Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 23d. 20:56

Mūšio zona virtusiame Vilniaus teisme advokatas griebėsi netikėtos taktikos: tylėjo kaip akmuo

Advokatas E.Dereškevičius ir teisėja I.Randakevičienė
15min nuotraukų koliažas / Advokatas E.Dereškevičius ir teisėja I.Randakevičienė

Advokato tylos minutė. Toks akibrokštas sudrebino šią jau ir iki šiol skandalingai pagarsėjusią bylą. Tai tas pats procesas, kuriame per vieną ankstesnių posėdžių prireikė greitosios pagalbos teisėjai. Tai ta pati byla, nuo kurios dėl teisėjų korupcijos skandalo nušalintas Robertas Rainys. Ant senaties slenksčio balansuojantį teismą ir toliau kausto neregėtai įtempta atmosfera.

Iš šio teismo posėdžio, kaip buvo sykį anksčiau, teisėjos su greitąja į ligoninę išvežti neprireikė. Kaip, beje, ir prokurorės, kuri po posėdžio žmogiškai prisipažino: dirbti tokios įtampos sąlygomis – menkas malonumas.

Jau po posėdžio paprašyta įvertinti lyg iš kulkosvaidžio šioje byloje reiškiamus nušalinimus teismui ir prokuratūrai, bylą kuruojanti prokurorė Jorūnė Žeberskienė atsakė nieko komentuoti nenorinti. „Nes ir taip labai sunku dirbti šioje byloje“, – paaiškino valstybinį kaltinimą palaikanti pareigūnė.

15min pašnekovė sutiko ir lakoniškai sukonkretinti, ką turėjo omenyje: „Nes labai agresyvi gynyba.“

Paklausta, ar mato kokią nors galimybę, kad ji pati būtų apginta nuo galbūt pernelyg „agresyvios gynybos“, prokuratūros atstovė užtikrino, kad jokios pagalbos jai nereikia. „Čia yra mano darbas ir turiu jį atlikti“, – sakė J. Žeberskienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Prokurorė Jorūnė Žeberskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Prokurorė Jorūnė Žeberskienė

15min ankstesnėje publikacijoje jau išsamiai pasakojo apie neeilinę ir emocijų kupiną baudžiamąją bylą, kurią anksčiau nagrinėjo į didįjį teisėjų korupcijos skandalą patekęs Robertas Rainys, o vėliau ji buvo perduota kitai teisėjai.

Patys teisiamieji ir jų advokatai neslėpė, kad atvirai boikotuoja šį baudžiamąjį procesą – teisme vykdomą teisingumą jie vadino teisėsaugos bandymu tarsi volu važiuoti per žmones, siekiant juos kuo greičiau nuteisti, bet nesuteikiant galimybės gintis. Tad gynyba, regis, irgi nesikuklina, rinkdamasi kovos priemones ir metodus.

Šių eilučių autorius dalyvavo viename bylos svarstyme, kurio metu byla šiek tiek pasistūmėjo, nepaisant aptartų bent 3 nušalinimų, nekalbant apie nuolatinį žodžių mūšį tarp teisėjos, prokurorės ir būrio advokatų.

Suprasti akimirksniu

  • Anksčiau R.Rainio nagrinėta, o vėliau I.Randakevičienei perduota ir prioritetine paskelbta byla yra susijusi su kaltinimais 6 asmenims ir vienai bendrovei („Asvis“) statybinio projekto metu grobsčius valstybės lėšas. Kiek paradoksalu, bet šis projektas buvo VMI būstinės statyba Vilniuje, Verkių g.
  • Trys asmenys, susiję būtent su šia baudžiamąja byla – ją nagrinėjęs teisėjas R.Rainys, vienas kaltinamųjų bendrovės „Indema“ direktorius Rolandas Vasiliauskas bei jį gynęs advokatas Drąsutis Zagreckas – pateko į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratį. Visi trys buvo sulaikyti teisėjų ir advokatų didžiojoje korupcijos byloje, rašė BNS.
  • LNK televizija skelbė, kad R.Vasiliauskas gali būti įtariamas keliais tūkstančiais eurų bandęs papirkti teisėją R.Rainį, kad šis vilkintų bylą dėl sukčiavimo, kuriai 2020 m. sueina senaties terminas.

