Sekite 15min Google
Pastarajam įvykiui sunku rasti analogą, nes jokioje demokratijoje neįsivaizduojama, kad prezidentas laužtų teismo duris jėga norėdamas padaryti savo tvarką. Tai – labiau kriminalinio pasaulio metodai.
Kartu tai puikiausiai parodo, kas yra tikrasis perversmininkas ir Konstitucijos laužytojas. Ne policija, o būtent prezidentas kartu su jo politiniais sąjungininkais siekė paimti Tribunolą jėga. Jie ir paskleidė dezinformaciją sukeisdami vietomis teisėtas Vyriausybės pastangas atkurti teisės viršenybę ir prezidento vedamus valdžios uzurpatorius. Pastarųjų stovykloje pastebėtina PiS (J. Kaczynskio partijos “Teisė ir teisingumas“) sąjunga su kraštutinės dešinės totaliai prorusiška EP nario G. Browno vedama Konfederacija. Panašiai ir Lietuvoje Nawrockį palaiko kraštutinė nacionalistinė dešinė kartu su atvirais rusijos bei lukašenkos rėmėjais. Simboliška, sakyčiau.
O iš tikrųjų, kas nutiko spalio 30 d., tai buvo KT vadovybės nušalinimas dėl galimų šiurkščių teisės pažeidimų, atliktas pačių teisėjų rankomis. Laikinoji KT vadovė ir iškvietė policiją užtikrinti Tribunolo saugumą prie jo vykstant prezidento, PiS ir Konfederacijos šalininkų protestui. Visa tai yra dar 2015 m. prasidėjusios konstitucinės krizės kulminacija.
Konstitucinis Tribunolas – nelegitimus teismas
Tada, 2015 m., Lenkijoje įvykusius rinkimus laimėjo PiS, turėjusi aiškius ketinimus perimti Konstitucinį Tribunolą. Aišku, neblizgėjo ir nueinanti valdžia: baigiantis kadenciją Seimas paskyrė tris jam dar priklausiusius skirti KT teisėjus ir du teisėjus, kurie turėjo būti paskirti jau naujai išrinkto Seimo (nes teisėjų, į kurių vietą naujieji teisėjai buvo paskirti, kadencija turėjo baigtis jau po naujojo Seimo rinkimų). Pats Konstitucinis Tribunolas taip ir nusprendė, kad trys teisėjai buvo paskirti teisėtai, o du – ne.
Tačiau naujai išrinktas PiS dominuojamas Seimas anuliavo visus penkis ankstesnės kadencijos Seimo paskyrimus ir paskyrė penkis naujus teisėjus, taigi ir į tris teisėtai paskirtų teisėjų vietas. Tuometis prezidentas A. Duda (Kaczynskio statytinis, kaip ir dabartinis prezidentas Nawrockis) prisaikdino visus naujojo Seimo paskirtus teisėjus, taigi ir tris neteisėtai paskirtuosius į anksčiau teisėtai paskirtų teisėjų vietas. Kaip sakoma, beribės valdžios troškulys aptemdė protą ir pagunda kuo greičiau perimti KT savo kontrolėn nugalėjo, užuot pasielgus teisėtai – prisaikdinus tris ankstesnio Seimo ir du naujojo Seimo paskirtus teisėjus.
Nuo čia ir prasidėjo Lenkijos KT problemos – neteisėta Tribunolo sudėtis, leidžianti kvestionuoti jo priimamų (dalyvaujant neteisėtai paskirtiems teisėjams) sprendimų teisėtumą. Neteisėtai paskirti teisėjai dalyvavo ir renkant du KT pirmininkus, įskaitant dabar nušalintąjį B. Święczkowskį, kurio valdžiai atkurti į pastatą taip veržėsi prezidentas Nawrockis.
Todėl tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2021 m. (Xero Flor w Polsce sp. z o.o. prieš Lenkiją byla) ir 2023 m. (M.L. prieš Lenkiją byla), tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2025 m. (Komisija prieš Lenkiją byla) konstatavo, jog Lenkijos KT, kurio sudėtyje yra neteisėtai išrinkti teisėjai, negali būti laikomas pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu, atitinkančiu europinius teisės viršenybės ir teismų nepriklausomumo standartus.
