JAV generolas: Rusija nepasieks karinės pergalės Ukrainoje

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ketvirtadienį vakare laikinai okupuotame Berdiansko mieste Zaporižios srityje nugriaudėjo galingi sprogimai. Vietos gyventojai praneša apie kelis smūgius.

„Berdiansko gyventojai praneša apie sprogimo garsus! Greitosios pagalbos automobiliai taip pat skubėjo pro šalį! Sprogimų būta ir prie Osipenkos kaimo. Bent jau vietiniai gyventojai girdėjo labai stiprų triukšmą ir drebėjo namai! Preliminariai buvo keli atvykėliai! Garsiausiai buvo rajonuose: AKZ (Azovkabel teritorija), Port, Azmol (gamyklos teritorija)“, – praneša vietinės žiniasklaidos kanalas.

Tuo pat metu „Telegram“ kanalas „Rotten Cherry“ praneša, kad nukentėjo degalų ir tepalų sandėlis, taip pat okupantų buvimo vieta. Be to, užfiksuotas trijų „Pantsir“ oro gynybos sistemų judėjimas miesto išvažiavimo kryptimi.

Berdiansko miesto karinė administracija taip pat patvirtino sprogimus. Pranešama, kad „okupantai praleido S-300 paleidimo įrenginius“.

Kaip rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“, okupantai teigia, kad buvo numuštos trys raketos. Jas esą perėmė sistema „Pantsir“.

Oro gynybos sistema numušė nežinomą objektą netoli karinio aerodromo Morozovske, Rusijos Rostovo srityje.

Pasak žiniasklaidos priemonių „Shot“ ir „Baza“, preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nebuvo. 

Rusijos „Telegram“ kanaluose paskelbta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota ataka prieš karinį aerodromą Morozovske, Rostovo srityje.
Vėliau gubernatorius Vasilijus Golubevas pranešė, kad prie Morozovsko esą buvo numušta ukrainiečių raketa.

Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles pareiškė, kad jos šalis perduos Ukrainai dar keturis tankus „Leopard 2“. 

Kaip pranešė Ispanijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba, M.Robles tai pareiškė Ramšteine vykusiame susitikime.

„M.Robles informavo apie dabartinę Ispanijos tiekimų būklę, be kita ko, pažymėdama, kad netrukus bus pristatyti dar keturi koviniai tankai „Leopard 2A4“ ir nauja pėstininkų mašinų M-113 TOA partija. Ji taip pat atkreipė dėmesį į didelę pažangą mokant Ukrainos personalą Ispanijoje, kur iki šiol apmokyta 1 500 žmonių“, – sakoma pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktiniame pranešimė sakė, kad Ukrainos nacionalinė gvardija Zaporižios regione numušė du Rusijos SU tipo lėktuvus.

Daugiau informacijos apie orlaivius jis nepateikė, rašo „Sky News“.

SU šaukinys yra susijęs su Rusijos karinių orlaivių gamintojos „Suchoi“ orlaiviais.

„Esu dėkingas dviem mūsų itin taikliems kariams, – sako jis. – Beje, vienam iš jų jau suteiktas Ukrainos didvyrio vardas, jis numušė ne tik priešo lėktuvą, bet ir sparnuotąją raketą.“

Ketvirtadienį du oficialūs šaltiniai pranešė, kad Jungtinės Valstijos planuoja paskelbti apie 300 mln. dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai, kurią daugiausia sudarys šaudmenys, skelbia „Reuters“.

Apie paketą gali būti paskelbta jau penktadienį, bet tikėtina, kad gali būti paskelbtas ir po savaitgalio, sakė šaltiniai, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Tikėtasi, kad pakete bus daugiau valdomų daugkartinio paleidimo raketų (angl. Guided Multiple Launch Rockets, GMLRS), skirtų HIMARS paleidimo įrenginiams, ir šaudmenų, skirtų Ukrainos gynybai nuo Rusijos.

Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, JAV pažadėjo Ukrainai suteikti daugiau kaip 35 mlrd. dolerių vertės paramą saugumo srityje.

Pentagonas toliau šalina apskaitos klaidą, dėl kurios buvo pervertinta ankstesnės pagalbos vertė, o ši klaida gali lemti, kad į Ukrainą bus siunčiama daugiau ginklų.

Paketo vertė ir turinys gali bet kada pasikeisti, kol jį pasirašys prezidentas Joe Bidenas.

Ukranos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas savo naktiniame kreipimesi, atskleidė daugiau detalių apie ketvirtadienį įvykdytą apsikeitimą kaliniais.

Jis sako, kad į Ukrainą buvo grąžinti 106 žmonės, įskaitant aštuonis karininkus ir 98 kareivius bei seržantus.

V.Zelenskis nepateikia jokios išsamesnės informacijos apie grąžintus Rusijos kalinius.

Tačiau jis pateikia priminimą Ukrainos kariams apie tai, kad belaisvių paėmimas leidžia sudaryti tokius sandorius.

„Esu dėkingas kiekvienam mūsų kariui, kuris užtikrino, kad turėjome tinkamą mainų fondą. 

Kiekvienas, esantis fronto linijoje, turėtų tai prisiminti: Kuo daugiau rusų belaisvių paimsime, tuo daugiau mūsų žmonių sugrąžinsime.“

Jis priduria: „Dėkoju visiems, kurie davė tokį rezultatą“.

Suomija ketvirtadienį pažadėjo nusiųsti Ukrainai papildomos karinės įrangos.

Suomijos 16-ąjį gynybos paketą Ukrainai sudarys priešlėktuvinė ginkluotė ir amunicija, o jo vertė sieks 109 mln. eurų (apie 117 mln. JAV dolerių), CNN sakė Suomijos gynybos ministerijos atstovas.

Dėl to bendra Suomijos gynybos pagalba Ukrainai nuo praėjusių metų, kai prasidėjo Rusijos invazija, siekia 1,1 mlrd. eurų (apie 1,18 mlrd. JAV dolerių).

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tviteryje padėkojo Suomijos vyriausybei už pagalbą:

„Dėkoju Suomijai ir prezidentui Sauli Niinisto už operatyvų Helsinkyje pasiektų mūsų susitarimų įgyvendinimą. 16-asis gynybos pagalbos Ukrainai paketas, į kurį bus įtrauktos priešlėktuvinės sistemos ir šaudmenys, yra skubiai reikalingas mūšio lauke. Kartu į pergalę!“

Rusija nepasieks karinės pergalės Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė aukščiausio rango JAV kariuomenės generolas Markas Milley.

Jis taip pat įspėjo, kad Kyjivui vargu ar pavyks greitai išstumti Maskvos pajėgas iš šalies. 

„Kariniu požiūriu Rusija šio karo nelaimės. Tiesiog ne“, – žurnalistams Pentagone teigė M.Milley. 

Ketvirtadienį Ukrainos kariuomenė atrėmė dar vieną Rusijos kariuomenės bandymą surengti puolimą prie Bilohorivkos Lymano kryptimi ir Krasnohorivkos Avdijivkos kryptimi. Be to, taip pat buvo atremta daugybė okupantų išpuolių prie Marjinkos, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pranešime teigiama, kad rusai ir toliau telkia pagrindines pajėgas Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis. 

Minėtuose fronto sektoriuose įvyko 17 karinių susirėmimų su Rusijos pajėgomis.

Lymano kryptimi per dieną rusų okupantai vykdė nesėkmingas ofenzyvas netoli Belohorivkos ir apšaudė fronto gyvenvietes iš aviacijos ir artilerijos.

„Bachmuto kryptimi dienos metu priešas toliau vykdo puolamuosius veiksmus prie Bachmuto. Marjinkos kryptimi gynybos pajėgų daliniai atrėmė daugybę priešo atakų netoli Marijinkos miestelio“, – teigė Generalinis štabas.

Tuo pat metu Avdijivkos kryptimi Rusijos pajėgos vykdė nesėkmingus puolimus Krasnohorivkos kryptimi.

Zaporižios ir Chersono kryptimis rusai sutelkė dėmesį į gynybinius veiksmus.

Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė keturis smūgius teritorijoms, kuriose sukaupta Rusijos pajėgų karinė technika, sakoma vakariniame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pranešime.

Jame pažymėta, kad raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai smogė dviem gyvosios jėgos susitelkimo vietoms, amunicijos sandėliui, radiolokacinei stočiai ir priešo artilerijos daliniui šaudymo pozicijose.

Be to, per dieną Rusijos pajėgos sudavė du raketų smūgius iš raketų S-300 SAM į civilinę infrastruktūrą Charkivo srities Cirkūnų kaime, dėl to buvo apgadintas privatus namas. Be to, Rusijos pajėgos surengė 48 oro smūgius ir apie 10 raketų paleidimų iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių.