Ar nutartis dėl prokurorės slapta?

Posėdis prasidėjo nuo intrigos ir abipusių kaltinimų, susijusių su ankstesniame posėdyje pareikštu nušalinimu prokurorei. Teisiamiesiems ir jų gynėjams pasirodė, kad teisėja tęsia procesą taip, tarsi to prašymo net nebūtų buvę. Mat posėdžio šeimininkė prie šio klausimo negrįžo, o tik lyg tarp kitko paminėjo: „Penktadienį buvo paskelbta nutartis dėl prokurorės nenušalinimo.“

Įsiplieskė pirmasis žodžių mūšio raundas.

„Nutarties nesame matę ir girdėję... Jūs šiandien tik pasakėte... Ta nutartis gaunasi slapta! Mano klientas buvo atvykęs į teismą, bet nesužinojo, ką teismas nutarė. Sekretorė jam pasakė, kad neįpareigota informuoti“, – pasipiktinimo ir suglumino neslėpė teisiamąjį S.Strazdą ginantis advokatas Edgaras Dereškevičius.

„Į tą paskelbimą niekas neatvyko. Teismas laukė visų“, – ramiai, dalykiškai paaiškino posėdžio šeimininkė Irma Randakevičienė. Įsigilinus paaiškėjo, kad teismas nutartį skelbė penktadienį 14 val., o teisiamasis į teismą jos ieškoti buvo atvykęs pirmadienį jam patogiu laiku. Vilnietis teismo personalo duoti jam nutarties kopiją neįtikino, o advokatas, kuris neabejotinai būtų dokumento išsireikalavęs, to daryti nebandė.

Susiejo su sena rezonansine byla

Bet teismui tęsiantis tiek E.Dereškevičiui, tiek jo klientui buvo itin įdomu sužinoti, kokiais motyvais pareiškimas dėl prokurorės nušalinimo buvo atmestas.

Šį sykį J.Žeberskienę mėginta eliminuoti iš proceso dėl painios padėties, susijusios su šios prokurorės ir vieno iš kaltinamųjų ankstesniu netiesioginiu susidūrimu.

Nušalinimas motyvuotas kita baudžiamąja byla, kurioje yra nuteistas už 50 000 litų nutraukti verslininkui FNTT iškeltą bylą žadėjęs Sigitas Jaura – buvusio partijos „Tvarka ir Teisingumas“ nario kaltumą dėl prekybos poveikiu yra patvirtinęs net Aukščiausiasis Teismas.

Dviprasmybė tokia, kad nuteistasis S.Jaura pinigų gviešėsi būtent už tai, kad esą išsuks Marių Alytą nuo prokurorės J.Žeberskienės atliekamo tyrimo.

M.Alyta apsimetėliui „bylų tvarkytojui“ buvo spėjęs litais perduoti net 35 tūkst. sumą, tad S.Jauros prekybos poveikiu byloje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Tuo metu prokurorė J.Žeberskienė toje byloje buvo apklausta tik kaip liudytoja (teigiama, kad apie S.Jauros machinacijas pareigūnė apskritai nė nebuvo girdėjusi).

„Nėra jokių duomenų, kad prokurorė Žeberskienė buvo papirkta ar kažkaip paveikta“, – kartojo teisėja I.Randakevičienė.

Dabar Vilniaus teismo nagrinėjamoje byloje gynyba mėgino išnaudoti aną prekybos poveikio situaciją, interpretuojant, kad prokurorė nebegali dirbti procese, kuriame jau buvo „kitu kampu“ susidūrusi su kaltinamuoju M.Alyta.

Tačiau teisėjai Randakevičienei teko remtis Baudžiamojo proceso kodeksu (BPK), numatančiu, kad prokuroro nušalinimo pagrindu gali būti tik labai konkrečios, baigtiniame sąraše išvardintos aplinkybės.

„Nėra jokių duomenų, kad prokurorė Žeberskienė buvo papirkta ar kažkaip paveikta“, – kartojo teisėja I.Randakevičienė.