Iš tiesų nuo 2016 m. Lenkijos KT nustojo būti veiksmingu Konstitucijos gynėju ir tapo klusniu PiS įrankiu. KT aklai pateisindavo visus šios partijos žingsnius, tarp jų ir pačius absurdiškiausius. Pavyzdžiui, 2020 m. KT panaikino galimybę nutraukti nėštumą sunkaus ir negrįžtamo vaisiaus apsigimimo atveju (šis sprendimas sukėlė didžiausią per daugelį metų visuomenės protestų bangą), o 2021 m. nusprendė, kad Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK) ir ES sutartis prieštarauja Lenkijos konstitucijai (siekta apginti PiS antikonstitucines teismų sistemos reformas nuo nepalankių EŽTT ir ESTT sprendimų).
Populistiškai nusirašyta iki to, kad ES tariamai gali atimti iš Lenkijos gebėjimą veikti kaip nepriklausomai ir demokratinei valstybei ir kad ES sutartyje įtvirtintos vertybės, įskaitant teismų nepriklausomumą, nedera su Lenkijos prezidento įgaliojimais ir teisingumo sistemos organizavimu pagal nacionalinę konstituciją. Griaunant ES teisės vieningo taikymo pagrindus, paneigta nacionalinių teismų teisė kreiptis į ESTT dėl ES teisės aiškinimo. Tokios nesąmonės nėra padaręs joks kitas Europos konstitucinis teismas, nes preziumuojama, kad ES tikslai ir vertybės sutampa su Europos tautų tikslais ir vertybėmis, išreikštomis nacionalinėse konstitucijose. Tačiau labai panašius sprendimus dėl EŽTK ir EŽTT yra priėmęs rusijos „konstitucinis teismas“.
Žodžiu, Lenkijos KT, kažkada buvęs vienu iš autoritetingiausių Europoje, nustojo būti teismu tikrąja to žodžio prasme, nes tapo visiškai priklausomas nuo Kaczynskio ir jo partijos politikų bei tarnavo jiems kaip įrankis. O neteisėtai paskirtiems teisėjams dalyvaujant išrinkta KT vadovybė taip pat negalėjo būti laikoma legitimia. Tai ypač svarbu turėti omenyje vertinant jos nušalinimą spalio 30 d.
Pastangos atkurti legitimų Konstitucinį Tribunolą
2026 m. pagaliau susidarė sąlygos pabaigti šią absurdišką situaciją atnaujinant KT sudėtį pasibaigus daugiau kaip pusės teisėjų kadencijai. Kovo – rugsėjo mėnesiais Seimas paskyrė aštuonis naujus Konstitucinio Tribunolo teisėjus. Tačiau prezidentas Nawrockis prisaikdino tik tris iš jų. Kadangi prezidentas neįvykdė pareigos priimti ir kitų penkių naujai paskirtų teisėjų priesaikas, nei priimdamas, nei atsisakydamas priimti priesaikos pakankamai ilgą laiką, šie naujieji teisėjai 2026 m. balandžio 9 d. ir spalio 14 d. prisiekė dalyvaujant Seimo maršalkai ir patvirtinant notarui, o priesaikos buvo perduotos prezidento kanceliarijai.
Visa tai buvo atlikta ne tik vykdant Lenkijos konstituciją, bet ir tarptautinius įsipareigojimus. 2026 m. gegužės 5 d. EŽTT byloje Dziurda ir kiti prieš Lenkiją pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, įpareigodamas Lenkijos valdžios institucijas susilaikyti nuo veiksmų, trukdančių naujai išrinktiems teisėjams pradėti eiti ir vykdyti savo pareigas Konstituciniame Tribunole. 2026 m. spalio 13 d. Venecijos komisija paskelbė nuomonę dėl Lenkijos prezidento įgaliojimų priimant teisėjų priesaikas, kurioje išsamiai aprašyta ir visa konstitucinė krizė, pateiktas jos teisinis vertinimas ir rekomendacijos Lenkijai. Venecijos komisija pakartojo iš esmės tai, ką jau buvo konstatavusi dar 2016 m. ankstesnėje nuomonėje, – aiškiai pabrėžė, kad Lenkijos prezidentas neturi teisės atsisakyti priimti parlamento išrinktų teisėjų priesaikų, o jeigu vis dėlto prezidentas neteisėtai atsisako priimti priesaiką arba vilkina jos priėmimą, teisėjai gali prisiekti ir fiziškai nedalyvaujant prezidentui.