„Raketų ir oro smūgių tikimybė visoje Ukrainoje išlieka didelė“, – perspėjo Generalinis štabas.

Ketvirtadienio vakarą rusų okupantai smogė užtvankai Donecko srityje. Iškilo didelė artimiausių gyvenviečių užtvindymo grėsmė, skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.

„Prieš pusantros valandos buvo smogta į vieną iš rezervuaro užtvankų. Dabar skubiai pasitelktos atitinkamos tarnybos ir speciali komisija, kuri stebi vandens srautą. Kyla didelė gyvenviečių užliejimo vandeniu grėsmė. Išplėstinę informaciją pateiksime vėliau“, – teletilto laidoje sakė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Jis pridūrė, kad šalia užtvankos esančiose gyvenvietėse gyvena nedaug žmonių, todėl gali būti vykdoma gyventojų evakuacija.

Naujausią Lietuvos kovinės paramos Ukrainai paketą sudarys antidronai, amunicija, sauso maisto daviniai ir kita parama, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Jis naujausią Lietuvos planuojamą paramą pristatė ketvirtadienį vykusiame nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų susitikime, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

„A.Anušauskas pranešė, kad Lietuvos naująjį kovinės paramos paketą Ukrainai sudarys antidronai, amunicija sauso maisto daviniai ir kita parama“, – nurodo KAM.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

Ministerijos duomenimis, nuo Rusijos karinės invazijos pradžios pernai vasarį Lietuvos suteikta karinė parama Ukrainai netrukus pasieks 465 mln. eurų. Šiemet skiriamą Lietuvos karinę paramą be karių mokymo sudaro perduodama karinė įranga ir technika, karių gydymas ir reabilitacija, įnašai į tarptautinius fondus.

„Mūsų parama Ukrainai – tai investicija į mūsų pačių atsparumą, atgrasymą ir gynybą. Tik Ukrainos pergalė padės atkurti taiką ir stabilumą euroatlantinėje erdvėje“, – sakė ministras, pabrėždamas, kad Lietuva toliau bus nuosekli ir rems Ukrainą iki pat pergalės.

Rusija pranešė, kad dislokavo naikintuvą, kad neleistų dviem JAV bombonešiams kirsti jos sienos, skelbia Rusijos valstybinė žiniasklaidos agentūra TASS.

Tai jau antras kartas šią savaitę, kai Rusijos gynybos ministerija dėl teiginių apie JAV veiklą prie jos sienų siunčia naikintuvą.

Antradienį ministerija teigė, kad du JAV bombonešiai „B-1 Lancers“ buvo dislokuoti prie jos oro erdvės virš Juodosios jūros.

Pentagonas į tai atsakė, sakydamas, kad bombonešiai dalyvavo planuotose pratybose Europoje, o Rusijos naikintuvų sąveika su lėktuvais buvo „saugi ir profesionali“.

Penki užsieniečiai, kovoję už Ukrainą, Rusijoje bus teisiami už akių, praneša valstybinė žiniasklaida. 

Jie bus teisiami Rostovo prie Dono (Rusija) teisme gegužės 31 d. 10 val. vietos laiku, praneša „RIA Novosti“, remdamasi teismo spaudos tarnyba. 

Visi jie kovojo už Ukrainą gindami pietinį Mariupolio miestą. 

Švedijos pilietis Matthias Gustavssonas, Kroatijos pilietis Vekoslavas Prebegas ir Didžiosios Britanijos pilietis Johnas Hardingas buvo apkaltinti „prievartiniu valdžios užgrobimu ar prievartiniu jos išlaikymu“ ir „samdinių dalyvavimu ginkluotame konflikte ar karo veiksmuose“.

Dar du Didžiosios Britanijos piliečiai, Andrew Hillas ir Dylanas Healy, buvo apkaltinti atitinkamai „dalyvavimu kaip samdiniai ginkluotame konflikte ar karo veiksmuose“ ir „padėjimu verbuoti samdinius ginkluotam konfliktui“. 

JK vyriausybės teigimu, visi trys JK piliečiai – J.Hardingas, A.Hillas ir D.Healy – buvo paleisti 2022 m. rugsėjo mėn. vykdant apsikeitimą kaliniais. 

Švedijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad jai nėra žinoma apie Švedijos piliečius, kurie Rusijoje būtų teisiami už akių dėl jų tariamo dalyvavimo Ukrainoje.

„Užsienio reikalų ministerijai yra žinoma apie vieną asmenį, kurį pernai sulaikė Rusijos pajėgos. Tas asmuo buvo paleistas. Nežinome apie jokį dabartinį atvejį, panašų į aprašytąjį“, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, kai CNN kreipėsi dėl komentaro.

Rusijos sukarintos kompanijos „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas ketvirtadienį CNN sakė, kad per mūšį dėl Ukrainos Bachmuto miesto žuvusio JAV kariuomenės specialiųjų pajėgų kario kūną perdavė Ukrainai. 

Atsakydamas į CNN klausimą, ar „Wagner“ grąžino į atsargą išėjusio kariuomenės štabo seržanto Nicholaso Maimerio kūną, kaip praėjusią savaitę žadėjo J.Prigožinas, šis garso įraše sakė, kad „šiandien 15.00 val. mes perdavėme amerikiečio Nicholaso Maimerio kūną Ukrainos pusei“.

Vaizdo įraše, kuriuo su CNN pasidalijo J.Prigožino spaudos tarnyba, „Wagner“ viršininkas stovi prie dviejų karstų, kurių vienas uždengtas Amerikos vėliava, o kitas - Turkijos vėliava, ir sako: „Amerikietis žuvo mūšyje „lizde“ - vienoje iš paskutinių ginčytinų teritorijų vakarų Bachmute - ir pridūrė, kad antrajame karste yra Turkijos piliečio, kuris buvo Bachmute su savo partnere, kūnas. 

„Jie buvo rasti po pastato griuvėsiais, tiksliau, jis ir jo dokumentai. Kai ukrainiečiai pasitraukė, jie susprogdino pastatą, ir jie žuvo po sugriautu pastatu. Jos ištraukti nepavyko, bet jį ištraukėme ir jis grįš į tėvynę", - apie Turkijos piliečius pasakoja J.Prigožinas.

CNN negali nepriklausomai patikrinti vaizdo įraše nurodytos vietos ar jo filmavimo datos. 

Ukrainos karo belaisvių elgesio koordinavimo štabas CNN patvirtino, kad N.Maimerio kūnas kartu su Turkijos piliečio kūnu ketvirtadienį buvo grąžintas Ukrainai per apsikeitimą karo belaisviais. Grupės pasidalytame vaizdo įraše matomas karstas, uždengtas Amerikos vėliava, kuris sutapo su karstu, matomu vaizdo įraše su J.Prigožinu. 

CNN negali nepriklausomai patvirtinti, kad tame karste yra N.Maimerio kūnas ar jo mirties aplinkybių.

Ketvirtadienį Ukraina pranešė, kad atidarys daugiau ambasadų Afrikoje, ir paskelbė ketinanti surengti istorinį aukščiausiojo lygio susitikimą su šio žemyno vadovais.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba šiuos komentarus išsakė pareiškime, skirtame Afrikos vienybės organizacijos (dabar – Afrikos Sąjunga) įkūrimo 60-osioms metinėms paminėti.

„Neseniai priėmėme pirmąją Afrikos strategiją ir suintensyvinome politinį dialogą su daugeliu žemyno šalių. Šiais metais ketiname įsteigti naujas ambasadas įvairiose žemyno dalyse ir planuojame surengti pirmąjį Ukrainos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą. Kviečiu jūsų šalių vadovus dalyvauti šiame svarbiame renginyje“, – sakė jis.

15min žurnalistė Ana Daukševič ir fotografas Paulius Peleckis, šiuo metu rengiantys reportažus iš Ukrainos, netoli Bachmuto pateko po artilerijos ugnimi.

Vaizdai iš fronto:

VIDEO: 15min žurnalistai netoli Bachmuto pateko po artilerijos ugnimi: „Panašu, kad apšaudo kelią, per kurį važiavome“

15min žurnalistai netoli Bachmuto pateko po artilerijos ugnimi: „Panašu, kad apšaudo kelią, per kurį važiavome“

Ana Daukševič, Paulius Peleckis

Ketvirtadienį Ukrainos karys, karininkas Anatolijus Štefanas, žinomas „Štirlico“ slapyvardžiu, pasidalino vaizdo įrašu, kurio tikslas – pasišaipyti ir paneigti pastarąsias savaites oficialiojoje Rusijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose sklandžiusią melagieną apie tai, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas buvo rimtai sužeistas.

