jų ー valgomoji, druskos užtikrina, kad vakcinos pH būtų panašus į organizmo pH ir vakcina nepažeistų ląstelių), cukraus (to paties cukraus, kuriuo saldiname arbatą ar kavą, jis apsaugo riebalų lašelius nuo sulipimo ir prisikabinimo prie įpakavimo paviršiaus).

„Pfizer“/„BioNTech“ vakcinoje nėra žmogaus embriono ląstelių, DNR, antibiotikų, kraujo produktų, konservantų, gliuteno, kiaušinio baltymo, kiaulienos produktų ar mikroschemų.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min