Gynybai teismo argumentai netiko, todėl teisėjai teko ieškoti vis kitokių frazių ir paaiškinimų, kad nutartis būtų galutinai motyvuota.

„Tai, kad kažkas apie tą kažką tarėsi, neduoda pagrindo manyti, kad prokurorė buvo paveikta, apskritai, ji iš viso neprivalėjo kažką žinoti apie trečiųjų asmenų susitarimus. Jei kažkas išorėje pradės kalbėti, kad kažką paveiks, mes turėsime visus nušalinti?! Tokių situacijų negali būti“, – vis griežčiau, bet vis dar kantriai aiškino I.Randakevičienė.

„Advokate, nedarom erzelio! Prisėskite ir laikykitės tvarkos. Jūs ne kartą esate įspėtas!“, – vis griežtesnė darėsi teisėja.

Teisėja dar pridūrė, kad visi kiti kaltinamųjų ir gynėjų teiginiai dėl prokurorės nušalinimo yra nepagrįsti, deklaratyvūs.

Advokatas E.Dereškevičius atkreipė dėmesį, kad pareiškimas dėl prokurorės nušalinimo buvo teikiamas BPK 58-ojo straipsnio 1 punkto pagrindu. Tuo metu teismo nutartyje, kurioje nušalinimas atmestas, remiamasi BPK 58-ojo straipsnio 4-uoju punktu.

„Advokate, nedarom erzelio! Prisėskite ir laikykitės tvarkos. Jūs ne kartą esate įspėtas!“, – posėdžio eigoje vis griežtesnė darėsi proceso šeimininkė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Irma Randakevičienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Irma Randakevičienė

Tuo metu advokatas ne tik neketino nusileisti – jis buvo parengęs dar vieną teisinį kirtį prokurorei ir tuo pačiu teisėjai.

Liudijo dėl galimos teisėjų korupcijos

E.Dereškevičius pareiškė, kad bus teikiamas dar vienas, nauju pagrindu formuluojamas pareiškimas dėl prokurorės nušalinimo – jau trečiasis šiame procese.

Pirmąjį sykį gynyba buvo bandžiusi nušalinti nuo bylos valstybinę kaltintoją J.Žeberskienę, motyvuodama kaltinamojo akto broku – jame trūksta kai kurių konkrečių duomenų, stinga aiškumo, kuris teisiamasis būtent kurią nusikalstamą veiką kaltinamas padaręs. Ir dėl pirmojo nušalinimo teismas advokatams bei jų ginamiesiems buvo pasakęs „Ne“.

3-iojo nušalinimu pagrindu tapo dar painiau susiraizgiusios aplinkybės. Čia vėl tenka prisiminti, kodėl šią bylą dabar nagrinėja nauja teisėja, o ne buvęs proceso šeimininkas R.Rainys. Pastarasis buvo nušalintas nuo pareigų didžiojo teisėjų skandalo įkarštyje.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Teisėjas Robertas Rainys
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Teisėjas Robertas Rainys

Skelbta, kad vienas kaltinamųjų, bendrovės „Indema“ vadovas Rolandas Vasiliauskas siekė papirkti teisėją R.Rainį, kad šis vilkintų bylą iki senaties (tyrimo pradžia siekia 2009-2010 metus, senaties terminas yra dešimtmetis). Gynyba dabar sužinojo, kad prokurorė J.Žeberskienė didžiojoje teisėjų korupcijos byloje buvo apklausta kaip liudininkė. Advokatų vertinimu, ši prokurorė nebegali dalyvauti procese, kuriame verslininkas R.Vasiliauskas teisiamas dėl kitų reikalų.

Teismo proceso šeimininkė I.Randakevičienė šįkart iškart pareiškė, kad jokios pertraukos nedarys, naujos nutarties nerašys ir bylos nagrinėjimo vilkinti neleis.

Tikriausiai nesunku įsivaizduoti, kad tokiomis sąlygomis įtampa teismo salėje augo, atmosfera kaito, leksika – aštrėjo.