„Blogos naujienos Rusijos propagandai!“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame įraše pareiškė A.Štefanas, paskelbęs, kad šiandien – gegužės 25-oji.

Jo pradžioje „Štirlicas“ priminė apie „fantastišką“ Rusijos propagandos istoriją, sukėlusią labai daug klausimų ir aistrų, ir paskelbė atskleisianti baisią vyriausiojo Ukrainos kariuomenės vado paslaptį. O po to atsuko kamerą į šalia gretimo stalo sėdintį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadą Valerijų Zalužną, kuris nebuvo panašus į žmogų, kuriam, pasak Rusijos propagandos, ką tik buvo atlikta kaukolės operacija.

„Valerijus Fiodorovičius Zalužnas jaučiasi gerai ir toliau planuoja Ukrainos žemių išlaisvinimą iš Rusijos okupantų!“, – pridūrė A.Štefanas. V.Zalužnas pirštais parodė pergalės ženklą, pasisveikino, užtikrino, kad pergalė bus pasiekta ir padėkojo visiems už dėmesį.

Trečiadienį Rusijos valstybinė propagandinė agentūra „RIA Novosti“ paskelbė, kad V.Zalužnas gegužės pradžioje Chersono srityje, Posad-Pokrovskės kaimo rajone buvo sunkiai sužeistas į galvą ir patyrė daug skeveldrinių žaizdų po to, kai Rusijos ginkluotosios pajėgos raketomis smogė vadovavimo punktui.

Šaltinis Rusijos kariuomenėje, kuris esą tai sužinojo iš agento Ukrainos kariuomenės vadovybėje, agentūrai tvirtino, jog po minėtos atakos V.Zalužnas buvo nuvežtas į Mykolajivą, kur jam buvo suteikta pirmoji pagalba, o paskui jis buvo išsiųstas į Kyjivo karinę ligoninę, kur jam buvo atlikta sudėtinga galvos operacija.

Tą pačią dieną vėliau teletilto eteryje Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad tokiu būdu Rusijos propagandistai bando užgožti informaciją apie operaciją Belgorodo srityje.

„Jie (rusai – red.) nori sudrumsti informacinę erdvę po gėdingų įvykių, kurie vyko jų teritorijoje, kai Rusijos piliečiai buvo Rusijoje. Žinoma, jiems dabar reikia galimybės nutraukti tą informacinę bangą“, – sakė O.Danilovas.

Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas per nuotoliniu būdu vykstantį Ramšteino kontaktinės grupės 12-ąjį susitikimą teigė, kad tarptautiniai instruktoriai jau parengė 9 motorizuotas ir mechanizuotas Ukrainos karių brigadas, 

L.Austinas pažymėjo, kad Kontaktinės grupės nariai dirbo kartu, siekdami užtikrinti, kad Ukrainos kariai būtų tinkamai apmokyti.

„Apmokėme devynias motorizuotąsias ir mechanizuotąsias brigadas ir toliau vykdome kolektyvinį Ukrainos kovinių dalinių mokymą“, – sakė Pentagono vadovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Pentagono vadovas Lloydas Austinas

JAV gynybos sekretorius taip pat patvirtino, kad šio mėnesio pradžioje į Vokietijos poligoną Grafenvoehre jau pristatytas 31 mokomasis tankas M1 „Abrams,“ skirtas Ukrainos tankų įguloms mokyti. 

Europos Sąjungos karinės pagalbos Ukrainai misija (EUMAM Ukraine) jau apmokė 15 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių. Iki 2023 m. pabaigos planuojama apmokyti dar 15 tūkst. Ukrainos karių. 

Be to, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos, Nyderlandai, Belgija ir Danija sudarė koaliciją, kad suteiktų Ukrainai kovinių oro pajėgų. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas sakė, kad jo šalis yra pasirengusi šią vasarą pradėti mokyti ukrainiečių pilotus.

Rusijos Juodosios jūros laivyno žvalgybinis laivas „Ivan Churs“, kaip įtariama, trečiadienį buvo užpultas už 74 kilometrų į šiaurę nuo Bosforo sąsiaurio, pranešė įvairūs žiniasklaidos šaltiniai.

Nenustatyti antžeminiai bepiločiai orlaiviai tariamai numušė Rusijos Juodosios jūros laivyno laivą „Ivan Churs“.

Karinis korespondentas Andrijus Tsaplienko atakos momento vaizdo įrašu pasidalino susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Teigiama, kad vaizdo įraše matomas tas pats „Ivan Khurs“, kuris, kaip dieną prieš tai tvirtino Rusijos pusė, išvengė karinių jūrinių dronų atakos. 

Filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti, kad bent vienas dronas tikrai pataikė į rusų žvalgybinio laivo korpusą.

Anksčiau pranešta, kad galimai dėl šio incidento Rusijos pajėgos „pratybų“ dingstimi blokavo eismą Krymo tiltu ir skubiai išsiuntė į Juodąją jūrą fregatą „Admiral Makarov“ su 8 „Kalibrs“. 

Pasak eksperto Oleksandro Kovalenko, Rusijos karinis jūrų laivynas turi tik dar vieną tokios konstrukcijos laivą (vos per 20 metų pastatyti du), todėl šio vieneto praradimas projektinėje linijoje Rusijai yra skaudus.

Nuo visavertės invazijos pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 18 Rusijos laivų, įskaitant karo laivus ir katerius. 

Viena didžiausių Rusijos Juodosios jūros laivyno operacijų įvyko 2022 m. spalio mėn. Tuomet, ekspertų teigimu, dėl nežinomų jūrinių dronų atakos Sevastopolio įlankoje buvo apgadinti mažiausiai trys laivai. Tačiau brangiausiai (iki 700 mln. JAV dolerių) rusams kainavo kreiserio ir Juodosios jūros laivyno flagmano „Moskva“ nuostoliai.

Kelionės po Afriką metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat ruošiasi vizitui į žemyną „jo pėdsakais“, skelbiama ministro socialiniame tinkle „Instagram“.

Negana to, Rusijos ambasadoriai Afrikos šalių vyriausybėms aiškina, „kaip blogai priimti Ukrainos ministrą“.

„Žinau, kad Maskva labai atidžiai seka mano kelionę, ir kur tik pasirodau, ateina Rusijos ambasadorius ir pradeda pasakoti, kaip blogai, kad priėmėte Ukrainos ministrą. 

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

S. Lavrovas seka mano pėdomis ir tuoj pat bando pasikalbėti su žmonėmis, su kuriais kalbėjau, ir planuoja savo vizitą į Afriką“, – tvirtino D.Kuleba.

Jo nuomone, Afrika yra diplomatinės dvikovos su Rusija erdvė. Jis pabrėžė, kad Rusija 30 metų sunkiai dirbo, sėjo savo propagandą ir dabar įtikinėja, kad yra Afrikos „gelbėtoja ir vienintelė gynėja“.

D.Kuleba taip pat pranešė, kad jo kelionė bus tęsiama Ruandoje.

Ukrainos susirėmimų su „Wagner“ kovotojais Bachmute ir jo apylinkėse pastarosiomis dienomis mažėja, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas.

„Šiandien galime konstatuoti, kad per pastarąsias tris dienas sumažėjo susirėmimų, pirmiausia su “Wagner„ daliniais Bachmuto kryptimi, skaičius“, – ketvirtadienį CNN tvirtino S.Čerevatas.

„Tai aiškiname tuo, kad “Wagner„ daliniai gerokai išsekę per ankstesnius kovos mėnesius ir kad jiems reikia persigrupuoti ir atsigauti“, – pridūrė jis.

„Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas ketvirtadienį paskelbė, kad pradėjo savo pajėgų išvedimą iš Bachmuto. Anot jo, „Wagner“ kovotojus pakeis Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai prie Bachmuto

Ukrainos kariuomenės Rytų grupės atstovas spaudai patvirtino, kad perėjimas pamažu vyko kelias pastarąsias savaites, o pokyčius aiškino „didžiuliais nuostoliais“.

S.Čerevatas pripažino, kad „Wagner“ kovotojai vykdė daugiau puolimų ir dėl organizacijos brutalumo su jais buvo sunkiau susidoroti nei su reguliariais Rusijos kariais.

Nors „Wagner“ kontroliuoja didžiąją miesto dalį, S.Čerevatas sakė, kad Ukraina kontroliuoja dalį pietvakarinio miesto rajono.

„Ten yra įsikūrę mūsų daliniai, kurie užsiima gynyba“, – pridūrė jis.

S.Čerevato, galutinis mūšio dėl Bachmuto rezultatas bus visiškas „Wagner“ sukarintos kuopos sunaikinimas.