Mat pagal Lenkijos konstituciją (194 str.) prezidentui nenumatytas joks vaidmuo skiriant KT teisėjus, kuriuos paskirti yra išskirtinė Seimo prerogatyva. Ten nėra numatyta ir KT teisėjų priesaika dalyvaujant prezidentui. Tad įstatymu nustatytas priesaikos priėmimas yra iš esmės ceremoninis reikalas, kuris negali būti naudojamas Seimo atlikto paskyrimo verifikacijai, t. y. prezidentas apskritai neturi teisės vetuoti ar kitaip trukdyti Seimo atliktam KT teisėjo paskyrimo aktui. Priimti priesaiką yra konstitucinė prezidento pareiga, o ne diskrecija, ir šią pareigą atlikti prezidentas turi be nepagrįsto delsimo.
Akivaizdu, kad prezidento vengimas priimti penkių teisėjų priesaikas nebuvo pagrįstas jokiomis pateisinamomis priežastimis (beje, prezidentas niekaip neatsakė į priesaiką norėjusių duoti teisėjų kreipimąsi). Jis neturi teisės kvestionuoti Seimo atliktų paskyrimų teisėtumo, net jei ir būtų tam tikrų teisinių ydų (tokiu atveju Seimo aktų teisėtumą turi vertinti administracinis teismas). Tad prezidentas Nawrockis akivaizdžiai uzurpavo konstitucines Seimo galias.
Štai tokiomis aplinkybėmis, pasak Venecijos komisijos, konstituciškai pateisinamas, būtinas ir proporcingas yra priesaikos davimas nedalyvaujant prezidentui, bet išlaikant esminius jos elementus. Kaip tik taip ir buvo padaryta penkių Seimo paskirtų teisėjų atveju. Kitaip tariant, prezidento obstrukcija negali paralyžiuoti kitos konstitucinės institucijos (KT). Pagal Konstituciją turi egzistuoti atblokavimo mechanizmas išeiti iš aklavietės, į kurią įstūmė prezidento piktybinis konstitucinės pareigos nevykdymas.
Tas atblokavimo mechanizmas – penkių teisėjų priesaika Seime prezidentui piktybiškai jos nepriimant – ir tapo raktu visai krizei įveikti.
Artėja atomazga
Artėjanti atomazga nėra greita ir paprasta. Suprantama, prezidentas Nawrockis iš anksto pasirūpino priešingu marionetinio KT sprendimu (leidusiu prezidento diskreciją nepriimti KT teisėjų priesaikos), todėl nepaiso minėtos EŽTT laikinosios apsaugos priemonės ir Venecijos komisijos nuomonės. Tokį sprendimą priėmę Konstitucinio Tribunolo pirmininko pareigas ėjęs Święczkowskis bei jo pavaduotojas B. Sochańskis atsisakė leisti penkiems Seimo teisėtai paskirtiems teisėjams vykdyti teismines funkcijas.
Tai galėjo paralyžiuoti KT veiklą, nes neįmanoma sušaukti KT teisėjų visuotinio susirinkimo (generalinės asamblėjos), kuris turėtų patvirtinti Tribunolo biudžeto išlaidų planą ir taip užtikrinti jo veiklos finansavimą kitais metais, Tribunolas negali nagrinėti bylų visa sudėtimi, problemišku tampa ir jo kolegijų veikimas.
Atsižvelgdamas į susidariusią padėtį, kai Seimo teisėtai paskirtiems teisėjams neteisėtai neleidžiama vykdyti teisminių funkcijų, generalinis prokuroras pradėjo procesą prieš Konstitucinio Tribunolo pirmininko ir jo pavaduotojo pareigas ėjusius asmenis dėl galimo Lenkijos baudžiamojo kodekso 231 straipsnyje numatyto nusikaltimo – valstybės pareigūno pareigų nevykdymo. Generalinis prokuroras taip pat pateikė Konstituciniam Tribunolui prašymus panaikinti jų imunitetą. Norint panaikinti KT teisėjo imunitetą, taip pat būtina sušaukti Tribunolo teisėjų generalinę asamblėją, kurioje turi dalyvauti ne mažiau kaip du trečdaliai visų teisėjų.