„Teismas nenušalina prokurorės, kuri apklausta kitoje byloje!“, – jau gerokai pakeltu tonu pranešė teisėja, kuriai milžiniškomis pastangomis tenka stumti pirmyn šį procesą.

I.Randakevičienė jau kiek švelniau pabandė paaiškinti: „Man tikrai nėra esmės, koks prokuroras dirba byloje. Bet negaliu nušalinti, kai nėra pagrindų.“

Pavadino „totaliu susidorojimu“

Advokato E.Dereškevičiaus kovingumo toks paaiškinimas nesumažino, atvirkščiai, jis ir vėl pakilo iš savo vietos, kad ir dar sykį pareikalautų teismo nusišalinimo.

„Gaunasi totalus susidorojimas. Teismas turi vadovautis ir BPK 4-uoju straipsniu, kuris nurodo, kad reikia laikytis tvarkos. O jūs nesilaikote“, – teisėjai priekaištavo gynėjas. Ugningą monologą jis tęsė toliau.

„Su kiekvienu kreipimusi į jus, jūs bandot mane užčiaupti. Jūs mane sodinate kiekvienu atveju“, – piktinosi E.Dereškevičius.

Jis priekaištavo teisėjai, kad procesas vedamas labiau paisant neformalių teisės institucijų susitarimų, teismo pirmininko pavedimų, vyriausiojo prokuroro pavedimo, o ne įstatymo nustatytos tvarkos.

„Ir jūs vis siunčiate mane į Apeliacinę instanciją, nors jei bus priimtas teisingas sprendimas, galbūt to apeliacinio proceso iš viso neprireiks“, – svarstė advokatas, komentuodamas teisėjos replikas, kad viską, kas jam nepatinka pirmosios instancijos teisme, jis galės paminėti vėliau rašydamas skundą aukštesnės instancijos teisėjams.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Advokatas Edgaras Dereškevičius (kairėje) teisme
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Advokatas Edgaras Dereškevičius (kairėje) teisme

Kantriai advokatui išsikalbėti leidusi teisėja prabilo taip, kaip jai atrodė teisinga: priminė, jog dar rugsėjo 10 d. buvo nutartis dėl teismo nenusišalinimo, o dabar nieko nauja, kodėl ji negali toliau vadovauti procesui, nebuvo pasakyta.

„Nuo šios baudžiamosios bylos teismas nenusišalina. Vesim procesą toliau. Nušalinimų gali būti šimtas, taip mes niekur nepajudėsim. Mano pozicija – aš nematau jokių naujų pagrindų išdėstytų, tik advokatai juos savaip interpretuoja“, – jau nežinia, kelintą kartą, tą patį sakė teisėja I.Randakevičienė.

Advokatas surengė tylų protestą

Tačiau šįkart teismo pozicija įstūmė procesą į neregėtą situaciją (bent jau šių eilučių autorius, keliolika metų nušviečiantis teismus, nieko panašaus niekuomet nebuvo matęs).

Kai teisėja tęsė posėdį ir vėl kreipėsi į advokatą E.Dereškevičių dėl tolimesnių žingsnių, pastarasis nusprendė savaip išreikšti protestą ir požiūrį į teismo darbą. Teisininko nuomone, teisėja klausimą dėl teismo nusišalinimo turi spręsti pagal procedūras, o ne tiesiog jį greituoju būdu atmesdama ir pereidama prie kitų etapų.

Minutės tylos šou surengęs advokatas tartum transliavo: kaip teismas negirdi manęs, taip aš negirdžiu teismo.

„Advokate Edgarai Dereškevičiau – ar turėsite daugiau prašymų?“, – po šio kreipimosi ir prasidėjo tylos šou. Advokatas tiesiog sėdėjo prie stalo, tarsi nieko nevyktų ir jis nieko negirdėtų. Teisininkas nebyliai, bet iškalbingai tartum transliavo: kaip teismas negirdi manęs, taip aš negirdžiu teismo.

Salę kaustė įtempta tyla.

„Advokate, ar bus daugiau prašymų?“, – dar sykį pamėgino teisėja.

Tačiau advokatas neišleido nė garso.