„Kuo labiau priešas bus nukraujavęs ir nukautas, tuo lengviau mūsų kariams bus išlaisvinti Ukrainos žemę su mažesniais nuostoliais“, – užbaigė jis.

Suomija nusiuntė naują karinės pagalbos paketą Ukrainai, kurio vertė – 109 mln. eurų, pranešė Suomijos gynybos ministerija.

Pažymima, kad karinės pagalbos paketą, be kita ko, sudarys priešlėktuvinė ginkluotė ir šaudmenys.

Pasak gynybos ministro Antti Kaikkoneno, Suomija kartu su tarptautiniais partneriais ir toliau rems Ukrainą.

„Dėl operatyvinių priežasčių ir siekiant užtikrinti saugų pagalbos pristatymą, daugiau informacijos apie tikslų turinį, pristatymo būdą ir laiką neatskleidžiama“, – priduriama spaudos tarnybos pranešime.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Suomija Ukrainos kariams suteikė šešiolika karinės pagalbos paketų. Bendra visos iki šiol suteiktos pagalbos vertė – 1,1 mlrd. eurų.

Anksčiau šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Suomijoje, kad aptartų šalies paramą prieš Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą.

Kol vieni aukoja dideles sumas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kiti jas deda į savo kišenę. Praėjusių metų pavasarį Ukraina pasirašė išankstinio apmokėjimo sutartis dėl ginklų pristatymo, kurių vertė – dešimtys milijardų grivinų. Vis dėlto reikalinga amunicija iki šiol nėra pristatyta, atskleidžia „Ukrainskaja pravda“ tyrimas. Gynybos ministerija tokioms įmonėms jau iškėlė ieškinius.

Rusijos invazijos pradžia 2022 m. vasario pabaigoje visiškai pakeitė Ukrainos gynybos pramonės gyvenimą.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Ginkluotosioms pajėgoms, kaip rašo „Ukrainskaja pravda“, reikėjo visko, nedelsiant ir neribotais kiekiais. Ukrainos gynybos pramonė, kuri visą savo istoriją dirbo tik eksportui, turėjo greitai persitvarkyti.

Ginklus iki tol eksportavusios įmonės perėjo prie ginklų tiekimo į Ukrainą.

Tokių valstybinių įmonių buvo tik trys: buvusi monopolininkė „Ukrspecexport“, jai pavaldi specializuota užsienio prekybos įmonė „Progres“, taip pat valstybinė „Spetstechnoexport“.

2022 m. kovą, kai Rusijos kariuomenė bandė užimti Kyjivą ir kitus didžiuosius Ukrainos miestus, minėtos bendrovės gavo leidimą ieškoti ir tiekti ginklus bei reikmenis, reikalingus ginkluotosioms pajėgoms.

Tačiau net sunkiausiomis šaliai dienomis kai kurios įmonės labiau galvojo apie savo pelną, o ne apie Ukrainos gynybą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, jog iškvietė Vokietijos, Švedijos ir Danijos ambasadorius, kad išreikštų protestą dėl, jos teigimu, „visiško rezultatų nebuvimo“ tiriant sprogimus, kurie praėjusių metų rugsėjį apgadino „Nord Stream“ dujotiekį.

Pareiškime ministerija apkaltino visas tris šalis bandymu nuslėpti, kas sukėlė sprogimus, ir pridūrė, kad yra nepatenkinta tuo, ką pavadino neskaidriu tyrimo pobūdžiu ir atsisakymu bendradarbiauti su Rusija.

„AFP“/„Scanpix“/Dujotiekis „Nord Stream 2“

Remiantis Jungtinių Tautų ataskaita, trijų povandeninių sprogimų, kurie 2022 m. rugsėjo 26 d. nutraukė dujų jungtį tarp Rusijos ir Vokietijos į šiaurės rytus ir pietryčius nuo Bornholmo salos Baltijos jūroje, galia prilygo kelių šimtų kilogramų sprogmenų galiai.

Dėl trijų iš keturių „Nord Stream“ dujotiekių, kuriais sprogimų metu buvo nutrauktas dujų transportavimas, sunaikinimo buvo intensyviai spėliojama.

Sprogimai įvyko Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose ir abi šalys pareiškė, kad sprogimai buvo tyčiniai, tačiau dar nenustatė, kas už juos atsakingas. Abi šalys ir Vokietija tiria incidentą.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas ketvirtadienį pranešė, kad Kyjivas su Maskva surengė dar vieną apsikeitimą karo belaisviais.

Pasak pareigūno, namo į Ukrainą grįžta 106 žmonės, kovoję dėl Bachmuto.

Tarp jų yra žmonių, kurie laikyti dingusiais be žinios, platformoje „Telegram“ parašė A.Jermakas.

„Mūsų tikrieji namai yra ten, kur apie mus galvoja. Ukraina, kurią kuriame kartu, yra vieta, kur žmonės, piliečiai, yra didžiausia vertybė. Šalis, kurioje galvojama apie žmones. Mūsų visuomenė mąsto tokiomis sąvokomis“, – rašė jis.

Rusija nenurodė, kiek susigrąžino belaisvių.

Kyjivas ir Maskva periodiškai keičiasi belaisviais nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš metus įsiveržė į Ukrainą.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija „iš karto žinojo, jog už gegužės 3 d. prieš Kremlių surengtos dronų atakos stovi Kyjivo režimas“.

„AP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Ketvirtadienį kalbėdamas su žurnalistais D.Peskovas sakė, kad „galiausiai nėra didelio skirtumo, kuris iš Kyjivo režimo padalinių“.

Gegužės 3 d. Kremliui smogė du bepiločiai orlaiviai – likus kelioms dienoms iki gegužės 9-osios Pergalės dienos iškilmių. 

Kijevas neigė prisidėjęs prie įtariamo išpuolio. Tuo metu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas spaudai sakė: „Kaip prezidentas V.Zelenskis jau ne kartą yra pareiškęs, Ukraina naudoja visas turimas priemones, kad išlaisvintų savo teritoriją, o ne puola kitus.“

Japonijos naikintuvai ketvirtadienį buvo pakilę lydėti rusų žvalgybinės informacijos rinkimo lėktuvų, pasirodžiusių prie šalies krantų, pranešė japonų štabų vadų komitetas.

Rusų lėktuvai buvo pasirodę prie Ramiojo vandenyno ir Japonijos jūros pakrančių: vienas jų skrido iš šiaurės palei vakarinius Japonijos krantus, o kitas – panašiu maršrutu palei rytinius krantus ir tuo pačiu keliu grįžo atgal, sakoma trumpame pranešime.

„Reaguojant buvo skubiai pakelti oro savigynos pajėgų Šiaurės oro pajėgų ir kitų junginių naikintuvai“, – priduriama jame.

Daugiau informacijos apie incidentą, įvykusį kelios dienos po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimo Didžiojo septyneto (G-7) susitikime Hirošimoje, nepateikiama.

Japonija prisidėjo prie Vakarų sankcijų Maskvai dėl invazijos į Ukrainą ir yra perspėjusi dėl Rusijos keliamos grėsmės.

Kažkada raginusi plėsti ryšius ir bendradarbiavimą su Rusija, Japonija naujausiame savo saugumo dokumente įspėja, kad Maskvos karinė laikysena Azijoje ir bendradarbiavimas su Kinija kelia didelį susirūpinimą.

2022 metų gegužę – iškart po JAV vadovaujamo Ketverto (angl. The Quad) aljanso susitikimo Tokijuje – kinų ir rusų kariniai lėktuvai vykdė bendrus skrydžius netoli Japonijos.

Neseniai Rusija surengė pratybas, per kurias išbandė raketų – leido jas į Japonijos jūrą.

Rusija laiko Japoniją priešiška šalimi, kaip ir visas Europos Sąjungos nares, JAV ir jų sąjungininkes, įskaitant Britaniją ir Australiją.

Tokijo santykiai su Maskva buvo sudėtingi ir prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.

Japonija ir Rusija iki šiol nėra pasirašiusios taikos sutarties po Antrojo pasaulinio karo, o bandymams tai padaryti taip pat trukdo senas ginčas dėl kelių Rusijos kontroliuojamų salų.

Po komentarų apie prieš kelias dienas prasidėjusį kontrpuolimo italų televizijai „Rai“ Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas socialiniuose tinkluose nusprendė plačiau paaiškinti, ką iš tikrųjų reiškia kontrpuolimas ir tuo pačiu sumažinti lūkesčius tų, kurie laukia lemtingo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgio.

„Dar kartą apie kontrpuolimą. Be papildomų klausimų.

1. Tai nėra „vienkartinis įvykis“, kuris prasidės konkrečios dienos konkrečią valandą iškilmingu raudonos juostelės perkirpimu.