Kas gi atsitiko spalio 30 d.? Pagal Konstitucinio Tribunolo organizavimo įstatymą, jeigu Tribunolui vadovaujantys asmenys negali vykdyti savo funkcijų, juos pavaduoja ilgiausią teisėjo darbo stažą turintis Tribunolo narys. Tokia teisėja yra naujai paskirta A. Korwin-Piotrowska, kurią stūmė besiveržiantis į KT pastatą prezidentas Nawrockis. Ji, vadovaudamasi Bendrosios kompetencijos teismų organizavimo įstatymo 130 straipsniu (kuris atitinkamai taikomas ir KT teisėjams), priėmė potvarkį 30 dienų dėl galimų rimtų pažeidimų nušalinti nuo pareigų dabartinį Tribunolo pirmininką ir jo pavaduotoją. O tų pažeidimų nors vežimu vežk – iš jų šiurkščiausias yra minėtas neleidimas teisėjams vykdyti jų funkcijų, taip pat teisėjų generalinės asamblėjos nesušaukimas keliant grėsmę visai KT veiklai.
Vadovavimą KT perėmusi teisėja sušaukė lapkričio 3 d. KT teisėjų generalinę asamblėją. Joje iš 12 balso teisę turinčių teisėjų (neturinčiais tokios teisės pripažinti nušalintieji nuo pareigų pirmininkas ir jo pavaduotojas, taip pat dar vienas teisėjas, neteisėtai paskirtas į anksčiau teisėtai paskirto teisėjo vietą) dalyvavo aštuoni. Jie konstatavo, kad yra būtinas dviejų trečdalių balso teisę turinčių teisėjų kvorumas. Generalinė asamblėja patvirtino tiek KT 2027 m. biudžeto (pajamų ir išlaidų) projektą, tiek burtų tvarka sudarė dvi 3 teisėjų kolegijas nušalintųjų pirmininko ir jo pavaduotojo drausminėms byloms nagrinėti. Taip susidaro sąlygos atkurti normaliai Konstitucinio Tribunolo, sudaryto tik iš teisėtai paskirtų teisėjų bei vykdančio savo funkcijas kvalifikuotai ir nepriklausomai, veiklai.
Štai ko taip bijo ir dėl ko KT šturmavo prezidentas, štai kodėl susirinko PiS ir Konfederacijai lojalūs demonstrantai. KT slysta iš politikų kontrolės ir gali pradėti tarnauti tik Konstitucijai. O tada, ką gali žinoti, – gali ateiti ir visam KT užgrobimui vadovavusių bei jį kontroliavusių politikų atsakomybės eilė.
Suprantama, bus kvestionuojančių tiek formalų paraidinį reikalavimo teisėjams prisiekti dalyvaujant prezidentui nevykdymą, tiek KT vadovavimo perėmimą vyriausiajai pagal stažą teisėjai nušalinant Tribunolo vadovybę. Tačiau kritikai paprastai nesiūlo jokios alternatyvos, kaip kitaip KT grąžinti į teisėtumo rėmus; jiems paprastai tinka toks politikų užvaldytas „teismas“, kai nepriimantis priesaikos prezidentas ir jam lojali KT vadovybė gali visą šalį laikyti savo politikos įkaitais palikdami Konstituciją be apsaugos. Tuo tarpu pagal Venecijos komisijos Teisės viršenybės kriterijų sąrašą yra leidžiamos tokios teisės viršenybės atkūrimo priemonės, kurios neprieštarauja ir net įgyvendina pagrindinius konstitucinius principus (įskaitant teismų nepriklausomumą), nors gali neatitikti atskirų įstatymų nuostatų raidės.
Teisė negali kapituliuoti! Ji pirmiausia įvardina daiktus tikraisiais vardais, o tada sudaro sąlygas atkurti teisėtą padėtį bei patraukti kaltuosius atsakomybėn.
Taigi vienintelis būdas situacijai normalizuoti yra leisti KT, pirmiausia jo teisėjų generalinei asamblėjai, dirbti. Taip bus išspręsti Tribunolo vadovybės, biudžeto ir kiti organizaciniai klausimai. Ilgainiui būtų anuliuoti ir minėti absurdiški, su teise nieko bendro neturintys, KT sprendimai, pažeidžiantys žmogaus teises ir kvestionuojantys Lenkijos narystę ES bei dalyvavimą EŽTK.
Beje, pagal Konstituciją KT pirmininką skiria prezidentas, bet ne savo nuožiūra, o iš asamblėjos pateiktų kandidatūrų. Tai kol kas akivaizdžiai neįeina į prezidento Nawrockio planus, kuris išskirtinai yra atsakingas už kilusią įtampą ir jos padarinius.