I.Randakevičienė vis laukė, ar teisininkas prabils, ar paliks teismui pačiam įvertinti tokią jo poziciją.

„Advokate, teismas jūsų klausia – prašom atsakyti! Ar bus dar prašymų iš jūsų pusės?“, – neatlyžo teisėja. Advokato tylos minutė buvo neabejotinai ilgiausia šiame įtemptame lyg trileris procese.

Prabėgus maždaug 60 sekundžių, teisėja pranešė supratusi, kad jokių prašymų iš E.Dereškevičiaus daugiau nebus, tad kreipėsi į kitus teisininkus.

15min nuotraukų koliažas/Advokatas E.Dereškevičius ir teisėja I.Randakevičienė
15min nuotraukų koliažas/Advokatas E.Dereškevičius ir teisėja I.Randakevičienė

Į mūšį stojo ir antras teisininkas

Žodis pagaliau buvo suteiktas Remigijų Vaitkūną ginančiam advokatui Giedriui Baziuliui.

„Gerbiamas teisme, gal galima padaryti pertrauką, kad galėčiau pasitarti su ginamuoju?“, – pasiteiravo gynėjas.

Nelaukdamas teisėjos atsakymo, G.Baziulis pridūrė: „Negaliu ginti savo kliento, nes jūs viską atmetat. Temidės yra užrištos akys, bet atviros ausys. Šiuo atveju jūs mūsų negirdite. Temidė girdi tik tą, ką patį kalba“, – rėžė patyręs teisininkas.

Teisėja šiam advokatui priminė, kad labai daug jo prašymų buvo tenkinta: ir specialistės iškviestos bei apklaustos, ir peržiūrėti bylai reikšmingi daiktai, taip pat vaizdo įrašai.

„Didesnė dalis prašymų buvo tenkinta. O dabar daryti pertraukos aš nematau pagrindo, pagal procesą“, – už proceso progresą ir vėl teko kovoti teisėjai.

I.Randakevičienė dar dar kreipėsi į G.Baziulį, ar jis turės kokių nors prašymų.

„Dėkui, advokate, jūsų išklausėme. Jūsų prašymą atmetame protokoline nutartimi“, – nuo priekaištų lavinos lakoniškai apsigynė ir posėdį tęsė teisėja.

„Jūs kitam gynėjui nurodėte, kad galėsime pasiaiškinti apeliacinės instancijos teisme. Aš suprantu tiesiogiai: buvo pasakyta, kad šiame teisme bus apkaltinamasis nuosprendis. Kitaip ir negalima suprasti. Tai yra akivaizdaus šališkumo demonstravimas. Todėl reiškiu jums nušalinimą dėl jūsų išreikštos pozicijos, dėl jūsų šališkumo. Kodėl jis yra, negaliu suprasti ir nepaaiškina man niekas. Jūs esate šališka, todėl reiškiu jums nušalinimą“, – teigė advokatas, priminęs, kad ne vienus metus dirba, tačiau niekada nesusidūręs su tokiu požiūriu į teisiamuosius ir gynybą.

Advokatas prisiminė ir palankų teismo požiūrį į bylą kuruojančią prokurorę, nors ji atsakinga už kaltinimų preciziką.

„Kaltinamajame akte akivaizdžiai yra nurodytas melas, kad pinigus paėmė vienas asmuo, nors pagal dokumentus yra kitas. Jūs tą visiškai ignoruojate. Todėl matosi, kad ir jūs esate visiškai šališka!“, – pareiškė advokatas G.Baziulis.

„Dėkui, advokate, jūsų išklausėme. Jūsų prašymą atmetame protokoline nutartimi“, – lakoniškai apsigynė ir posėdį tęsė teisėja.

„Gal galite padaryti pertrauką?“, – seną, bet vis dar aktualią idėja prisiminė G.Baziulis.

„Dar tik valanda prabėgo, nedarysim“, – laikėsi teisėja.

Tylėjęs gynėjas vėl prabilo reikliai

Svarbiojo kaltinamojo M.Alytos advokatas jokių prašymų teismui neturėjo.