2. Tai dešimtys skirtingų veiksmų, skirtų Rusijos okupacinėms pajėgoms sunaikinti įvairiomis kryptimis, kurie vyko jau vakar, vyksta šiandien ir tęsis rytoj.

3. Intensyvus priešo logistikos naikinimas taip pat yra kontrpuolimas“, – rašė M.Podoliakas.

Rusijos pajėgos, apšaudydamos artilerija, deda visas pastangas, kad sustabdytų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žygį Bakhmuto kryptimi iš flango ir dislokuoja papildomas pajėgas, kad sustiprintų savo pajėgumus.

„Bachmuto sektoriuje priešas artilerijos apšaudymu bando sustabdyti mūsų žygį flanguose. Šiuo metu priešas traukia papildomus dalinius į flangus, kad juos sustiprintų“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Anot jos, Bachmuto priemiesčiuose „Wagner“ daliniai buvo pakeisti Rusijos reguliariosios kariuomenės daliniais.

„Šiuo metu „Wagner“ daliniai lieka pačiame Bachmuto mieste“, – pridūrė ji.

H.Maliar teigimu, šiuo metu ukrainiečių pajėgos kontroliuoja miesto pakraščius pietvakarinėje dalyje, taip vadinamame „Orlaivių“ rajone.

Ji taip pat pabrėžė, kad karo veiksmų epicentru išlieka rytai – rusai bando veržtis Avdijivkos, Marijinkos, Lymano, Kupjansko ir Bachmuto kryptimis.

Kinijos specialusis pasiuntinys Ukrainai Li Hui penktadienį Maskvoje turi surengti derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

„Gegužės 26 dieną Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas turi susitikti su Kinijos vyriausybės specialiuoju atstovu Eurazijos reikalams Li Hui, – sakoma pareiškime. – Tą pačią dieną Li Hui priims Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.“

Praėjusią savaitę Li Hui viešėjo Kyjive. Ukrainos sostinėje Li Hui pakartojo raginimus Kyjivui ir Maskvai pradėti derybas, kad būtų užbaigtas karas.

„Reuters“/„Scanpix“/Buvęs Kinijos ambasadorius Rusijoje Li Hui ir Dmitrijus Medvedevas

Ukrainai jis pasakė, kad nėra panacėjos šiai krizei išspręsti.

Li Hui taip pat lankėsi Lenkijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. 

Ši jo kelionė po Europą skirta Pekino vadovaujamoms pastangoms dėl taikos derybų Maskvos karui Ukrainoje užbaigti.

Rusija ir Kinija palaiko glaudžius santykius. Kovą Maskvoje lankėsi kinų prezidentas Xi Jinpingas. Ten jis pareiškė, kad prasideda nauja šalių santykių era.

Balandžio mėnesį Xi Jinpingas valandą telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Nors Kinija tvirtina, kad karo Ukrainoje klausimu yra neutrali, Pekinas sulaukė kritikos už atsisakymą pasmerkti Maskvą dėl invazijos.

Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad išsiunčia penkis Švedijos diplomatus ir tai, pasak jos, yra atsakomoji priemonė už Švedijos „konfrontacinį kursą“ santykiuose su Rusija.

„Priimtas sprendimas paskelbti penkis švedų diplomatus persona non grata", – paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Negana to, Maskva pasiryžusi uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Geteborge bei švedų diplomatinę misiją Sankt Peterburge.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad taip reaguoja į penkių savo diplomatinių darbuotojų išsiuntimą iš Švedijos praėjusį mėnesį, kurį pavadino „atvirai priešišku žingsniu“.

Švedijos ambasadorė Malena Mard buvo iškviesta ir informuota apie sprendimą, sakoma pranešime.

Abiejų šalių santykiai pablogėjo nuo tada, kai Švedija pernai paskelbė ketinanti prisijungti prie NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime teigiama, jog ryšiai „pasiekė precedento neturintį žemiausią lygį“.

Rusijos generalinis konsulatas Geteborge bus uždarytas rugsėjo 1 dieną, nurodoma rusų URM pranešime.

Iki to laiko darbą turės baigti ir Švedijos generalinis konsulatas Sankt Peterburge, sakoma jame.

Leidinys „Foreign Policy“, remdamasis neįvardytu Didžiosios Britanijos vyriausybės pareigūnu, pranešė, kad 20 Ukrainos pilotų pradės pirmąjį  F-16 naikintuvų mokymo etapą Jungtinėje Karalystėje.

„Tai bus baziniai antžeminiai mokymai Ukrainos pilotams, po kurių jie bus pasirengę specializuotesniems mokymams skraidyti F-16 (ar kitais kariniais orlaiviais)“, – tvirtino šaltinis.

Ukraina planuoja į mokymus siųsti tuos, kurie jau laisvai kalba angliškai, kad šis procesas būtų spartesnis.

Mokymuose, pagrįstuose NATO įvado į naikintuvų pilotavimą kursu, bus naudojami treniruokliai ir tikri orlaiviai.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainiečių pilotas

Praėjusią savaitę Jungtinė Karalystė paskelbė pradedanti tarptautinę šalių koaliciją, kurios tikslas – mokyti Ukrainos pilotus skraidyti ketvirtos kartos naikintuvais, įskaitant F-16.

Šiai koalicijai jau priklauso Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Belgija, Danija, Jungtinės Valstijos ir Portugalija.

Danijos gynybos ministro pareigas einantis Troelsas Lundas Poulsenas teigė, kad Ukrainos pilotai galėtų pradėti mokytis dirbti su F-16 liepos mėn.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pranešė, kad suėmė du vyrus, susijusius su anksčiau šį mėnesį sužlugdytais išpuoliais prieš Rusijos branduolines elektrines, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Tass“. 

FSB įtaria, kad išpuoliai buvo planuojami Leningrado ir Tverės srityse esančiose atominėse elektrinėse prieš gegužės 9-ąją Rusijoje švenčiamą Pergalės dieną. 

FSB pranešė, kad Ukrainos užsienio žvalgybai dirbantys diversantai padėjo sprogmenis ant 11 Leningrado ir Kalinino atominių elektrinių stulpų.

„Ukrainos specialiųjų tarnybų planas buvo paskatinti sustabdyti branduolinius reaktorius, sutrikdyti atominių elektrinių darbą ir padaryti didelę ekonominę bei reputacinę žalą Rusijos Federacijai“, – sakoma FSB pareiškime.

FSB įvardijo du sulaikytus vyrus: Aleksandrą Maystruką ir Eduardą Usatenko. Dėl įtariamo sąmokslo taip pat ieškomas trečias vyras – Jurijus Kiščakas, teigė „Tass“.

Pranešime nenurodyta, kada buvo suimti šie asmenys.

Leningrado stotis, esanti Suomijos įlankoje netoli Sankt Peterburgo, yra didžiausia Rusijos atominė elektrinė. Kalinino atominė elektrinė yra už 350 km į šiaurę nuo Maskvos.

Pietų Korėja tęsia šimtų tūkstančių artilerijos sviedinių perdavimą Ukrainai, o šis žingsnis, pasak Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūnų, padės užtikrinti Kyjivo planuojamo puolimo prieš Rusijos pajėgas veiksmingumą ir leis Baltiesiems rūmams atidėti sudėtingą sprendimą dėl daugelio šalių uždraustos kasetinės amunicijos tiekimo kariaujančiai Ukrainai, pranešė leidinys „The Wall Street Journal“.

Šis sprendimas reiškia Seulo pozicijos, kuris lapkričio mėn. pažadėjo suteikti artileriją, bet vėliau atsisakė tiekti letalinę įrangą, apsisukimą po kelis mėnesius trukusių JAV prašymų padėti, nes Pentagono turimos artilerijos atsargos mažėja.

„AP“/„Scanpix“/Pietų Korėja perduoda Ukrainai šimtus tūkstančių šaudmenų

Pagal konfidencialų susitarimą Pietų Korėja perduoda sviedinius JAV, kurios savo ruožtu pasirūpino, kad jie būtų išsiųsti į Ukrainą. Pentagonas nedetalizavo, kaip šoviniai siunčiami ir kada bus baigtas perdavimas, tačiau pripažino, kad su Seulu tarėsi dėl šaudmenų pirkimo.

Negana to, pastebėjo „The Wall Street Journal“, Pietų Korėjos planas suteikti tokį kiekį šovinių leido prezidento Joe Bideno administracijai kol kas atidėti sprendimą, ar perduoti kasetinę amuniciją – Pentagono kalba tariant, „dvigubos paskirties patobulintą įprastinę amuniciją“ – ukrainiečiams. 