Netikėtai teisėja vėl kreipėsi į principingąjį advokatą, kaip į kaltinamojo S.Strazdo gynėją. Gynėjas netikėtai prabilo.

„Iškilo būtinybė gauti specialių teismo ekspertizės žinių statybos srityje“, – pareiškė E.Dereškevičius ir aiškino, kad byloje negalima remtis vien teiginiais kaltę pripažįstančio kaltinamojo M.Alytos, kuris „yra akivaizdžiai sudaręs sandorių su prokurore šioje byloje siekti sau ir savo šeimai palankių tikslų.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kaltinamasis Marius Alyta (dešinėje) teisiamųjų suole
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kaltinamasis Marius Alyta (dešinėje) teisiamųjų suole

E.Dereškevičius įterpė skambią frazę: „Čia turi būti įvykdytas teisingumas! Nori tu to, ar nenori.“

Tuomet jau ėmė smulkiau dėstyti, kokių ekspertinių duomenų byloje pasigenda. Esminė advokato mintis: jei kaltinime kalbama apie fiktyvias sutartis ir realiai neatliktus darbus, turėtų būti ir išsiaiškinta, kiek vis dėlto darbų buvo ir realiai atliktų.

Anot E.Dereškevičiaus, jei tokia ekspertizė nebus atlikta, byloje beliks vadovautis kaltinamojo M.Alytos, suinteresuoto savo mamos nepatraukimu baudžiamojon atsakomybėn, samprotavimais apie galimą darbų fiktyvumą.

„Pabandykit nekelti balso“, – progą įsiterpti į advokato monologą rado teisėja.

„Gerbiamas teisme, aš noriu, kad visi proceso dalyviai girdėtų. Girdėjau, kai kurie žmonės turi problemų su klausa, visų interesus turim užtikrinti“, – taip pasiteisino gynėjas.

Prokurorė: „Prašymas yra perteklinis“

Teisėja dėl ekspertizės skyrimo būtinybės klausė ir prokurorės nuomonės.

„Prašymas yra perteklinis. Byloje neginčijama aplinkybė, kad šie darbai apskritai buvo atlikti“, – pabrėžė J.Žeberskienė.

Visgi dalis kitų byloje dirbančių advokatų stojo mūru už kolegą E.Dereškevičių.

„Nežinau, dėl kokių priežasčių neturėtų būti tenkinamas jo prašymas. Žinoma, sutinku su juo! Negi nėra aišku, kaip šita byla fabrikuojama? Alyta nešė kyšį šitai prokurorei, siekdamas išvengti atsakomybės. Paskui kažkaip stebuklingai tapo liudininku ir dabar vienintelis teisiamųjų suole, kuris su viskuo sutinka. Ar čia nėra susitarimas tarp prokuratūros ir Mariaus Alytos? Aš neįsivaizduoju, kaip be pagrindinio dalyko šioje byloje ekspertizės mes galime išspręsti šitą bylą“, – teigė L.Judickas.

M.Alyta nešė kyšį šitai prokurorei, siekdamas išvengti atsakomybės. Paskui kažkaip stebuklingai tapo liudininku ir dabar vienintelis teisiamųjų suole, kuris su viskuo sutinka. Ar čia nėra susitarimas tarp prokuratūros ir Mariaus Alytos?

Reikliai buvo nusiteikusi ir kaltinamojo V.Safonovo advokatė Ramutė Veronika Šalaviejūtė: „Drįstu pareikšti šioje byloje, kad kolegos pareikštas prašymas dėl ekspertizės yra pagrįstas ir motyvuotas. Drįstu pareikšti, kad mes norime teisingo spendimo šioje byloje, turi būti nustatyta tiesa šioje byloje. Todėl prašau ir palaikau advokato Dereškevičiaus prašymą dėl ekspertizės skyrimo.“

„Teismas išklausė bylos dalyvius ir prašymas dėl ekspertizės skyrimo yra atmetamas. Aš negaliu vykdyti baudžiamojo persekiojimo ir įpareigoti ekspertus ištirti bendrovių, kurios nefigūruoja byloje, veiklą. Teismo funkcija – nustatyti tiesą, vykdyti teisingumą, o ne plėsti įtariamųjų rato“, – aiškino teisėja.