„Kasetinė amunicija būtų trūkstama Ukrainos kontrpuolimo dalis, papildanti jų tiksliąsias vidutinio nuotolio raketas, tankus ir karius“, – leidinio žurnalistams sakė Michaelis O'Hanlonas, nepriklausomos Vašingtono tyrimų organizacijos „Brookings Institution“ analitikas.

„Tačiau tiems administracijos nariams, kurie nepasirengę tokiam žingsniui, vienkartiniai 155 sviediniai atitiktų kai kuriuos iš tų pačių reikalavimų“, – pridūrė jis.

Proveržis dėl šaudmenų tiekimo Pietų Korėjai įvyko netrukus po to, kai Vašingtonas ir Seulas per Pietų Korėjos prezidento Yoon Suk-yeolo vizitą Vašingtone praėjusį mėnesį paskelbė bendrą deklaraciją saugumo klausimais – dar vieną žingsnį, kuriuo siekiama sustiprinti ryšius.

Šia deklaracija Seului buvo suteikta didesnė teisė dalyvauti konsultacijose dėl galimo Amerikos branduolinio atsako į Šiaurės Korėjos puolimą mainais į įsipareigojimą atsisakyti savo branduolinių ginklų kūrimo. 

Ukraina rengia įstatymo projektą, pagal kurį bus baudžiami vyrai, karo metu nelegaliai išvykę iš Ukrainos. Tai bus bendra parlamento ir vyriausybės iniciatyva, naujienų portalui „RBC-Ukraine“ tvirtino Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko.

Pasak jo, šiuo metu nėra numatyta jokių bausmių tiems, kurie neteisėtai kirto sieną ir vėliau grįžo į Ukrainą.

„Kol kas tokios taisyklės ir apribojimai nenustatyti, bet manau, kad pasibaigus karui valstybė padarys viską, kad kiekvienam piliečiui primintų, ką jis darė karo metu. Turiu omenyje tuos, kurie neteisėtai kirto sieną“, – sakė jis.

Ministras tiki, kad tai bus bendra Ministrų kabineto ir Aukščiausiosios Rados narių iniciatyva.

„Manau, kad tai bus įstatymas“, – teigė I.Klymenko.

Anot Vidaus reikalų ministro šiuo metu analizuojama tarptautinė patartis tokiose situacijose.

„Kaip elgtis su mūsų piliečiais, kurie jau kartą pažeidė įstatymą. Jie turėtų atsakyti už įstatymo pažeidimą. Manau, kad kiekvienas pilietis to nori, ir valstybė supras, jei bus kokių nors apribojimų dėl tolesnio šių piliečių judėjimo, bent jau į užsienį“, – pridūrė ministras.

Karo padėties Ukrainoje metu vyrams nuo 18 iki 60 metų neleidžiama vykti į užsienį.

Tačiau yra išimčių: tam tikrų kategorijų piliečiai gali išvykti iš Ukrainos. Tų, kuriems leidžiama išvykti, sąrašas gana ilgas. Tarp jų yra neįgalūs vyrai, daugiavaikiai tėvai, vairuotojai, savanoriai, jūreiviai, sportininkai, kultūros veikėjai, parlamento nariai ir ministrai.

Šiuo metu 15min užsienio naujienų žurnalistė Ana Daukševič ir BNS fotografas Paulius Peleckis yra Ukrainoje.

Ketvirtadienio rytą juos pažadino oro pavojaus sirenos, aidinčios Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste

„Kramatorskas ne kartą buvo apšaudomas ir raketų grėsmė miestui iškyla nuolat. Todėl oro pavojaus sirenos čia suveikia bent kelis kartus per parą“, – pranešė 15min komanda.

VIDEO: Oro pavojus Kramatorske

Oro pavojus Kramatorske

Ana Daukševič

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas Italijos televizijos kanalui „Rai“ pareiškė, kad ilgai lauktas Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas jau prasidėjo.

„Kontrpuolimas tęsiasi jau kelias dienas, intensyvus karas vyksta palei 1 500 kilometrų pasienio ruožą, tačiau kovos jau prasidėjo“, – tvirtino jis.

M.Podoliakas taip pat pakomentavo Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai klausimą ir pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nesitaikys į Rusijos teritoriją, o naudos juos tik okupuotų teritorijų deokupacijai.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas

„Mes nenorime smogti į Rusijos teritoriją, mes naudosime jūsų mums duotus ginklus Rusijos pozicijoms Maskvos okupuotose teritorijose, įskaitant Donbasą ir Krymą, naikinti“, – aiškino M.Podoliakas.

Jis pridūrė, kad Ukraina šiuo metu turi ilgojo nuotolio raketų „Storm Shadow“, tankų „Leopard“ ir priešraketinių sistemų, „kurias suteikė Prancūzija ir Italija“.

„F-16 pagaliau leis mums uždaryti oro erdvę. Paradoksas: jei būtume juos turėję prieš metus, karas jau būtų pasibaigęs“, – pareiškė prezidento kanceliarijos pareigūnas.

Dar gegužės 15 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina rengia labai svarbų kontrpuolimą, tačiau jo pradžiai prireiks dar šiek tiek laiko.

Pasak jo, kontrpuolimo pradžios sąlyga buvo ta, kad Ukraina gautų pajėgumų minimumą, su kuriuo galėtų prasiveržti.

Kaip tik antradienį Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas patvirtino, kad Ukraina jau turi šį minimumą, apie kurį tikriausiai kalbėjo Zelenskis.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apkaltino Rusiją terorizuojant ukrainiečius, jo kariuomenei paskelbus, kad numušė 36 Maskvos pajėgų paleistus Irano gamybos bepiločius orlaivius.

„Priešas toliau terorizuoja Ukrainą, paleisdamas 36 dronus „Shahed“. Nė vienas nepasiekė taikinio“, – socialiniuose tinkluose rašė V.Zelenskis po to, kai Ukrainos kariuomenė pranešė numušusi daugiau kaip tris dešimtis bepiločių orlaivių.

„Esu dėkingas mūsų oro gynybos pajėgoms už šimtaprocentinį rezultatą“, – pridūrė jis. 

Žiemos mėnesiais Rusija iš oro bombardavo pagrindinę Ukrainos infrastruktūrą, tačiau pastaruoju metu šių atakų sumažėjo.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Iš viso iš šiaurės ir pietų krypčių buvo paleisti 36 [dronai]. Tikėtina, kad priešas siekė atakuoti kritinę infrastruktūrą ir karinius objektus vakariniuose Ukrainos regionuose“, – teigė gynybos ministerija.

„Visi 36 „Shahed“ dronai buvo numušti!“ – pridūrė ji.

Kariškiai anksčiau ketvirtadienį teigė, kad Kyjivo oro gynyba sunaikino visus dronus per tris valandas trukusią oro ataką – dvyliktąją šį mėnesį.

Miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko platformoje „Telegram“ teigė, kad Rusija „vėl atakavo Kyjivą iš oro“.

„Išpuolis buvo masinis, – priduriama pareiškime. – Priešas ir toliau taiko atakos taktiką keliomis bangomis su pertraukomis tarp atakuojančių dronų grupių.“

Oro pavojaus sirenos taip pat aidėjo Charkivo ir Černivcių miestuose.

Po to, kai Ukraina kreipėsi į Vakarų sąjungininkus dėl didesnių oro gynybos pajėgumų, ji vis geriau sugeba numušti Rusijos sparnuotąsias raketas ir bepiločius orlaivius.

Rusijos privati karinė grupuotė „Wagner“ pradėjo atitraukti savo pajėgas iš Ukrainos Bachmuto miesto, ketvirtadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše pranešė jos įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas.

„Šiandien iš Bachmuto išvedame dalinius. Perduodame kariuomenei pozicijas, amuniciją ir visa kita“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše sakė J.Prigožinas.

Tiek „Wagner“, tiek reguliarioji Rusijos kariuomenė teigė, kad užėmė Bachmutą, tačiau Kyjivas tai neigia ir tvirtina, kad ukrainiečiai laikosi viename miesto kampe ir kad mūšiai tebevyksta.

Manoma, kad abi pusės patyrė didžiulių nuostolių mūšyje dėl Bachmuto – ilgiausiame ir kruviniausiame per visą Maskvos karą, trunkantį jau daugiau kaip metus.

Anksčiau J.Prigožinas ne kartą grasino išvesti karius iš teritorijos dar iki tol, kol paskelbė apie Bachmuto šturmą, motyvuodamas savo nesutarimais su Rusijos kariuomene ir gynybos institucijomis dėl amunicijos tiekimo.