Tuo pačiu teisėja nutarė dar sykį pakalbėti apie tai, jog galimas būsimas apeliacinis procesas savaime nėra blogas dalykas, atvirkščiai, jo metu šalys galės atstatyti galbūt pažeistus savo interesus.

„Aš tikrai nežinau, koks bus nuosprendis. Man visiškai vienodai – aš esu nešališkas teismas. Matau, kad jūs vis reiškiate nepasitenkinimą dėl nešališkumo klausimo sprendimo. Tai teismas jus informuoja: jūs vien šitą aspektą galėsite skųsti apeliaciniam teismui! Niekas jums nedraudžia skųsti to, kaip pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiami jūsų pareiškimai dėl nušalinimo. Tą galėsite daryti, net nepaisant to, koks tas galutinis nuosprendis bus – ar apkaltinamasis, ar išteisinamasis, ar juo bus nutraukta byla“, – perspektyvas advokatams išaiškino teisėja.

Vienos ekspertizės neskyrus, paprašė kitos

Žodis vėl suteiktas gynėjui G.Baziuliui. „Gerbiamas teisme, prašau skirti ekspertizę. Ir tas prašymas šiek tiek kitoks, nei advokato Dereškevičiaus“, – ramiai informavo advokatas. Netrukus jis išsamiau išdėstė, ko pageidauja. „Mano prašymas yra paskirti ekspertizę, kuri ištirtų, ar iš tikro šie darbai, nurodyti sąskaitose-faktūrose, buvo ar nebuvo atlikti. Šitą ekspertizę reikėtų pavesti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kuris būtent tokias atlieka“, – kalbėjo advokatas.

Prokurorė vėl pareiškė, kad jos pozicija lieka ta pati: jokių ekspertizių čia nebereikia.

Po ilgų diskusijų posėdžio šeimininkė vėl pranešė, kad G.Baziulio naujas prašymas irgi atmestas – anot teisėjos, byloje jau ir taip yra surinkta daug duomenų, teismas juos visus vertins.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Giedrius Baziulis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Giedrius Baziulis

Netrukus advokatas G.Baziulius pranešė, kad turi dar vieną prašymą. Jis vėl pasiguodė, kad „teismas viską atmeta“. todėl „negalim gintis nuo kaltinimų“. Teisėja šįkart net nelaukė, kol teisininkas užbaigs savo mintis – nutraukė jį sakydama, kad prašymas atmetamas, nes jis jau besikartojantis.

Priekaištas dėl neįgyvendinto pažado

„Tai pabaigsime įrodymų tyrimą. Pradedame baigiamąsias kalbas“, – tikriausiai pačiai teisėjai buvo sunku patikėti, kad toks klampus procesas pasistūmėjo iki finišo tiesiosios. Tačiau džiaugtis dėl pažangos dar buvo anksti – iš vietos pakilo advokatas E.Dereškevičius.

„Aš laukiau, kol jūs įgyvendinsite savo pažadą“, – jis priminė, kad teisėja esą žadėjo galimybę užduoti papildomus klausimus specialistams, į bylą neiškviestiems asmenims.

„Tie pažadai ir liko kol kas pažadais“, – pridūrė reiklusis advokatas.

Teisėja su šiuo advokatu vėl įsivėlė į žodžių mūšį: ar tikrai būta tokių pažadų, ar čia skamba replikos, ar prašymai, ar ši proceso stadija apskritai tinkama, kad dar būtų reiškiami nauji prašymai...

Vien nuo sausio vidurio iki vasario galo yra suplanuota net 10 posėdžių.

Šioje didelės apimties publikacijoje aprašyta tik dalis veiksmo, per vieną pusdienį įvykusio nagrinėjant šią bylą. Esant įprastoms darbinėms sąlygoms, baigiamųjų kalbų stadiją pasiekusią bylą teisme galima užbaigti surengus vieną ar du posėdžius. Šiuo išskirtiniu atveju teisme „dėl visa pikto“ vien nuo sausio vidurio iki vasario galo yra suplanuota net 10 posėdžių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min