Savaitės pradžioje „Wagner“ lyderis pranešė, kad pilnai išves savo pajėgas iš Bachmuto iki birželio 1-osios ir sarkastiškai pasiūlė, kad jo samdinių karius galėtų pakeisti „generolų batalionas“.

„AFP“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai mojuojantys vėliavomis neidentifikuotoje lokacijoje

Rusijos ir Baltarusijos gynybos ministrai ketvirtadienį pasirašė dokumentą dėl Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

S.Šoigu atvyko į Minską, kur vyksta Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos valstybių narių, kurioms priklauso Rusija, Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas, gynybos ministrų tarybos posėdis.

Agentūra „Tass“ pažymėjo, kad, pasirašydamas dokumentą, S.Šoigu tikino, jog „branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijos teritorijoje neperduoda jo kontrolės respublikai, o sprendimas dėl jo panaudojimo lieka Maskvai“.

Pasak Rusijos gynybos ministro, Rusijos ir Baltarusijos įgyvendinamos priemonės „atitinka visus galiojančius tarptautinius teisinius įsipareigojimus“.

Kovo 25 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija, Baltarusijos pusei paprašius, dislokuos respublikoje savo taktinius branduolinius ginklus, kaip tai jau seniai daro JAV savo sąjungininkių teritorijoje.

Pasak Rusijos valstybės vadovo, liepos 1 d. planuojama baigti taktinių branduolinių ginklų saugyklos statybą Baltarusijos teritorijoje. Maskva jau perdavė Minskui raketų sistemą „Iskander“, kuri gali būti branduolinių ginklų nešėja, ir padėjo perginkluoti Baltarusijos lėktuvus, kad jie galėtų naudoti specialią amuniciją.

Paskelbta, jog Baltarusijos kariškiai praėjo atitinkamus mokymus Rusijos Federacijoje.

Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Rusijos žiniasklaida, paskelbė, jog Rusijos gynybos ministras tokius veiksmus aiškino kaip atsaką į Vakarų vykdomą „nepaskelbtą karą“ prieš Rusiją ir Baltarusiją.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad planuojamas naikintuvų F-16 perdavimas Ukrainai yra „vienas stipriausių signalų iš pasaulio, kad Rusija tik pralaimės“. 

Per savo įprastą naktinį kreipimąsi V.Zelenskis paminėjo tarptautinę koaliciją su Jungtine Karalyste ir Nyderlandais. Abi šalys gegužės pradžioje pareiškė, kad siekia padėti Ukrainai įsigyti Jungtinėse Valstijose pagamintų naikintuvų F-16.

JAV prezidentas Joe Bidenas vėliau sakė, kad jo šalis rems bendras pastangas su sąjungininkais ir partneriais apmokyti Ukrainos pilotus naudotis ketvirtos kartos kovos lėktuvais, įskaitant F-16.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Trečiadienį Norvegija pareiškė, kad rems šiuos mokymus ir svarstys įvairius būdus, kaip tai padaryti.

„Tai bus signalas, kad Rusijos teroras pralaimėjo, o mūsų pasaulis, kuris grindžiamas pagarba nepriklausomoms tautoms ir tautų teise rinktis savo kelią, išliko“, – sakė V.Zelenskis.

Ukraina parengs visas būtinas sąlygas, kad oro pajėgų perėjimas prie naujosios kartos orlaivių įvyktų kuo greičiau ir veiksmingiau, pridūrė prezidentas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį paragino kai kurias Afrikos valstybes nutraukti savo neutralumo politiką dėl Rusijos invazijos į jo šalį.

Praėjus penkiolikai niokojančio karo mėnesių, D.Kuleba buvo atvykęs į Etiopiją, kur dalyvavo kelionėje po regioną, siekdamas paskatinti Afrikos paramą Ukrainai Rusijos agresijos akivaizdoje.

„Kalbamės su savo draugais afrikiečiais ir stengiamės jiems paaiškinti, kad neutralumas nėra atsakymas“, – sakė jis anglų kalba spaudos konferencijoje Adis Abeboje, kur įsikūrusi Afrikos Sąjunga (AS). 

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

„Būdami neutralūs Rusijos agresijos prieš Ukrainą atžvilgiu, jūs projektuojate savo neutralumą sienų pažeidimams ir masiniams nusikaltimams, kurie gali įvykti labai arti jūsų, jei ne jums patiems“, – pridūrė jis.

Vasarį 22 iš 54 Afrikos Sąjungos valstybių narių susilaikė arba nebalsavo dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, kuria Rusija buvo raginama pasitraukti iš Ukrainos, minint pirmąsias plataus masto karo metines.

Dvi iš jų – Eritrėja ir Malis – balsavo prieš rezoliuciją.

Vizito metu D.Kuleba kalbėjosi su Etiopijos ministru pirmininku Abiy'umi Ahmedu, AS komisijos vadovu Moussa Faki Mahamatu ir dabartiniu AS pirmininku, Komorų prezidentu Azali Assoumani.

„Žinau, kad Afrikoje yra šalių ir žmonių, kurie simpatizuoja Rusijai, nes jie sieja Rusiją su parama, kurią šios šalys gaudavo Sovietų Sąjungos laikais, ir su Sovietų Sąjungos vaidmeniu dekolonizuojant Afriką“, – sakė D.Kuleba.

„Ši Rusija labai skiriasi. Manau, kad didžiausia reali Rusijos investicija Afrikoje šiandien yra „Wagner“ samdiniai“, – sakė jis, turėdamas omenyje privačią karinę grupę, kovojančią kartu su Rusijos pajėgomis Ukrainoje.

Jis teigė, kad Rusijos nėra nei šalių, teikiančių Afrikai humanitarinę pagalbą, nei didžiausių investuotojų žemyne sąraše.

„Rusijos propaganda yra labai gera. Jie labai aktyviai dirba Afrikoje“, – pridūrė jis.

D.Kuleba pažymėjo, kad jis yra pirmasis Ukrainos užsienio reikalų ministras, apsilankęs Etiopijoje, antroje pagal gyventojų skaičių Afrikos šalyje.

„Deja, mūsų santykiams su Afrikos šalimis daugelį metų mūsų užsienio politikoje nebuvo skiriamas deramas dėmesys ir mes daug ką praradome“, – pridūrė jis.

Ministras pažadėjo, kad, kalbant apie apsirūpinimą maistu, Ukraina yra Afrikos pusėje, nes šis žemynas yra vienas iš labiausiai nukentėjusių nuo kylančių kainų ir tiekimo sutrikimų, kuriuos sukėlė Rusijos invazija.

Pirmadienį Rusijos pasienio regione reidą surengusios sukarintos grupuotės Rusijos savanorių korpusas vadas trečiadienį pareiškė, kad jo grupuotė netrukus pradės įsiveržimų į Rusijos teritoriją bangą.

Denisas Kapustinas, kuris save vadino Rusijos savanorių korpuso vadu, kalbėjosi su žurnalistais Ukrainos sienos su Rusija pusėje praėjus dienai po to, kai Maskva pranešė atrėmusi reidą Belgorodo srityje.

„Manau, kad mus vėl pamatysite toje pusėje, – sakė D.Kapustinas, prisistatęs šaukiniu „Baltasis reksas". – Negaliu atskleisti tų būsimų dalykų, negaliu atskleisti net krypties. Ta... siena yra gana ilga. Vis dėlto vėl bus vieta, kur bus karšta“.

Asmeninio archyvo nuotr./Rusijos laisvės legionas

Žurnalistams paklausus apie Vakarų žiniasklaidos pranešimus, kad išpuoliui jo pajėgos naudojo JAV karinę įrangą, kuri turėjo padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos invazijos, jis neatsakė į klausimą tiesiogiai.

„Aš tiksliai žinau, iš kur gavau ginklų. Deja, ne iš Vakarų partnerių“, – tvirtino jis.

Vašingtonas nagrinėja pasirodžius pranešimus, kad Ukrainos remiami sukilėliai naudojo amerikietiškas transporto priemones Rusijos teritorijoje, trečiadienį žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby.

Jis priminė, kad JAV aiškiai pasakė Kyjivui, jog nepritaria tokiam JAV pagamintos įrangos naudojimui.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ ketvirtadienį anksti ryte pranešė apie gaisrą Gynybos ministerijos pastate Maskvos centre. 

Agentūra citavo neįvardintą vyriausybės šaltinį, kuris tvirtino, jog „gaisras kilo viename iš balkonų“, bei pažymėjo, kad į pastatą buvo iškviestos gelbėjimo tarnybos.

Tačiau Rusijos vyriausybė paneigė bet kokius gandus apie kilusį gaisrą.

Beveik po valandos naujienų agentūra paskelbė antrą straipsnį, kuriame rašoma: „Nepaprastųjų situacijų ministerija neužfiksavo gaisro Gynybos ministerijos pastate Maskvoje, ketvirtadienį žurnalistams pranešė Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Vyriausioji valdyba Maskvai“.

Socialiniuose tinkluose anksti ketvirtadienį išplatintas nepatvirtintas vaizdo įrašas, kuriame matyti iš ministerijos pastato kylantys dūmai. Viename vaizdo įraše, kurį matė CNN žurnalistai, buvo girdėti, kaip moteris sako: „Degėsių kvapas yra siaubingas“.

Kasdienėje karo apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pasitelkė „Geollect“ atliktą analizę, kuri indikuoja, kad nuo gegužės 14 d. komercinių laivų automatinės atpažinimo sistemos duomenys buvo nuotoliniu būdu suklastoti, siekiant sukurti 65 km ilgio Rusijos prokarinio „Z“ simbolio Juodojoje jūroje įspūdį, matomą atvirojo kodo sekimo programinėje įrangoje.

Automatinė atpažinimo sistema, pasak ataskaitos, naudojama laivams sekti, taip pat jų saugumui užtikrinti. Iš atvaizdą sudarančių veiksmų sekų matyti, kad laivų greitis siekia 102 mazgus (188 km/h), o tai patvirtina tikimybę, kad jie yra suklastoti.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija/Suklastotas Rusijos prokarinis „Z“ simbolis Juodojoje jūroje

Tikėtina, kad prorusiški veikėjai suklastojimą vykdė kaip informacinę operaciją, galbūt siekdami sustiprinti Rusijos moralę prieš numatomą Ukrainos kontrpuolimą, pažymėjo britų žvalgyba.

Žinoma, kad klastotės automatinio atpažinimo sistemoje didina nelaimingų atsitikimų jūroje riziką. Nepaisant Rusijos virtualių informacinių operacijų Juodojoje jūroje, jos fizinis laivynas išlieka pažeidžiamas.

Trečiadienį buvo praneštą apie galimą žvalgybos informacijos rinkimo laivo „Ivan Churs“ užpuolimą prie Turkijos krantų.

Naktį Rusijos pajėgos nauja jėga atakavo Ukrainą Irano gamybos bepiločiais orlaiviais „Shahed“.

Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo teigimu, buvo užfiksuoti 36 bepiločių orlaivių paleidimai iš šiaurės ir pietų krypčių.

Manoma, kad siekta atakuoti svarbiausius infrastruktūros ir karinius objektus vakariniuose valstybės regionuose.

Generalinio štabo duomenimis, kontratakai susitelkė Ukrainos priešlėktuvinės raketinės kariuomenės padaliniai, naikinamosios aviacijos, mobiliosios ugnies grupės, Pietų oro pajėgų vadavietės, Centro, Vakarų oro pajėgų vadavietės, kurioms kartu pavyko numušti visus 36 „Shahed“ dronus.

Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas paskelbė, jog per pastarąją parą likvidavo 500 Rusijos kovotojų, šiuo metu bendras likviduotų karių skaičiu snuo karo pradžios siekia daugiau nei 205 tūkst.

Pranešta, jog Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 rusų tankus, 8 kovines šarvuotas transporto priemones bei smarkiai apmažino rusų artilerijos pajėgumus, sugadindami 20 artilerijos sistemų.

Kasdien atnaujinamoje Generalinio štabo ataskaitoje tvirtinama, kad per pastarąją parą taip pat buvo sunaikinti 36 bepiločiai orlaiviai.

Gegužės 25 d. naktį virš Rusijos okupuoto Sevastopolio buvo numušti bepiločiai lėktuvai, savo „Telegram“ kanale pranešė Rusijos paskirtas miesto meras Michailas Razvožajevas.

Pasak M.Razvožajevo, Juodosios jūros laivyno karinės jūrų pajėgos šaulių ginklais numušė du dronus, o „kelis kitus dronus“ nutupdė vietos elektroninės kovos specialistai.

Informaciją patvirtino ir Maskvos paskirtas regiono gubernatorius Sergejus Aksionovas.

„Praėjusią naktį įvairiose Krymo vietose... buvo numušti ar blokuoti šeši dronai“, – pranešė jis susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Jis pridūrė, kad žuvusiųjų ar sužeistųjų nėra.

Ukraina yra prisiėmusi atsakomybę už ankstesnius savo smūgius Kryme. 

Nuo 2022 m. vasario mėn. prasidėjusios plataus masto invazijos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo grąžinti Krymą Ukrainai.

Rusijos pajėgos naktį surengė dronų atakas prieš Kyjivą, tęsdamos jau mėnesį trunkančią oro antskrydžių kampaniją prieš Ukrainos sostinę, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Kariuomenės vadai teigė, kad Kyjivo priešlėktuvinė gynyba sunaikino visus dronus per tris valandas trukusią oro ataką – dvyliktąją šį mėnesį.

Miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko „Telegram“ platformoje teigė, kad Rusija „vėl atakavo Kyjivą iš oro“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Raketomis apšaudytas Kyjivas

„Išpuolis buvo masinis, – priduriama pareiškime. – Priešas ir toliau taiko atakos taktiką keliomis bangomis su pertraukomis tarp atakuojančių dronų grupių.“

Jis pridūrė, kad Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos sunaikino „visus aptiktus oro taikinius, judančius Kyjivo kryptimi“.

Pareiškime, remiantis preliminaria informacija, priduriama, kad išpuoliai buvo vykdomi Irano gamybos bepiločiais orlaiviais „Shahed“.

Oro pavojaus signalai taip pat buvo paskelbti Charkivo ir Černivcių miestuose.

Po to, kai Rusija užėmė Bachmutą, Jevgenijus Prigožinas, liūdnai pagarsėjęs veikėjas, siejamas su privačia karine grupuote „Wagner“, atrodo, pasinaudoja savo padidėjusiu žinomumu, kad pradėtų agresyvius išpuolius prieš Rusijos karinę instituciją ir elitą, teigiama naujausioje Karo tyrimų instituto ataskaitoje.

Gegužės 23 d. J.Prigožino interviu Rusijos politiniam strategui Konstantinui Dolgovui atskleidė jo nepasitenkinimą Rusijos karine vadovybe, kaltindamas ją nesugebėjimu pasiekti pagrindinių karo Ukrainoje tikslų.

Išskirdamas savo įprastus taikinius – Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir Generalinio štabo viršininką armijos generolą Valerijų Gerasimovą – J.Prigožinas laikė juos atsakingais už tai, kad Rusijos gynybos ministerija trukdė teikti paramą ir tiekimą „Wagner“ grupuotei.

Prigožinas toliau kritikavo S.Šoigu svainį ir dukrą, pavadindamas juos „pavyzdiniais privilegijuotų Rusijos elito atžalų“, kurių gyvenimas smarkiai skiriasi nuo tų, kurie kovoja Ukrainos fronto linijose, pavyzdžiais.

„Zuma press“/„Scanpix“/„Wagner“ pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

Iškėlęs įspėjamąją vėliavą, J.Prigožinas perspėjo, kad Rusijos elito veiksmai gali priminti 1917 m. revoliuciją, kai kariai ir jų artimieji stojo prieš valdžią. J.Prigožinas grėsmingai užsiminė apie galimą Rusijos visuomenės smurtą prieš elitą, užsimindamas apie minias, ginkluotas šakėmis, ir užsimindamas apie liūdnai pagarsėjusias Šventojo Baltramiejaus dienos žudynes – 1572 m. Prancūzijoje surengtą politiniais motyvais paremtų minios žudynių seriją.

ISW pažymi, kad šie naujausi Prigožino pareiškimai žymi „posūkį jo ilgamečių nesutarimų su Rusijos karine vadovybe ir atrinktais elito veikėjais“.

Ukrainos nacionalinės rinktinės boksininkas Oleksandras Oniščenka žuvo kovoje netoli Bachmuto miesto, gegužės 24 d. pranešė Ukrainos bokso federacija.

O.Onyščenka buvo Ukrainos sporto meistras bokso srityje, Ukrainos jaunimo ir jaunių čempionas, Ukrainos nacionalinės bokso rinktinės narys.

„Oleksandras žuvo prie Bachmuto gindamas Ukrainos tėvynę nuo Rusijos priešo“, – sakoma federacijos pareiškime, paskelbtame jos oficialiame „Facebook“ puslapyje, ir reiškiama „nuoširdi užuojauta šeimai“.

Paskelbimo metu federacija nepateikė kitų detalių.

Pasak jaunimo ir sporto ministro Vadimo Gutzeito, Rusijos karo metu Ukrainoje jau žuvo 262 Ukrainos sportininkai ir buvo sugriauti 363 sporto objektai.